Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir nuteistojo S. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose .

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas A. J., nuosprendis jo nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

Iš D. B., S. J. ir A. J. priteista: nukentėjusiajam E. O. solidariai 378,35 eurų turtinei žalai atlyginti ir 45 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos lygiomis dalimis po 859,39 euro, Valstybei lygiomis dalimis po 45,50 euro antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. B. ir S. J. nuteisti už tai, kad 2019 m. kovo 15 d., apie 19.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje su A. J., Pravieniškių geležinkelio stoties ribose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdami užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. O. atžvilgiu – smūgiavo šiam kumščiais ir spardė į įvairias kūno vietas: S. J. sudavė kumščiu ne mažiau kaip du kartus į galvos ir veido sritį bei daugybinius smūgius (kumščiu, spiriant) į kitas kūno vietas, A. J. sudavė kumščiu vieną kartą į galvos ir veido sritį bei daugybinius smūgius (kumščiu, spiriant) į kitas kūno vietas, D. B. sudavė smūgius kumščiu ir spyrė į įvairias kūno vietas, laikė prispaudęs kojos keliu prie žemės nukentėjusįjį, tai yra bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 20-25 smūgių į įvairias kūno vietas ir taip smurtu atėmė galimybę pastarajam priešintis bei padarė sumušimą galvos kairėje pusėje kaktos-momens riboje, skeveldrinį įspaustinį skliauto lūžį, smegenų kairės kaktinės skilties sumušimą, smegenų sukrėtimą ir traumines kraujo išlajas virš bei po kietuoju galvos smegenų dangalu, kaktos dešinės pusės sumušimą su poodine kraujosruva ir skeveldriniu kaktikaulio dešinės pusės ančio priekiniu sienelės lūžiu, nosies dešinės pusės ir dešinio skruosto sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimu, dešinio žando apatinės dalies sumušimą su minkštųjų audinių intensyviu patinimu ir poodine kraujosruva, poodines kraujosruvas krūtinės priekyje viršuje dešinėje pusėje ties II-III šonkauliais, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje vidinėje dalyje, kairio kelio girnelės apatinio-vidinio kampo srityje ir odos nubrozdinimą kairės blauzdos priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje, tai yra sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei dėl galvos kairės pusės kaktos-momens srities sumušimo su skeveldriniu įspaustiniu skliauto lūžiu, smegenų sumušimu bei trauminėmis kraujo išlajomis virš ir po kietuoju smegenų dangalu, tuo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų. Tęsdami savo nusikalstamą sumanymą iš nukentėjusiojo E. O. pagrobė jam priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su UAB „Tele-2“ SIM kortele, 5 eurų nominalo kupiūrą, 4 eurus metalinėmis monetomis, traukinio mėnesinį bilietą, troleibuso mėnesinį bilietą, „Marlboro“ cigarečių pakelį su penkiomis cigaretėmis, žibintuvėlį „Power Style Led 18 000 Lumens“, iš viso turto už 100 eurų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei iš jo priteista šiuo nusikaltimu padaryta žala, ir šioje dalyje priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

2.1. Nuteistasis D. B. nurodo, kad smūgių nukentėjusiajam E. O. nesudavė, todėl pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteistas nepagrįstai. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Svarstant jam už šį nusikaltimą skirtinos bausmės klausimą prašo atsižvelgti į tai, kad laisvėje dirbo sunkų darbą, ankstesni jo teistumai yra išnykę, dėl įvykio labai gailisi, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pablogėjo jo mamos sveikata. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė nėra įrodyta, jis įvykio metu išgėręs nebuvo.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. J. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria S. J. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti S. J. naują, išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio dalį dėl S. J. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą pakeisti, jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti bausmę sankcijos ribose, taip pat sumažinti nukentėjusiajam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti.

3.1. Nuteistojo gynėjas teigia, kad S. J. plėšimo nusikaltimo nepadarė, savanaudiškų paskatų nebuvo, taip pat jis neveikė bendrininkų grupe. Nuteistasis viso proceso metu nuosekliai parodė, kad tyčia sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajam E. O. į veido sritį, tačiau tai padarė ne dėl savanaudiškų paskatų, bet todėl, kad pastarasis, paprašius jo duoti cigaretę, įžūliai, įžeidžiamai atsakė. S. J. paaiškino, kad smūgiavo įsižeidęs ir neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusįjį. E. O. nuo smūgių atsisėdo ant gelžbetoninių pabėgių, nors neatmestina prielaida, kad galėjo galva atsitrenkti į metalinius bėgius, kaip kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats nukentėjusysis. Aplinkybę, kad E. O. galva atsitrenkė į bėgius, ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė ir D. B. Po suduotų smūgių S. J. paėmė ant pabėgių nukritusį nukentėjusiojo telefoną ir iš karto numetė jį tolėliau, kad pastarasis neiškviestų policijos, o jis pats spėtų nueiti pas merginas. Daugiau jokių nukentėjusiojo daiktų S. J. neėmė ir iš karto nuėjo link miškelio, kur buvo artimesnis takas į gyvenvietę pas merginas. S. J. nieko nesitarė ir neatliko ar nepritarė kitokiems A. J. ar D. B. fizinio smurto veiksmams. Tokie konkretūs S. J. ketinimai ir veiksmai nesudaro plėšimo bei sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų sudėties.

3.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, visų pirma, privalėjo individualizuoti kiekvieno dalyvio veiksmus, motyvus, tikslus ir tik po to grupei asmenų inkriminuoti bendrininkavimą, taip pat nurodyti, kuo konkrečiai tai pasireiškė. S. J. atžvilgiu to nebuvo padaryta, nes šis veikė individualiai, įsižeidęs smūgiavo nukentėjusiajam ir nieko nepagrobė, tokių tikslų neturėjo. E. O. telefoną jis pakėlė ir numetė tolyn ne plėšimo tikslu, bet siekdamas išvengti policijos iškvietimo.

3.3. Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė dėl S. J. veiksmų kvalifikavimo į BK 136 straipsnį, nes nuteistasis staiga tik dėl didelio susijaudinimo ir išties pasijutęs įžeistas sudavė du smūgius E. O. Šie S. J. veiksmai atlikti tik po nukentėjusiojo rizikingo elgesio, įžeidžiančio poelgio, kuomet prašantįjį cigaretės jaunuolį „pasiuntė“ žodžiu „pūsk“. Byloje nėra jokių S. J. paaiškinimus paneigiančių duomenų. Jis su broliu ir bičiuliu atvyko traukiniu pas merginas, skubėjo į svečius, berūkantis praeivis E. O. buvo atsitiktinis žmogus. Jei pastarasis nebūtų įžeidžiamai atsakęs S. J., jis nebūtų sudavęs smūgius ir nebūtų tokių pasekmių. S. J. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tai buvo atsitiktinis poelgis, staigi reakcija į rizikingą nukentėjusiojo pasakymą.

3.4. Apeliantas nurodo, kad specialisto Juozo Vėlavičiaus išvada ir paaiškinimas, kad sunkioms pasekmėms neturėjo įtakos tai, kad toje kontakto vietoje jau nuo seniau galvos kaukolėje buvęs svetimkūnis nesusilpnino kaukolės atsparumo išorės poveikiams, kelia daug abejonių. Be to, iš nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad E. O. galva atsitrenkė į metalinius bėgius. Galimai tai ir buvo stipriausias poveikis, sukėlęs sunkias pasekmes, nors specialistas teigia, kad stipriausias poveikis nebuvo atsitrenkimas galva į metalinius bėgius arba iš viso nebuvo tokio atsitrenkimo. Be to, specialistas nekonkretizavo sveikatos sutrikdymo sunkaus masto nustatymo medicininio kriterijaus pagal taisyklių reikalavimų konkrečius punktus.

3.5. Taigi objektyviai vertinant buvusį įvykį ir kiekvieno asmens veiksmus, S. J. pripažintinos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 6 ir 10 punktuose (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusio asmens elgesys; veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai).

3.6. Apeliantas pažymi, kad netrukus po įvykio nukentėjusysis atgavo savo mobiliojo ryšio telefoną, kurį konflikto metu S. J. numetė tolėliau, kad nebūtų iškviesta policija. S. J. neigia bendrininkavęs su A. J. ir D. B., S. J. nesitarė ir neprisidėjo prie pastarųjų veiksmų. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl fizinio smurto ir nuoširdžiai galisi, todėl neginčija turtinės žalos priteisimo teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą ir pačiam nukentėjusiajam, tačiau nesutinka dėl solidariai priteistos 45 000 eurų neturtinės žalos, mano, kad ši suma yra per didelė.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. J. ir jo gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius bei nuteistojo D. B. gynėjas advokatas A. Palamarčukas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. B. ir nuteistojo S. J. gynėjo advokato E. J. Grigaravičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistųjų D. B., S. J. kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

5. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos sau ar kitiems asmenims arba išvengti materialinių išlaidų. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti nustatyta, kad savanaudiškos paskatos susiformavo iki sunkaus sveikatos sutrikdymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatą metu. Tuo atveju, jeigu plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).

6. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde neigia sudavęs nukentėjusiajam E. O. smūgius, tačiau tai paneigia byloje esantis įrodymų visetas. Nukentėjusysis E. O. pirmosios instancijos teisme ir parodymų patikrinimo vietoje nurodė, kad jo atžvilgiu smurtavo visi trys nuteistieji, smūgiavo kumščiais ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 68-72; 7, b. l. 45-47). Liudytoja R. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. kovo 15 d., vakare, grįžęs namo sūnus E. O. papasakojo, kad jį užpuolė ir sumušė trys asmenys, paėmė asmeninius daiktus (t. 7, b. l. 84-85). Nuteistasis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo trise (A. J., S. J. ir D. B.), matė, kaip D. B. laikė nukentėjusįjį apsikabinęs ir jį mušė (t. 7, b. l. 43-44). Šias aplinkybes nuteistasis A. J. parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 6, b. l. 2-7). Nuteistasis D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad laikė gulintį nukentėjusįjį prispaudęs koja, kad pastarasis negalėtų priešintis, sudavė nukentėjusiajam gal tik vieną smūgį (t. 7, b. l. 44-45). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad D. B. ne tik laikė prispaudęs kojos keliu prie žemės nukentėjusįjį, bet ir naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad esant bendravykdymui kiekvienas asmuo neprivalo „savo rankomis“ atlikti visų veiksmų – realizuojant nusikalstamą veiką esant bendrai tyčiai kiekvienam bendravykdytojui kito bendrininko indėlis yra inkriminuojamas kaip jo paties veika.

7. Nuteistojo S. J. gynėjo apeliaciniame skunde neginčijama, kad S. J. nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tačiau nesutinkama su tuo, kad nuteistasis S. J. veikė iš savanaudiškų paskatų, taip pat jog apiplėšė nukentėjusįjį E. O. Tačiau tai paneigia byloje esantis įrodymų visetas.

8. Nuteistasis S. J. tvirta, kad panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, būdamas įžeistas jo įžūlaus atsakymo, tačiau tai paneigia nukentėjusiojo E. O. parodymai. Nukentėjusysis E. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu vienas iš trijų nuteistųjų paklausė nukentėjusiojo, ar jis turi cigarečių ir 10 eurų, bei iš karto, nukentėjusiajam net nespėjus atsakyti, pradėjo trise jį mušti į įvairias kūno vietas, jam sudavė apie 20-25 smūgius. Nukentėjusysis nurodė, kad pinigai buvo pareikalauti prieš smurto panaudojimą. Po užpuolimo nukentėjusysis pastebėjo, kad jo striukės kišenės buvo atsegtos (iki įvykio jos buvo užsegtos), pasigedo prie savęs turėtų daiktų (mobiliojo ryčio telefono „Nokia“, cigarečių, nuolatinių bilietų traukiniui ir autobusui ‑ troleibusui) bei pinigų (10 eurų), taip pat matė, kaip vienas iš nuteistųjų purtė (kratė) jo krepšį, netoli (už 1-2 metrų) rado prasegtą krepšį, taip pat buvo pavogtas žibintuvėlis (t. 7, b. l. 45-47). Šias aplinkybes nukentėjusysis E. O. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 68-72). Liudytoja R. O., nukentėjusiojo E. O. motina, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad E. O. jai pasakojo, kad nuteistieji iš jo reikalavo cigarečių, tada trys nuteistieji pradėjo jį mušti (kumščiais, spardė kojomis), atsegė ir iškratė striukės kišenes, atėmė turėtus daiktus (mobiliojo ryšio telefoną, kelioninį bilietą) ir pinigus (10 eurų) (t. 7, b. l. 84-85). Nuteistasis D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis iškratė nukentėjusiojo krepšį (t. 7, b. l. 44-45). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nuteistojo D. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuos nuteistasis D. B. patvirtino, kad po panaudoto nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto, jis nukentėjusįjį laikė prispaudęs kojos keliu, pasilenkęs A. J. laikė nukentėjusįjį rankomis, o tuo metu pasilenkęs S. J. apieškojo nukentėjusiojo striukės kišenes. S. J. striukės kišenėje rado mobiliojo ryšio telefoną su mygtukais bei „Marlboro“ nepilną cigarečių pakelį, tuo metu D. B. kartu su A. J. taip pat iškratė nukentėjusiojo krepšį, kuriame rado mažą prožektorių, kurį paėmė A. J. A. J. su S. J. pasigyrė I. J., kad sumušė vyrą; S. J. parodė paimtą iš to vyro telefoną ir vėl jį pasidėjo prie savęs, o paskui išmetė prie M. B. namo (t. 4, b. l. 46-48). Akistatos metu nuteistasis D. B. patvirtino, kad S. J. pasiėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, gal iš nukentėjusiojo kišenės (t. 4, b. l. 77-79). Nuteistasis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad paėmė nukentėjusiojo cigaretes (t. 7, b. l. 43-44). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistieji S. J., A. J., D. B., veikdami bendrininkų grupėje, pareikalavę iš nukentėjusiojo pinigų ir cigarečių bei jų negavę, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, o po panaudoto nukentėjusiojo E. O. atžvilgiu fizinio smurto, atėmę jam galimybę priešintis, pagrobė jo turtą – daiktus (mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su UAB „Tele-2“ SIM kortele, viešojo transporto mėnesinius bilietus, „Marlboro“ cigarečių pakelį, žibintuvėlį) bei pinigus.

9. Nors nuteistasis S. J. neigia veikęs iš savanaudiškų paskatų, tačiau tai patvirtina aukščiau aptartais bylos duomenimis nustatyti nuteistųjų atlikti veiksmai – prašė cigarečių ir pinigų, o jų negavę, po nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto ir atimtos galimybės priešintis, apieškojo nukentėjusiojo drabužių kišenes, krepšį bei pagrobė nukentėjusiojo daiktus ir pinigus. Nors nuteistasis S. J. tvirtino, kad paėmęs nukentėjusiojo telefoną, jį iš karto išmetė įvykio vietoje toliau, kad nukentėjusysis negalėtų iškviesti policijos, tai paneigia nuteistojo D. B. parodymai, kad S. J. nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną turėjo ir susitikimo su I. J. metu, kuriai pats S. J. pasigyrė kad sumušė vyrą ir parodė jai paimtą iš to vyro telefoną ir vėl jį pasidėjo prie savęs, o paskui išmetė prie M. B. namo (t. 4, b. l. 46-48). Iš liudytojos L. B., M. B. kaimynės, pirmosios instancijos teisme paskelbtų parodymų matyti, kad 2019 m. kovo 15 d., apie 23.00 val., ji nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ rado prie savo namo laiptinės durų ant metalinių grotelių (t. 1, b. l. 137-138), kas papildomai paneigia S. J. parodymus, kad išmetė telefoną prie geležinkelio, ir patvirtina D. B. parodymus.

10. Nuteistojo S. J. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl specialisto Juozo Vėlavičiaus duotų paaiškinimų. Anot apelianto, nukentėjusiojo sunkiam sveikatos sutrikdymui įtakos galėjo turėti jau nuo seniau galvos kaukolėje buvęs svetimkūnis, be to, nukentėjusysis sužalojimą galėjo patirti galva atsitrenkdamas į metalinius bėgius.

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kurie iš nukentėjusiajam E. O. konstatuoti sužalojimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei, o būtent galvos kairės pusės kaktos ‑ momens srities sumušimas su skeveldriniu įspaustiniu skliauto lūžiu, smegenų sumušimais bei trauminėmis kraujo išlajomis virš ir po kietuoju smegenų dangalu. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad E. O. konstatuoti sužalojimai atspindi tiesioginius traumuojančius smūginius kontaktus su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti apauta koja, kažkuo ginkluota ir / ar į kumštį sugniaužta ranka. Nei vienas iš sužalojimų negalėtų būti patiriamas griuviminiu kontaktu su lygia plokštuma (t. 1, b. l. 93-94). Specialistas J. Vėlavičius teisiamajame posėdyje palaikė specialisto išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusysis E. O. nuo vaikystės turėjo implantą – 7,5 cm pločio plokštelę kaukolės skiaute. Nukentėjusiajam šį kartą buvo sulūžęs kaukolės skliautas (ne implantas), lūžo skeveldromis natūralusis kaulas, koncentruota plokštelės skeveldrinė destrukcija nurodo tiesioginį trauminį kontaktą į tą vietą. Šiuo atveju nukentėjusiajam pataikyta į tą plotą, kur buvo implantas. Specialistas pabrėžė, kad jei kaulas būtų buvęs natūralus, tai pasekmės būtų dar sunkesnės. Anksčiau buvusios operacijos lauko linija šiuo atveju sustabdė lūžių linijų plitimą, lūžo gabalais labai tvirta plokštelė (sintetinio kaulo implantas). Specialistas, įvertinęs visumą nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, nurodė, kad tai buvo smūginiai kontaktai, pašalinės jėgos veikimas, betarpiškai taikant į galvą, o ne griuvimo pasekmės, nes griuvimo atveju ant kūno būtų nubrozdinimai, būtų sužalota petys ir kitos atsikišusios kūno dalys, šiuo atveju tokių sužalojimų nukentėjusiajam nekonstatuota. Nagrinėjamu atveju smūgiai buvo stiprūs, nes kaulas lūžo skeveldromis. Nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai buvo padaryti apauta koja, kumščiu, ginkluota ranka, alkūne (t. 7, b. l. 121-122). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada ir specialisto J. Vėlavičiaus paaiškinimais. Įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, kiekį, kad jis trijų asmenų buvo stipriai ir intensyviai mušamas (jam suduoti 20-25 smūgiai kumščiais ir kojomis), taip pat įvertinus specialisto išvadą ir specialisto paaiškinimus, nėra pagrindo prielaidai, jog nukentėjusysis sunkų sveikatos sutrikdymą patyrė griūdamas. Be to, nukentėjusysis E. O. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad mušamas nukrito aukštielninkas ir pakaušiu atsitrenkė į geležinkelio bėgius, parodė, kad juto smūgius į veido kairės pusės sritį (t. 1, b. l. 68-72). Analogiškas aplinkybes pirmosios instancijos teisme ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir nuteistais D. B. (t. 4, b. l. 64-72; t. 7, b. l. 44). Iš specialisto išvados bei jo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme galima spręsti, kad didžiausias sužeidimas buvo padarytas kairės pusės kaktos-momens srityje. Tad atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nukentėjusiojo griuvimas aukštielninkai negalėjo sukelti kaltinime nurodytų padarinių. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiojo E. O. sunkų sveikatos sutrikdymą, išskyrus trijų nuteistųjų prieš jį panaudotą fizinį smurtą. S. J. gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad specialisto išvadoje nebuvo nurodytas konkretus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų punktas, neprieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistieji padarė sunkų sveikatos sutrikdymą: pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 6.6.1., 6.6.2. punktus kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų sumušimas su ryškiais neurologiniais židininiais simptomais yra vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

12. Nuteistieji panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį tuoj pat, kai negavo reikalauto turto, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą. Nuteistųjų sumanymas užvaldyti nukentėjusiojo turtą, t. y. savanaudiškos paskatos, susiformavo iki smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo. Byloje nustatyta, kad nuteistieji, negavę iš nukentėjusiojo reikalauto turto, šį turtą užvaldė panaudodami nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą ir atimdami jam galimybę priešintis, sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius kumščiais ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, laikė nukentėjusįjį prispaudę prie žemės, kad pastarasis nesipriešintų, prieš nukentėjusiojo valią apieškojo jo drabužių kišenes, iškratė krepšį, pagrobė rastus daiktus ir pinigus. Fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas siekiant užvaldyti (pagrobti) svetimą turtą ir šis siekis buvo susiformavęs iki panaudoto smurto pradžios. Nagrinėjamu atveju trys nuteistieji sunkiai sužalojo nukentėjusįjį plėšimo metu, siekdami pagrobti jo turtą, t. y. dėl savanaudiškų paskatų. Nuteistųjų S. J. ir D. B. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo S. J. padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

13. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo kvalifikuoti S. J. veiką pagal švelnesnį BK 136 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus). Nuteistasis parodė, kad smūgiavo E. O., nes įsižeidė dėl pastarojo nemandagaus atsakymo paprašius cigarečių. Tačiau šiuos parodymus paneigia nukentėjusiojo E. O. parodymai, kad jis neįžeidė nuteistojo S. J. (t. 7, b. l. 45-47). Teismas nemato jokio pagrindo netikėti šiais E. O. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs; be to, E. J. keliamos įvykių versijos nepatvirtina nuteistojo D. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad S. J. paprašius cigaretės nukentėjusysis jam atsakė, kad neturi (t. 4, b. l. 58; t. 7, b. l. 44). Papildomai pastebėtina, kad tariamai įžeidžiantis nukentėjusiojo elgesys nepaaiškina vėlesnio nuteistųjų – taip pat ir S. J. – elgesio sumušus E. O. grobti nukentėjusiojo asmeninius daiktus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. kovo 21 d. Kauno apskrities VPK vaizdo įrašų apžiūros protokolu nustatyta, jog Pravieniškių geležinkelio stotyje nuteistiesiems išlipus iš traukinio, S. J. (vilkintis baltu džemperiu) koja spyrė į nuvažiuojantį traukinį, o po jo – ir kiti du nuteistieji (t. 2, b. l. 3-6). Nukentėjusysis E. O. taip pat parodė matęs, kaip nuteistieji išlipę spardė traukinį (t. 7, b. l. 45). Tai rodo, kad jaunuoliai jau prieš pat susitikimą su E. O. buvo agresyviai nusiteikę. Todėl, atsižvelgiant į čia nurodytų aplinkybių visumą, S. J. apeliaciniame skunde keliama versija, kad jis veiką padarė labai susijaudinęs dėl įžeidžiančio nukentėjusiojo elgesio, atmestina.

14. Nuteistojo S. J. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas S. J. veikimas bendrininkų grupėje. Skunde nurodoma, kad S. J. nesitarė, neatliko ir nepritarė kitokiems A. J. ar D. B. fizinio smurto veiksmams.

15. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

16. Kaip nustatyta iš aukščiau aptartų bylos duomenų, konflikto iniciatorius buvo būtent S. J., kuris pirmas, pareikalavęs iš nukentėjusiojo turtą – cigaretes ir pinigus, nukentėjusiojo E. O. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ‑ sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip du kartus į galvos ir veido sritį bei daugybinius smūgius (kumščiu, spiriant) į kitas kūno vietas, o kiti nuteistieji ‑ A. J. ir D. B., matydami S. J. veiksmus, taip pat nukentėjusiojo atžvilgiu pradėjo naudoti fizinį smurtą. Visi nuteistieji sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbų organą ‑ galvą, taip padarydami nukentėjusiajam E. O. galvos sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistųjų veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam E. O. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, panaudojus nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, A. J. ir D. B. atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis – laikė jį prispaudę prie žemės, kol S. J. apieškojo nukentėjusiojo drabužių kišenes, bei tuo pačiu metu A. J. ir D. B. iškratė nukentėjusiojo krepšį, bei visi kartu pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus ir pinigus. Įvertinus įvykio aplinkybes (smurto pobūdį, jo intensyvumą, sužalojimų lokalizaciją), darytina išvada, kad visi nuteistieji ‑ S. J., A. J. ir D. B. veikė kaip bendravykdytojai – bendrais veiksmais naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, suvokė vienas kito smurtinius ir turto grobimo neteisėtus veiksmus bei suvokė jų padarinius. Nuteistųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais – jie, matydami vienas kito smurtinius ir turto grobimo veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusįjį ir jo turtą, jiems pritarė, prisidėjo prie nusikalstamų veikų padarymo. Apygardos teismas teisingai nustatė, kad nuteistieji sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis): suduodami nukentėjusiajam daugybinius (apie 20-25) stiprius smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat į gyvybei bei sveikatai svarbų organą ‑ galvą, suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ar net gyvybei, numatė, kad gali sužaloti žmogų, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti.

Dėl paskirtų bausmių

17. Apeliaciniuose skunduose prašoma nuteistiesiems D. B. ir S. J. paskirti švelnesnes bausmes.

18. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Anot apelianto, ši aplinkybė nėra įrodyta, D. B. įvykio metu išgėręs nebuvo.

19. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-584/2014 ir kt.).

20. Nuteistasis D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, apsvaigęs, buvo išgėręs dvi skardines alaus ir dar su kitais dviem nuteistaisiais du butelius alaus, nurodė, kad, būdamas blaivus, nebūtų taip pasielgęs (t. 7, b. l. 44-45). Šias aplinkybes nuteistasis D. B. nurodė ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o būtent, kad buvo trise išgėrę ir dar su savimi vežė vieną butelį alaus „Blindos“, 6 proc. stiprumo (t. 4, b. l. 46-48). Nuteistasis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš įvykį trise buvo išgėrę vieną litrą alaus „Blindos“ 6 proc. stiprumo (t. 7, b. l. 43). Nuteistasis S. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad traukinyje pakeliui į Pravieniškes su kitais nuteistaisiais gėrė alų. Tai patvirtina ir vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 15 d., 19.27 val., trys nuteistieji traukinyje gėrė alų iš 1 litro talpos butelio su užrašu „Blindos“ (t. 2, b. l. 13-19). Liudytoja M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuteistieji sumušė nukentėjusįjį, nes buvo girti (t. 7, b. l. 85-86). Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad įvykio metu nuteistasis D. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad byloje nėra alkoholio kiekio matuoklio duomenų, patvirtinančių tikslų nuteistojo D. B. apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, nepaneigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

21. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo pripažinti nuteistojo S. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose. Priežastys yra nurodytos aukščiau aptariant BK 136 straipsnio taikymą (nutarties 13 p.), tad kolegija nesikartoja.

22. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

23. Apygardos teismas, skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje, įvertino nuteistųjų S. J. ir D. B. asmenybes. Nuteistasis S. J. anksčiau daug kartų teistas Lietuvoje ir užsienyje už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 5, b. l. 80-114), šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už smulkias vagystes (t. 5, b. l. 143-150), kas neigiamai charakterizuoja nuteistojo S. J. asmenybę bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų. S. J. iki sulaikymo nedirbo, užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 5, b. l. 140). Nuteistasis D. B. anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 4, b. l. 130-134), tačiau šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant išnykusiam teistumui. Baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 157-158). Nuteistasis D. B. iki sulaikymo dirbo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 151, 154), Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 162). Taip pat skiriant bausmes buvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamų veikų padarymo motyvai ir tikslai bei kitos aplinkybės, t. y., kad nuteistieji tyčia iš anksto neplanuodami, spontaniškai padarė du baigtus savanaudiškus nusikaltimus, priskiriamus labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms. Nuteistųjų padarytas labai sunkus nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes – kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei – galvos kairės pusės kaktos-momens srities sumušimą su skeveldriniu įspaustiniu skliauto lūžiu, smegenų sumušimais bei trauminėmis kraujo išlajomis virš ir po kietuoju smegenų dangalu. Įvertinta tai, kad yra viena nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisminio nagrinėjimo metu nuteistieji atsiprašė nukentėjusiojo ir nurodė, kad gailisi padarę nusikaltimą (BK 59 straipsnio 2 dalis), jog yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nuteistieji nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašydamas skirti jam švelnesnę bausmę nurodė, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pablogėjo jo motinos sveikata, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų sunkumą, nemato pagrindo sušvelninti paskirtą bausmę, juo labiau, kad į bylą išskyrus minėtą skundo teiginį kitų duomenų pateikta nebuvo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems S. J. ir D. B. už kiekvieną nusikaltimą atskirai paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. Nuteistiesiems S. J. ir D. B. už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistųjų asmenybių pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

24. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nesutinka su priteistais civiliniais ieškiniais, nes, anot apelianto, jis nukentėjusiajam nepadarė sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nuteistojo S. J. gynėjas apeliaciniame skunde prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis S. J. neginčija turtinės žalos priteisimo teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą ir pačiam nukentėjusiajam, tačiau nesutinka dėl solidariai priteistos 45 000 eurų neturtinės žalos, kuri, apelianto manymu, yra per didelė.

25. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

26. Tarp trijų nuteistųjų – S. J., A. J. ir D. B. padarytos bendros tyčinės veikos ir padarinių (nukentėjusiojo E. O. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent visų trijų bendrai veikusių nuteistųjų padaryti kūno sužalojimai nulėmė nukentėjusiojo E. O. sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų S. J., A. J. ir D. B. lygiomis dalimis priteisė po 859,39 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (t. 1, b. l. 101-104), bei solidariai iš trijų nuteistųjų priteisė 378,35 eurų turtinei žalai (kurią sudaro nusikaltimais padaryta turtinė žala, kelionės išlaidos pas gydytojus ir vaistai) atlyginti nukentėjusiojo E. O. naudai.

