Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-02-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-66-606/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
AN2-66-606/2018
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00110-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Advokatai
Laimonas Strauka
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-66-606/2018Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00110-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.3.; 16.9.7.; 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal S. P. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo S. P. pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį nubaustas 1200 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirtas įspėjimas, bei paskirta galutinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, išdėstant paskirtos baudos mokėjimą šešiems mėnesiams nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant S. P. kas mėnesį sumokėti po 200 Eur,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu S. P. pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį nubaustas už tai, kad 2017 m. gruodžio 11 d., apie 10.24 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,16 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, kelio posūkyje nesuvaldė automobilio, kliudė kelio ženklą bei policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir kelio ženklas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nubaustojo S. P. atstovas advokatas L. Strauka prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimą pakeisti, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir S. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams septyniems mėnesiams, išdėstant paskirtos baudos mokėjimą 5 mėnesiams nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant S. P. kas mėnesį sumokėti po 100 Eur.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. P. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčija, atsakomybės išvengti nesiekia, tačiau mano, jog taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam gali būti paskirta švelnesnė nuobauda. Teigiama, kad S. P. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį tik dėl to, jog kliudė kelio ženklą. Priešingu atveju būtų buvęs nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 ir 9 dalis, kur numatyta žymiai mažesnė nuobauda. Tačiau šiuo atveju S. P. kelio ženklą kliudė tik minimaliai. Byloje duomenų, kad jam būtų pareikšti kokie nors turtinio pobūdžio reikalavimai, nėra. Todėl, apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kelio ženklas buvo apgadintas tik minimaliai, esminės žalos padaryta nebuvo, S. P. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nuobaudą sušvelninti, tai neprieštarautų ir teismų praktikai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK viršininkė R. Stasiulaitienė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde nubaustojo S. P. kaltė dėl padarytų nusižengimų, už kuriuos jis nubaustas skundžiamu nutarimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, neginčijama, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir S. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams septyniems mėnesiams, išdėstant paskirtos baudos mokėjimą 5 mėnesiams nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant S. P. kas mėnesį sumokėti po 100 Eur, t. y. šiuo atveju prašoma sušvelninti paskirtą nuobaudą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).

Šiuo atveju apeliaciniame skunde apeliantas jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta skiriant nuobaudą, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir sušvelninti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirtos baudos dydį ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą nenustatyta. Pažymėtina, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, ir numatyta atsakomybė už neblaivių asmenų, kai nustatomas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės neblaivumas, automobilio vairavimą, kai padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė, be kita ko, kitiems asmenims priklausančių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. šiuo atveju ir numatyta atsakomybė už tai, kai asmuo vairuoja automobilį, būdamas neblaivus, ir apgadina kitiems asmenims priklausantį turtą.

Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti paskirtą nuobaudą tik dėl to, kad, apelianto tvirtinimu, S. P. kliudęs kelio ženklą jį apgadino tik minimaliai ir savo veiksmais nepadarė esminės žalos. Tačiau toks apeliacinio skundo argumentas, kad kelio ženklas buvo apgadintas tik minimaliai, visiškai prieštarauja byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuotas eismo įvykis, aiškiai matyti, kad metalinis strypas, prie kurio buvo pritvirtintas kelio ženklas, visiškai nuvirtęs ant žemės, ant jo dalies užvažiavęs S. P. vairuotas automobilis, o pats ženklas nuo jį laikiusio strypo atsiskyręs ir nukritęs už kelių metrų (b. l. 9). Todėl daryti išvadą, kad jis buvo apgadintas tik minimaliai, nėra net menkiausio pagrindo.

Akcentuotina, kad S. P. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė grėsmę eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, jo metu buvo žymiai apgadintas kelio ženklas, ir tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta sunkesnių padarinių. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš tyrėjos L. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog po eismo įvykio, S. P. bandė automobilį ištempti, tačiau buvo pastebėtas policijos pareigūnų (b. l. 15). Ši aplinkybė nepaneigia to, jog S. P. siekė išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą. Akivaizdu, kad S. P., būdamas neblaivus, ir sėsdamas už vairo, elgėsi neatsakingai, taip elgdamasis privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančią ir atsakomybę, todėl jo patiriami nepatogumai dėl paskirtos nuobaudos už padarytą nusižengimą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra jo paties elgesio pasekmė.

Pažymėtina, kad skirdamas nuobaudą ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas vadovavosi ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, atsižvelgė į nustatytą S. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad jis anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir tai parodo, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, į S. P. charakterizuojančius duomenis, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apylinkės teismas ir taip pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskyrė tik ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalią baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – minimaliam terminui (ANK 423 straipsnio 4 dalis), todėl paskirtą nuobaudą sušvelninus dar labiau, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta. Pažymėtina, kad apylinkės teismas S. P. netaikė ir automobilio konfiskavimo.

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. P. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė