Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajai A. B., jos gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios A. B. apeliacinį skundą dėl 2009m. gruodžio 4 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 260 str. 1d. 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

A. B. (įvykio metu metu turėjusi pavardę S.) pagal BK 260 str. 1 d. nuteista už tai, kad 2009 m. lapkričio 5 d. Vilniaus mieste, nenustatytam asmeniui jai neteisėtai perdavus tikslu platinti – nugabenti ir perduoti pasimatymo metu terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose atliekančiam sutuoktiniui A. B., narkotinę medžiagą – 1,739 g. heroino, ji toliau neteisėtai tuo pačiu platinimo tikslu šią medžiagą parsigabeno iki savo namų ( duomenys neskelbtini) Vilniaus m., čia laikė, o 2009-11-06 ją atgabeno, paslėpusi savo kūne – makštyje, į Kybartų pataisos namus J. Biliūno g. 14, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., atvykdama į pasimatymą su sutuoktiniu.

Apeliantė skundu prašo panaikinti 2009 m. gruodžio 4 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei esminio BPK pažeidimo ir, perkvalifikavus jos veiką į LR BK 259 str.2 d., priimti naują nuosprendį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi sulaikymo metu jos duotais pirminiais parodymais, kuriais ji tariamai prisipažino, kad narkotines medžiagas vežė savo vyrui, o teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus atmetė kaip nepagrįstus. Ši pirminė apklausa buvo atlikta pažeidžiant LR BPK 21 str. 4d.. kurioje nurodyta, kad įtariamasis turi teisę nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją. Pirmosios apklausos metu realiai gynėjas jai pasiūlytas nebuvo, su juo nebendravo, nors buvo įtariama sunkaus nusikaltimo padarymu. Tokiu būdu buvo pažeista jos teisė į gynybą, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Todėl visi įrodymai, kurie buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus yra niekiniai ir jais teismas negali remtis priimdamas nuosprendį. Jos atsisakymas nuo gynėjo nebuvo savanoriškas, nesuprantant visų galimų pasekmių. Kadangi yra rusakalbė, todėl apklausos metu netiksliai suprato užduodamus klausimus, be to, būdama stresinėje būsenoje ir nesuprasdama visų pateiktų klausimų, kadangi apklausa vyko ne gimtąja kalba, pasirašė protokolą, nevisiškai suprasdama jo turinį. Kadangi yra kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu ir byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jos teisė į gynybą, t.y. turėti advokatą, turėjo būti užtikrinta nuo pirmosios apklausos momento. Teismas byloje esančius įrodymus ištyrė neišsamiai, netinkamai ir pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejones turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Byloje nepateikta jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad ji turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Teisiamojo posėdžio metu ji visą laiką teigė, kad narkotines medžiagas su savim nešiojosi su tikslu jas vartoti savo reikmėms. Įrodymų, kad ji tikrai ketino platinti šias narkotines medžiagas, teismui pateikta nebuvo. Nei susitarimo su jos vyru dėl narkotinių medžiagų perdavimo buvimo. Nepateikti įrodymai ir kad ji juos vartojo. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybes ir kiti objektyvus bylos duomenys. Jos turimų narkotinių medžiagų kiekis nebuvo didelis. Jis paruoštas į dozes platinti taip pat nebuvo, jokių kitų įrankių ar priemonių platinimui pas ją rasta nebuvo. Narkotines medžiagas ji slėpė savo kūne tik todėl, kad yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir vykdama pas vyrą į pataisos namus žinojo, kad bus apieškoma, o palikti apsilankymo metu narkotines medžiagos kokioje nors vietoje neturėjo galimybes. Teismas, vertindamas ar ji tikrai vartoja narkotikus, apsiribojo tik deklaratyviu pareiškimu, kad ji nėra įrašyta į narkologo, priklausomybių gydytojo įskaitoje kaip vartojanti narkotines medžiagas ir kad ji neturėjau gydytojo paskyrimo, leidimo tokios narkotinės medžiagos vartojimui. Toks teismo požiūris rodo, kad bylos aplinkybes teismas ištyrė šališkai ir visiškai nesigilindamas į bylos esmę ir netinkamai kvalifikavo jos veiką pagal LR BK 260 str. 1 d., todėl veika turi būti perkvalifikuota.