27. Pirmosios instancijos teismas priteista neturtinės žalos suma yra ženkli, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, priteista teisingai; apygardos teismas numatydamas žalos dydį savo diskrecijos ribų neperžengė. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama taip pat ir į kaltininko interesus, kaip, pvz., turtinė padėtis, tačiau, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga pusiausvyra.

28. Byloje nustatyta, kad trys nuteistieji S. J., A. J. ir D. B., veikdami bendrininkų grupėje, iš savanaudiškų paskatų, tyčia sudavė nukentėjusiajam E. O. intensyvius, stiprius daugybinius smūgius (apie 20-25 smūgių) kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vienas, tame tarpe ir į galvą – gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą; taip padarė jam skirtingo laipsnio sužalojimus, tame tarpe ir sunkų sveikatos sutrikdymą, kurį sukėlė galvos kairės pusės kaktos ‑ momens srities sumušimas su skeveldriniu įspaustiniu skliauto lūžiu, smegenų sumušimais bei trauminėmis kraujo išlajomis virš ir po kietuoju smegenų dangalu. Kaip matyti iš bylos medžiagos (E. O. parodymų, medicininės dokumentacijos, sprendimo dėl darbingumo lygio nustatymo, t. 7, b. l.13-14; 46-47; 79-81), dėl tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarytų daugybinių kūno sužalojimų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai pasireiškia galvos skausmais, svaigimu, jam išsivystė epilepsija, kuri kartojasi pakankamai dažnai (kas 2 savaites), jis greitai pavargsta, karštomis dienomis labai blogai jaučiasi, nukentėjusįjį apima svaigulys, traukuliai ir kiti nemalonūs pojūčiai. Nepaisant atliktos sudėtingos neurochirurginės galvos operacijos ir stacionaraus gydymo ligoninėje, nukentėjusysis E. O. visiškai nepasveiko, išliko liekamieji reiškiniai, jis visą savo likusį savo gyvenimą turės vartoti vaistus. Nukentėjusysis, būdamas darbingo amžiaus (55 metų) žmogus, prarado 50 proc. darbingumo, jam dėl sveikatos būklės uždrausta dirbti tam tikromis sąlygomis, nukentėjusysis negali dirbti savo mėgstamo darbo, jam uždrausta vairuoti transporto priemones, negalima būti prie ugnies ar vandens šaltinių, judančių mechanizmų, aukštose vietose. Nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, liekamieji žalingi reiškiniai sukėlė ir sukelia ne tik fizinius skausmus, bet ir skausmingus dvasinius išgyvenimus, neigiamai atsiliepia jo gyvenimo kokybei, riboja jo galimybes visavertiškai tenkinti savo poreikius, nukentėjusysis nėra tikras dėl savo ateities, darbo. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė nukentėjusysis ir paaiškino specialistas J. Vėlavičius, nukentėjusiojo vaikystėje patirta galvos trauma buvo sėkmingai užgydyta įstatant implantą, ir jo gyvensenai praktiškai pasekmių neturėjo (t. 7, b. l. 47, 121). Taigi darytina išvada, kad pagrindinė E. O. dabartinių sveikatos ir darbingumo apribojimų priežastis yra nuteistųjų atlikti veiksmai. Papildomai pastebėtina, kad nuteistųjų veiksmai žalojant E. O. buvo itin intensyvūs, o jų dingstis pagrobiant nukentėjusiojo asmeninius daiktus – menkavertė. Nors nė vienas jų veikos padarymo metu nors kiek rimtesnių pajamų neturėjo (du iš jų – S. J. ir D. B. yra suimti, o trečias nuteistasis – A. J. prieš metus tapo pilnametis), neturtinė žala priteista solidariai iš trijų jaunų, sveikų, darbingų nuteistųjų, kurie neturi išlaikytinių.

29. Įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą ir jo padarinius, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai solidariai priteisė iš trijų nuteistųjų ‑ D. B., S. J. ir A. J. 45 000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo E. O. naudai. Atsižvelgiant į tai, kad ši neturtinė žala priteista iš jaunų, darbingų nuteistųjų, nėra pagrindo ją laikyti pernelyg dideliu, neproporcingu žalos nukentėjusiajam už patirtus išgyvenimus atlyginimu. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusių asmenų interesų. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo jos mažinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. ir nuteistojo S. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinius skundus atmesti.