Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui A. B., pareiškėjo A. B. atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Pociui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. J., (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Z. priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jo motina L. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog po motinos mirties liko palikimas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kanalizacijos šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kanalizacijos šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – lauko baseinas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo I. J. yra pareiškėjo sesuo. Nurodė, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo I. J. po L. Z. mirties pateikė Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarui Mindaugui Ladui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paaiškino, kad L. B. (Z.) ir A. Z. susituokė (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog pareiškėjo patėvis ir suinteresuoto asmens I. J. tėvas A. Z. mirė (duomenys neskelbtini), motina po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nurodė, jog po A. Z. mirties, L. Z. iki pat mirties liko gyventi name, rūpinosi nekilnojamuoju turtu ir jame esančiais daiktais, mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi namų apyvokos daiktais. Paaiškino, kad daugiau paveldėtojų nėra. Pareiškėjas prašo pareiškimą patenkinti.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodoma, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, (duomenys neskelbtini) neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja ir juridinio fakto nustatymo pasekmes supranta. Nurodė, kad nuo gimimo gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad motina L. Z. testamento nebuvo sudariusi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti A. Z. palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) jam mirus, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjas A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra L. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus, suinteresuotas asmuo I. J. (Zaveckaitė), gimusi (duomenys neskelbtini), – dukra. Sutuoktuvių liudijimas patvirtina, kad L. B. (Zaveckienė) ir A. Z. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo matyti, kad A. Z. (duomenys neskelbtini) mirė. Po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo L. Z. nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis L. Z. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kanalizacijos šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kanalizacijos šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – lauko baseinas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Leidimas vykdyti statybos darbus. Pareiškėjas siekia įteisinti po savo motinos mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, kadangi mano, jog tėvui A. Z. priklausiusią dalį bendrojoje nuosavybėje jo motina L. Z. priėmė, pradėdama ją valdyti kaip savo. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po sutuoktinio mirties L. Z. toliau tvarkė ir rūpinosi turtu kaip savo, iki mirties nepertraukiamai gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei rūpinosi nekilnojamuoju turtu ir jame esančiais daiktais, mokėjo mokesčius, naudojosi namų apyvokos daiktais bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo motina L. Z. palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. Z. mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis), todėl daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Konstatuotina, jog pareiškėjo motina L. Z. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą. Pareiškėjo motina L. Z. nepareiškė atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palikimo, todėl laikoma, kad atlikdama minėtus veiksmus priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. L. Z. buvo palikėjo A. Z. sutuoktinė. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Kadangi niekas pretenzijų dėl atsiradusio palikimo nereiškė, byloje nėra duomenų, kad A. Z. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys, todėl pareiškėjo motina L. Z. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos sutuoktinio mirties.

Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškimas tenkinamas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina L. Z. po sutuoktinio A. Z. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). 2020 m. birželio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. B. 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą, turėjo sumokėti 19 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį. CPK 87 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai, tai jis visas arba jo dalis grąžinami jį sumokėjusiam asmeniui. Kadangi pareiškėjas, paduodamas teismui pareiškimą, sumokėjo 25 Eur, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis (6 Eur) grąžinama pareiškėjui (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), permokėtą 6 Eur (šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą per 2020 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymu.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.