Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. M., jos atstovei advokatei Aldonai Leichter, nukentėjusiajam M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-09-28 Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausias specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. M. dėl to, kad 2009-09-28 Vilniaus r., Zujūnų, sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., buvo nustatyta, kad E. M. sunaikino paženklinimo taškus ir ištraukė metalinę armatūrą, kurią pastatė jos kaimynas M. J. savo žemės sklype. Šiais veiksmais E. M. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008-05-30 sprendimu Nr. T-192 patvirtintų savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 21.3 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 161 str.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. M. kreipėsi į administracinį teismą, prašydama panaikinti nutarimą kaip nepagrįstą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,1062 ha ploto žemės sklypas (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų sen. Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas gyvenamojo namo statybai pagal 1994-07-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1994-08-22. Sklype pastatyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (juridinis pagrindas: 2006-05-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Šio sklypo ribos su gretimu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas V. J.) buvo nustatytos 1994 metais, atlikus kadastrinius matavimus ir sustačius riboženklius. Leidžiama matavimų paklaida tuo metu buvo 60 cm. Gretimo sklypo savininkas V. J. sutiko su matavimais ir ant riboženklių, skiriančių sklypus pastatė kapitalinę tvorą ir iki 2007-10-17 sklypo ribų neginčijo. E. M. teigia, kad 2006-12-18 gretimo sklypo savininkas be jos žinios ir sutikimo savo sklypą padalijo į du sklypus pagal UAB „Geokada“ paruoštą planą ir vieną iš jų 0,643 ha perdavė M. J. nuosavybėn. Nurodo, kad M. J. prie jos sklypo ribos stovėjusį ūkinį pastatą rekonstravo į gyvenamąjį namą, nors šio pastato rekonstrukcijos sąlygos numatė užstatymą ne arčiau negu trys metrai nuo kaimyninių sklypų ribos, ir susidūręs su sunkumais priduoti pastatą, be jos žinios atliko naujus geodezinius matavimus ir, jai nepranešus ir nedalyvaujant, sukalė armatūros strypus jos žemės sklype, kuriuos ji pastebėjo tik užkliuvusi koja. Teigia, kad strypus ištraukė, kad šeimos nariai nesusižalotų, manydama, kad kaimynas M. J. juos įkalė tyčia, siekdamas, jog ji susižalotų, nes su ja konfliktuoja. Apie tai, kad M. J. atliko naujus geodezinius matavimus ir sustatė naujus riboženklius sklype, 0,55 m. ir 0,35 m. nuo tvoros, žymėjusios ankstesnes sklypų ribas, E. M. teigia sužinojusi tik 2009-10-27, kai gavo pavėluotą pranešimą, kad jos sklypo ribos dar kartą buvo permatuotos jai nedalyvaujant 2009-10-13, remiantis vien M. J. pateikiu nauju planu. Mano, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracinė komisija visiškai neatsižvelgė į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. nuostatas, jog norint atlikti kadastro duomenų nustatymo darbus gretimame sklype, yra būtina gauti gretimo sklypo savininko ar naudojo sutikimą. Apie numatomus atlikti darbus Kadastro nuostatų nustatyta tvarka turi būti pranešama gretimų sklypų savininkams ar naudotojams, bei Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32 punktą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui, o taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. E. M. nuomone, M. J. pažeidė teisės aktų reikalavimus be jos žinios, jos sklype sukalęs armatūros strypus (jo vadinamus riboženkliais), o ji negalėjo numatyti, kad be jos žinios jos kieme gali būti statomi riboženkliai, todėl nei tyčia, nei dėl neatsargumo pažeidimo nepadarė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jos atstovė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, remiantis jame nurodytais argumentais.

Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 straipsnis).

LR ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisijos 2009-11-12 nutarimu byloje Nr. TK 13-172 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, už pažeidimą, numatytą LR ATPK 161 str., paskirta 50 Lt bauda.

LR ATPK 161 straipsnis numato, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas, užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Ši teisės norma pagal raiškos būdą yra blanketinė, todėl elgesio taisyklė numatyta kitame teisės akte.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008-05-30 sprendimu Nr. T-192 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 21.3 punktas numato, kad bendrojo naudojimo teritorijose draudžiama laužyti ir gadinti inventorių, įrengimus ir pastatus.

Atsakomybė už Taisyklių 21.3 punkto pažeidimą, pagal LR ATPK 161 str., kyla atlikus nurodytus veiksmus bendrojo naudojimo teritorijose. Taisyklių 3.3 punkte nurodoma, kad bendrojo naudojimo teritorijos – tai gatvės, pėsčiųjų takai, autobusų stotelės, tiltai, viadukai, parkai, skverai, aikštės, krantinės, paplūdimiai ir kt.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką. Pagal LR ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Kaip nustatyta pagal faktines bylos aplinkybes ir šalių paaiškinimus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ištraukė metalinius strypus iš sklypo, kurį ji valdo ir naudojasi. Šiuos strypus nukentėjusysis M. J. sukalė parsisvėręs per sklypus skiriančią tvorą (b. l. 61-62), pagal UAB „Geokada“ atliktus žemės sklypo matavimus (b. l. 41), t. y. nukentėjusiojo teigimu, šie strypai yra riboženkliai. Atsakomybė už riboženklių sunaikinimą numatyta LT ATPK 47 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad pastovių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba gadinimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų. Surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skirti nuobaudą už LT ATPK 47 straipsnyje numatytą pažeidimą pagal kompetenciją gali Aplinkos ministerijos Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (LR ATPK 242 str. 2 d. 3 p.).

Esant šiai faktinei ir teisinei padėčiai, daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai pagal LR ATPK 161 str. kvalifikuoti neteisingai ir už Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008-05-30 sprendimu Nr. T-192 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 21.3 punkte numatyto draudimo bendrojo naudojimo teritorijose laužyti ir gadinti inventorių, įrengimus ir pastatus pažeidimą ji nubausta nepagrįstai, todėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009-11-12 nutarimas byloje Nr. TK 13-172 naikintinas.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 47 str., turi būti atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis M. J. tinkamai, Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, informavo E. M. apie žemės sklypo ribų paženklinimą. Pagal Nuostatų reikalavimus, žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys) (3.1.1 p.). Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (3.1.1.2 p.). E. M. teigia, kad informuota nebuvo, o tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Todėl teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, kad šie metaliniai strypai yra naujai sukalti sklypų riboženkliai, negalima.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pagal LR ATPK 161 str., už Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008-05-30 sprendimu Nr. T-192 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą nubaustas nepagrįstai, todėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009-11-12 nutarimas byloje Nr. TK 13-172 naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009-11-12 nutarimą byloje Nr. TK 13-172, kuriuo E. M. pagal LR ATPK 161 str. skirta 50 Lt bauda, ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.