Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. S. civilinį ieškinį A. L. dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nuosprendžiu A. L. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 metų laisvės apribojimo bausme; nuosprendžiu A. S. naudai buvo priteista 1000 eurų turtinei ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2016-04-13 nutartimi iš dalies patenkino A. L. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nuosprendį pakeitė, panaikino nuosprendžio dalį, kuria iš A. L. priteista A. S. 1000 eurų turtinei ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, pripažino civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka; kitoje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. sumažino savo ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos reikalavimus, prašė iš A. L. priteisti 2000 eurų, paaiškino teismui, kad dėl A. L. įžūlaus elgesio, jo smūgio beisbolo lazda jam (nukentėjusiajam) į galvą, buvo pažemintas, grumtynių metu buvo suplėšyti jo drabužiai (megztinis ir striukė), nutraukta auksinė grandinėlė, grandinėlė dingo, jos neberado. Drabužių ir grandinėlės įsigijimo kvitų pateikti negali, neturi išsaugojęs. Dėl A. L. veiskmų išgyveno nemalonius jausmus, kad būdamas tvirto sudėjimo nepasipriešino jaunesniam A. L. iš jo šaipėsi ir darbuotojai, ir baro klientai. 2016 metų sausio mėnesį jam buvo nustatytas 25 proc. darbingumas, anksčiau turėjo 40 proc. darbingumą, jam po įvykio svaigsta galva, sunkiai orientuojasi aplinkoje, jam diagnozuotos ligos įvardinti teismui negali, apie jo ligas geriau žino žmona (b.l.151-152).

Nuteistasis A. L. teismui posėdžio metu paaiškino, kad ir 2000 eurų dydžio civilinis ieškinys, jo manymu, yra per didelis. Auksinės grandinėlės neėmė ir nematė, jos tikrai nenuplėšė, pripažįsta, kad grumtynių su A. S. metu galėjo suplėšyti drabužius. Po įvykio dažnai autobusu pravažiuoja barą, ten dažnai ir toliau mato A. S.. Gailisi dėl to, ką padarė, sutinka atlyginti 1000 eurų žalą A. S.. Atsiprašo dėl to, kad sukėlė skausmo ir nepatogumų, padarė gėdą A. S. prieš jo kolegas. Pats dirba teatre dekoracijų darbuotoju, gauna minimalią algą, turi paėmęs kreditą, jam liko išmokėti 400 eurų dydžio kreditą. Tyrėja jam sakė, kad A. S. nenori taikytis, todėl neieškojo su juo kontaktų ir neatlygino bent dalies žalos. Išvadas dėl netinkamo savo elgesio padarė (b.l.152-153).

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl to, jog 2015-02-26, apie 5.00 val., prie naktinio baro „AB-Gaulė“, esančio Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, A. L. trenkė jam per galvą beisbolo lazda, jam buvo nustatytas odos nubrozdinimas su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu kaktos dešinėje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, dėl to patyrė 1000 eurų. Pareiškė 5000 eurų civilinį ieškinį žalai atlyginti, nes jis yra baro UAB „AB-Gaulė“ vadovas – savininkas ir tik jis gali atidaryti barą, o jo atidaryti porą dienų negalėjo. Iš šio civilinio ieškinio turinio nėra tiesiogiai aišku, kokia konkrečia pinigine išraiška A. S. vertina savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu jis taip pat negalėjo konkrečiai įvardinti, kiek turtinės ir kiek neturtinės žalos patyrė, tik savo reikalavimus sumažino iki 2000 eurų ir įvardijo, kad tokios sumos prašo „už daiktus, sveikatą, pažeminimą“ (b.l.132).

Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.283 str. 1 d., 6.250 str. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 str., kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta, kad A. L. savo veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajam A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau prašoma priteisti neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinta pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Pažymėtina, kad analogiškose bylose kaip neturtinės žalos atlyginimą už nusikalstamais veiksmais padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą teismai paprastai priteisia, atsižvelgdami į įvairias aplinkybes, sužalojimų pobūdį, jų skaičių, pasekmes, daugiausia iki 1450 eurų (5000 Lt) siekiančias sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-412/2009, 2K-421/2009 ir vėlesnės).

Pažymėtina tai, jog nors padarytas smurtinis, tačiau nesunkus nusikaltimas, nenustatyta, kad dėl patirto sužalojimo A. S. būtų atsiradusios pasekmės, galinčios turėti įtakos jo tolimesnei sveikatai. Kaip teismui paaiškino nukentėjusysis, 2016-05-02 jam buvo nustatytas 25 proc. darbingumas, iki to laiko jo darbingumo lygis siekė 40 procentų. Nukentėjusiojo teiginio, kad 15 proc. darbingumas sumažėjo būtent dėl A. L. smurtinių veiksmų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. S. negebėjo paaiškinti ir kokiomis ligomis jis serga, kokius vaistus, kada ir dėl ko paskirtus vartoja, įvardindamas, kad į šiuos klausimus gali atsakyti jo žmona. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. nurodo dirbantis įmonės direktoriumi, kas, akivaizdu, reikalauja atitinkamų žinių, įgūdžių ir aktyvios veiklos, bare ėjo vadovaujančias pareigas, be kita ko, posėdžio metu įvardijo dirbęs komercijos vadybininku, o ikiteisminio tyrimo metu – vadovu-savininku (b.l.19), teismui kelia pagrįstų abejonių tokia nukentėjusiojo pozicija, kadangi liga nesutrukdė dirbti naktinio darbo, teismo vertinimu, emociškai ganėtinai sudėtingomis sąlygomis: visą parą veikiančiame bare, kuriame nuolat vartojamas alkoholis, kyla barnių ir muštynių tarp klientų. Spręstina, kad A. S. neįrodė, jog 15 proc. darbingumo lygis sumažėjo dėl A. L. veiksmais jam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nors pagal įstatymą turi pareigą pagrįsti savo reikalavimus.

Teismo vertinimu, pakankama satisfakcija nukentėjusiajam A. S. turi būti apkaltinamojo nuosprendžio A. L. atžvilgiu priėmimas, kaltinamojo atsiprašymas. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo amžių (šio sprendimo priėmimo dieną A. L. yra 24 metų amžiaus), šeiminę padėtį (nevedęs, gyvena su jį užauginusiais seneliais), išsilavinimą (yra įgijęs vidurinį išsilavinimą), socialinę padėtį (dirba samdomą darbą), sprendžia, jog A. L. yra pajėgus atsakyti už savo veiksmus ir gali atlyginti savo nusikalstamu elgesiu nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas sprendžia, kad atsižvelgus į susiklosčiusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, siekiant užtikrinti tiek nuteistojo A. L., tiek nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, A. S. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 1200 eurų. Teismo vertinimu, ši suma yra pakankama piniginė kompensacija už nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, o nuteistasis A. L. bus pajėgus ją išmokėti, tai skatins A. L. tęsti darbą, siekti didesnių pajamų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109-115 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 straipsniais,

nusprendė:

Iš dalies tenkinti A. S. civilinį ieškinį, A. S. naudai iš A. L. priteisti 1200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus eurų) jo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.