Apeliantės skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Teismas bylą išnagrinėjo pilnai bei visapusiškai. Nuteistosios kaltę pagrindė ne prielaidomis, bet byloje surinktais bei teismo posėdžio metu patikrintais faktiniais duomenimis ir pagrįstai kvalifikavo apeliantės veiksmus pagal BK 260 str. 1 d.

Pagal BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai pagamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines medžiagas. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka bent vieno iš tų veiksmų buvimo.

Duomenys byloje rodo, kad 2009 m. lapkričio 6 d. A. B., atvykusi į Kybartų pataisos namus ilgalaikiam pasimatymui su atliekančiu šiuose pataisos namuose bausmę savo vyru A. B., atsivežė makštyje paslėptą 4,808 gr. svorio paketą, kurio viduje buvusio mišinio sudėtyje rasta 1,739 gr. (36,2 proc.), grynosios narkotinės medžiagos – heroino, koncentracija.

Tą pačią dieną apklausiama įtariamąja, kaltinamoji parodė, kad, jai ruošiantis ilgalaikiam pasimatymui su vyru, iš nepažįstamo vyriškio nuvežimui į pataisos namus gavo paketėlį. Suprato, kad jame yra narkotikai ir, kad juos reikės perduoti vyrui. Paliepta vyriškio, ji paslėpė paketėlį makštyje. Nepažįstamojo atvežta buvo į pataisos namus (b.l. 47-48). Pieš duodant šiuos parodymus, įstatymo nustatyta tvarka apeliantei teisė turėti gynėją buvo išaiškinta. Ji, šią jai išaiškintą teisę suprato ir, pranešant jai įtarimą bei apklausiant ją įtariamąja, patvirtino savo ranka padarytais įrašais apie tai, kad, teises ir pareigas ji suprato, kad gynėjas jai nereikalingas, kad gynėjo ji atsisako savo iniciatyva. (b.l. 44, 45).

Pažymėtina, kad tą pačią dieną, t.y., 2009 m. lapkričio 6 d., dalyvaujant gynėjui advokatui Sauliui Kinderiui, kardomosios priemonės – suėmimo jai paskyrimo svarstymo metu, apeliantė prieš tai duotų parodymų nepaneigė ir patvirtino, nepažįstamo vyriškio prašymu nešusi paslėptus narkotikus į pataisos įstaigą (b.l. 57, 58-59), tad apeliantės skundo teiginiai, kad, pirmos apklausos metu apklausiant ją be gynėjo pažeistos buvo josios teisės bei, kad duodama parodymus be gynėjo ji sakė netiesą, nepagrįsti.

Taip pat nepagrįsti ir apeliantės skundo teiginiai, kad ji, nebūdama lietuvė, apklausiant ją be advokato, nesuprasdama lietuvių kalbos, davė ją kaltinančius neteisingus parodymus. Apeliantė gimus ir augus Lietuvoje. Šios instancijos teisme ji laisvai kalba, aiškina ir parodymus duoda lietuviškai. Akivaizdžiai matyti, kad lietuvių kalbą ji supranta ir moka gerai. Kad taip yra, taip pat patvirtina ir josios ranka ir be klaidų padaryti lietuviški prierašai visuose jos apklausų protokoluose ir kituose procesiniuose dokumentuose, vertėjo paslaugų atsisakymas šios instancijos teisme ir paaiškinimų, palaikant skundą davimas lietuvių kalba, tad pagrindo tikėti, kad duodama parodymus 2009 m. lapkričio 6 d., ji nemokėjo lietuvių kalbos, nėra.

Duodama parodymus 2009 m. birželio 12 d. papildomoje apklausoje, vykusioje nuo 11.20 val. iki 12 val. ir vestoje dalyvaujant gynėjui advokatui A. Sakalauskui, apeliantė parodymus pakeitė ir nuo to laiko tvirtina atsigabenusi į pataisos namus narkotikus makštyje (b.l. 49,50-51) savo naudojimui, nes retkarčiais narkotikus naudojanti..

