Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. S., jos atstovui advokatui Zigmui Burbai, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui S. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abiejų šalių ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Esant draudimui šeimos byloje priimti sprendimą už akių, teismas nagrinėja bylą pagal vienos šalies pateiktus įrodymus. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t. y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėja iš naujo (CPK 314).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovė K. S. ir atsakovas S. S. yra E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaiko tėvai, vaikui gimus kartu gyveno iki 2025 m. liepos mėn. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta, tačiau vaikas gyvena su motina.

Ieškovė nurodė, kad tėvas dukrą išlaikyti nustojo nuo 2025 metų liepos mėnesio. Byloje nesant jokių kitų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, teismas jas laiko nustatytomis.

Dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismas sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą paprastai vertina kiekvieno iš tėvų aplinką ir buitines sąlygas, kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku, vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, nuomonę ir kitus kriterijus. Tačiau šiuos aspektus teismas vertina esant šalies (šalių) valiai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ta šalimi. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepareiškė, kad norėtų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Nesant atsakovo reikalavimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismas iš esmės nagrinėja, ar esama duomenų, dėl kurių šalių vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove. Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks dukters interesus, be to, vaikas nuo pat gimimo faktiškai gyvena tik su ja, ieškovė rūpinasi dukra, jos sveikata ir ugdymu. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neprieštaravo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas. Teismas, vertindamas tai, kad ieškovė motinos valdžios turinį sudarančias pareigas įgyvendina tinkamai, tai, kad atsakovas reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo neprašo, vertindamas tai, kad atsakovas nei valios, nei realios galimybės vaiką auginti pats neturi, sprendžia šį ieškovės reikalavimą tenkinti ir vaiko E. S. gyvenamąją vietą nustato su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Teismas nenustatė, kad vaiko ir tėvo bendravimas gali būti kenksmingas vaikui, todėl teismas sprendžia nustatyti ieškovės prašomą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kad atsakovas S. S. su nepilnamete dukterimi E. S. bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su vaiku ir vaiko interesus. Ieškovė prašė, nustatyti, kad taip pat šalys įpareigotinos apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo ir šalys įpareigotinos, spręsdamos konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu. Tačiau teismas šios bendravimo tvarkos dalies netvirtina, kadangi byla nagrinėjama ginčo teisena, o S. S. yra atsakovas, todėl tokia bendravimo tvarkos formuluotė gali būti vartojama tik tuo atveju, jei teismas tvirtintų taikos sutartį, o dėl jos būtų abiejų šalių sutikimas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti, numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Išlaikymas vaikui nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą.

Teismas nustatė, kad iki dukters gimimo ir jai gimus ieškovė ir atsakovas gyveno kartu nesusituokus. Šalys kartu gyventi nustojo nuo 2025 liepos mėnesio. Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų matyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ji šiuo metu nedirba, viena augina dukrą, viena rūpinasi jos išlaikymu.

Tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovas dirba. Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl atsakovo turtinės padėties, sveikatos būklės ar jo pareigos išlaikyti kitus asmenis būtų pagrindas mažinti priteisiamą išlaikymą.

Ieškovė prašė priteisti 300 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis. Tokį išlaikymą ieškovė prašo priteisti, nes jos vertinimu jis atitinka vaiko interesus. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę. Ieškovės skaičiavimu kiekvieną mėnesį vaikui išlaikyti yra reikalinga 794 Eur suma. Atėmus valstybės mokamą vaiko pinigų sumą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pusę šios sumos. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad ši suma neatitiktų vaiko interesų, todėl ją teismas laiko pagrįsta ir tokią ją priteisia iš atsakovo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur. Teismas pažymi, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad ieškovė su vaiku gyvena nuomojame būste, užtikrina vaikui gyvenamąjį plotą, būtent ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta, nes tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti mažametį vaiką, todėl dirbti negali ir jos piniginis indėlis į vaiko išlaikymą turėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaiko išlaikymo prisideda kitokia forma.

Ieškovė paskirtina vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnis.).

Bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimai.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), priteistinas iš atsakovo, t. y. 114,00 Eur už neturtinį reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, 114,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, 81,00 Eur (300 Eur x 12 x 3% x 75 %) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 13,65 Eur.

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 21 d. pažymą, šios tarnybos išlaidos yra 287,50 Eur, ieškinį patenkinus jos iš atsakovo priteistinos valstybei.

2025 m. spalio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šios priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės K. S. ieškinį tenkinti.

Nepilnamečio vaiko E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukterimi E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei nepilnamečio vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2025 m. spalio 13 d. - iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės E. S. naudai mokamas lėšas iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 287,50 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 309,00 Eur (trys šimtus devynis eurus) žyminio mokesčio ir 13,65 Eur (trylikos eurų ir 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas - 5630, o žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokos kodas - 5662.

2025 m. spalio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.