Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. R. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. balandžio 16 d. nutartimi nuspręsta, pakeisti Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4491-884/2018 dalį dėl nepilnamečio J. R. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam J. R. teikimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir patvirtina pareiškėjų E. R. ir I. Č. 2024 m. kovo 22 d. sudaryta taikos sutartis.

Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 24 d., teismui ją patvirtinus.

2025 m. gruodžio 10 d. teisme gautas pareiškėjo E. R. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui išieškojimo civilinėje byloje Nr. e2-2008-1054/2024. Reikalavimo pagrindu nurodė tai, kad I. Č. mokėjo sūnui J. periodines išmokas nereguliariai arba iš viso kai kuriais laikotarpiais jų nemokėjo, taip pat periodinių išmokų nuo 2025 m. vasario 1 d. neindeksavo, kaip numatyta teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje (sutarties 3 p.) ir CK 3.208 straipsnyje, dėl to sūnus negauna jam reikalingo išlaikymo ir yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

2025 m. gruodžio 10 d. teisėja rezoliucija prašymą priėmė. Paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. gruodžio 22 d. 10.00 val. Informavo proceso dalyvius apie rašytinį procesą teismo pranešimais pasiūlant pateikti teismui iki posėdžio dienos papildomus duomenis ir įrodymus dėl taikos sutarties vykdymo.

I. Č. teismui atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

2024 m. balandžio 16 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutarties, kuria patvirtinta šalių laisva valia sudaryta taikos sutartis, 3 (trečiame) punkte nustatyta, kad I. Č. įsipareigoja teikti savo nepilnamečiui sūnui J. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2024 m. kovo 1 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šalys, atsižvelgdamos į šios sutarties 2 p., remdamosi CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, susitarė taikyti įskaitymą ir nustatyti, kad I. Č., 2024 m. kovo 1 d. – 2025 m. vasario 28 d. laikotarpiu turi pareigą teikti sūnui J. R. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 85 Eur (200 Eur – 115 Eur), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o nuo 2025 m. kovo 1 d. – periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Jeigu E. R. sumokės susidariusį įsiskolinimą anksčiau nustatyto termino, I. Č. nuo to momento, kai E. R. visiškai su ja atsiskaitys, privalo nedelsdama teikti sūnui nustatyto dydžio išlaikymą (200 Eur), šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. E. R. įsipareigoja teikti sūnui didesnio dydžio išlaikymą, kol atsiskaitys su I. Č..

Kaip matyti iš patvirtintos taikos sutarties sąlygų, šalys sutarė detalią ir konkrečią taikos sutarties sąlygų įgyvendinimo tvarką, tačiau I. Č. sudarytos taikos sutarties numatytų sąlygų nesilaikė.

Įstatymas numato, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis)). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas E. R. nurodė, kad I. Č. teismo patvirtinta Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, priešingų įrodymų byloje nėra pateikta, suinteresuotas asmuo I. Č. iki posėdžio dienos teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kad tinkamai vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl pareiškėjo E. R. prašymas tenkinamas, išduodant vykdomąjį raštą, kad teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas priverstinai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. R. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.

Išduoti E. R. vykdomąjį raštą pagal 2024 m. balandžio 16 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2008-1054/2024 patvirtintos Taikos sutarties 3 punktą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.