Tokiais apeliantės parodymais teismas nepatikėjo pagrįstai. Pagrįstai juos įvertino kritiškai bei pagrįstai rėmėsi pirminiais apeliantės parodymais. Faktiniai duomenys byloje apeliantės potraukio narkotikų vartojimui buvimą neigia. Ji, narkotikus (psichotropikus) vartojančių asmenų įskaiton neįrašyta. Pati ji, jokių tokius jos parodymus tvirtinančių duomenų taip pat nenurodo.

Pasak specialisto D. R., dirbančio narkotikų kontrolės padalinyje, duotų paaiškinimų, neteisėtoje apyvartoje iš 1 gr. apeliantės gabento koncentracijos mišinio, paruošiama yra 10-12 vienkartinio vartojimo dozių. Vadinasi, iš viso apeliantės gabento kiekio paruošti galima beveik 50 tokių dozių.

Specialisto parodymai taip pat rodo, kad narkomanai į dieną suvartoti gali tik iki 2-3 tokių dozių. Suvartojus daugiau - perdozuojama, žmogus netenka sąmonės ar miršta. Apeliantė, pasak josios parodymų, narkotikus vartoja tik retkarčiais ir nėra nuo jų priklausoma, todėl ji per 2 ilgalaikio pasimatymo su vyru dienas, atsigabentų beveik 50 dozių narkotinės medžiagos suvartoti ir negalėjo. Vadinasi, teigdama, jog narkotikus vartoja pati ir gabenosi juos savo naudojimui, apeliantė akivaizdžiai sako netiesą.

Kad, pakeitusi parodymus A. B. sako netiesą, akivaizdžiai matyti ir iš to, kad ji nežino elementarių kiekvienam narkomanui žinomų dalykų, tokių kaip kiek dozių narkotinės medžiagos ji įsigijo ir gabenosi, kokia jos įsigyto ir gabento narkotinės medžiagos kiekio vertė, kokio kiekio jos gabento narkotiko reikia vienai dozei, kiek jo leidžiama suvartoti per dieną ir t.t. Todėl teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančią medžiagą, visiškai pagrįstai teisingais laikė pirmuosius apeliantės ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Neginčijamai akivaizdu, kad, nešdama paslėptą narkotinę medžiagą į susitikimą pataisos namuose su vyru, kaltinamoji akivaizdžiai turėjo tikslą juos platinti, tad pagrindo perkvalifikuoti josios veiką į BK 259 str. 2 d., nėra.

Apeliantė gautą iš nenustatyto asmens narkotinę medžiagą parsigabenusi laikė nanuose, bei atgabeno į Kybartų pataisos namus. Laikytoje ir gabentoje narkotinėje medžiagoje rastas gryno heroino kiekis 2 gr. (būtent toks kiekis pagal LR Sveikatos ministro įsakymą yra didelis) nesiekia, tad apeliantės veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d.

Labai didelis heroino kiekis prasideda tik nuo 10 g. Apeliantės gabentas grynojo narkotiko – heroino kiekis nei didelio, nei labai didelio kiekio, nesudarė, tad teismo nuosprendžio teiginiai, jog apeliantės gabento grynojo narkotiko kiekis „buvo didelis“, kad jis „buvo artimas labai dideliam kiekiui“ „kvalifikuojamam pagal BK 260 str. 3 d.“, yra neteisingi, tad šie teiginiai, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinami, tačiau nuosprendžiu paskirta bausmė nekeičiama. Už BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 61 str. įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. BK 260 str. 1 d. numatytos bausmės vidurkis yra 5 metai. Apeliantės atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę, BK 54, 61 straipsnių reikalavimai nepažeisti. Minėtų teiginių iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinimas pagrindo mažinti nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui lygią bausmę, neduoda.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginius, kad „narkotiko grynasis kiekis buvo artimas baudžiamajame įstatyme (BK 260 str. 3 d.) kvalifikuojamam kaip labai didelis kiekiu“i ir, kad gabentas buvo „didelis kiekis“.

Likusioje dalyje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.