Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-301-1118/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
1-301-1118/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10460-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
Š. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-301-1118/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10460-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5; 2.12.2.8 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,sekretoriaujant Almai Mažrimienei,

dalyvaujant vaizdo konferenciniu būdu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei V. M.,

kaltinamajam Š. B., jo gynėjui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. B., gimęs 1994 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs prie Mažeikių rajono savivaldybės, dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, 2018 m. liepos 18 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Š. B. 2021 m. balandžio 5 d. apie 08.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu namu Nr. 4, vairavo automobilį „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. K., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZE-0228, jam nustatytas 2,04 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis Š. B. teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad išvakarėse, t. y. prieš antrą Velykų rytą, jis su draugu T. D. vartojo alkoholį, dviese išgėrė butelį degtinės, po to ryte dar kelias alaus skardines. Tada 2021 m. balandžio 5 d. ryte grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo susipyko su savo drauge, todėl pasiėmė automobilio „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir išėjęs iš namų, išvažiavo minėtu automobiliu pas savo motiną į kaimą, tikėdamasis ten išsimiegoti. Tačiau nepasiekus mamos namų, Tirkšlių miestelyje jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, 2019 metais teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Vairuotas automobilis „Cadillac“ priklauso jo draugui A. K., kuris šį automobilį buvo perleidęs naudotis jo draugei, nes ji turi vairuotojo pažymėjimą. Jis savavališkai pasiėmė šio automobilio raktelius ir išvažiavo į kaimą. Automobilio savininkas taip pat pasitikėjo juo ir negalvojo, kad jis būdamas neblaivus gali vairuoti jo draugei perduotą naudotis automobilį. Žino, kad automobilis šiuo metu yra įvertintas 16 000 Eur, tačiau mano, kad vertė jo yra nurodyta per didelė. Savininkas šį automobilį pirko už 7000 Eur ar 8000 Eur, bet jis su variklio defektu tada buvo. Tą defektą jis pašalino, bet automobilis turėjo kosmetinių defektų šonas pabraižytas, įskilęs bamperis. Jis anksčiau taip pat buvo planavęs šį automobilį pirkti, dar iki A. K., tai už jį planavo sumokėti 12000 Eur, tačiau vėliau nepirko, nes buvo per brangu jam, tą automobilį pardavė dabartiniam savininkui. Atsižvelgdamas į tai, prašo sumažinti konfiskuotiną automobilio vertės sumą, nes neturi galimybės tokios vertės sumos sumokėti iš karto. Labai blogai vertina savo tokį poelgį, daug apie tai galvojo ir jau pasimokė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Š. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2021 m. balandžio 5 d. informaciniu pranešimu (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 5 d. 08.07 val. užregistruotas fizinio asmens telefoninis pranešimas, kad link (duomenys neskelbtini) kaimą išvažiavo neblaivus vairuotojas automobiliu „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10);

2021 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, ant važiojamosios dalies kelkraščio stovi automobilis „Cadillac“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis juodos spalvos, netamsintų langų, apgadintas priekinis bamperis. Automobilio salone esančioje daiktadėžėje randasi automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išimtas iš įvykio vietos, taip pat daiktadėžėje randama transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis. Automobilis iš įvykio vietos išgabentas į UAB (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje fotografuota, prijungta fotolentelė (b. l. 15-17, 18-28);

2021 m. balandžio 12 d. papildoma automobilio „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurioje užfiksuota, kad iš daiktadėžės paimta ir byloje prijungta 2020 m. gegužės 24 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad A. N. už 12000 eurų parduota, o Š. B. perka automobilį „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ši sutartis VĮ Regitra nepateikta (b. l. 29-32);

neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad Š. B. pirmojo tikrinimo, atlikto 2021 m. balandžio 5 d. 08.14 val. nustatytas 2, 06 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo, atlikto 2021 m. balandžio 5 d. 08.34 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Š. B. sutiko su tikrinimo rezultatais. Prijungti alkotesterio parodymų kvitai ir alkotesterio Drager Alcotest 6810, Nr. ARZE0228, patikros sertifikatas (b. l.33-36);

liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad Š. B. yra jos sugyventinis. 2021 balandžio 4 dieną, tai yra sekmadienį, per Velykas, jos sugyventinis Šarūnas kažkur išėjo. Tą dieną, paskui ir naktį ji Šarūnui vis skambino ir klausė, kur jis yra, bet jis jai nieko nesakė. Paskui paryčiais, gal apie septintą valandą, Šarūnas grįžo į namus. Jis grįžo kartu su savo draugu T. D.. Ji Šarūnui grįžus pradėjo priekaištauti, klausinėti, kur jis buvo, kodėl negrįžo ir panašiai, jie susipyko. Tada Šarūnas pasakė, kad jis pasiims automobilio raktelius ir išvažiuos, kur jis žada važiuoti jis nesakė. Ji Šarūnui sakė, kad jis yra girtas, kad neturi teisių, kad negali niekur važiuoti, jeigu nori, tegu tiesiog išeina ir tiek. Po kurio laiko Š. B. su draugu iš buto išėjo. Kad jis pasiėmė automobilio raktelius, ji tada net nepastebėjo, rakteliai buvo padėti virtuvėje ant spintelės.. Po kurio laiko jai iš Šarūno telefono paskambino jo draugas T. D. ir pasakė, kad juos važiuojančius automobiliu sustabdė policija. Tik tada ji pažiūrėjo, kad nebėra automobilio „Cadillac“ raktelių ant spintelės. Automobilį „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jiems buvo paskolinęs Šarūno draugas Kunickis, jo vardo neprisimena, nes visada jį vadina pavarde. Kunickis automobilį jiems paskolino tik todėl, kad ji turi vairuotojo pažymėjimą. Visą laiką automobilį vairuodavo tik ji. Ji ir Šarūnas tik kovo 26 dieną grįžo iš Švedijos, dabar planuoja ilgesnį laiką būti Lietuvoje. Šarūnas norėjo išsilaikyti vairuotojo teises. Kada jie automobilį turi grąžinti Kunickiui, jie susitarę nebuvo, jis leido juo naudotis kiek reikės. Šarūnas šito automobilio iš Kunickio pirkti nežadėjo (b. l. 40-41);

liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad automobilis „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis automobilį nusipirko 2020 m. lapkričio 19 d. Kai pirko automobilį, už jį mokėjo 1700 eurų, kadangi jis buvo su variklio defektu. Jis tą defektą pašalino ir mano, kad šiuo metu automobilio rinkos kaina galėtų būti 7000 ar 8000 eurų. Automobilis yra 2015 metų laidos, jis paprastos komplektacijos. Savo automobilio jis niekam parduoti neplanavo, jokios pirkimo - pardavimo sutarties po to, kai automobilį nusipirko, su niekuo nepasirašė. Gal automobilyje yra kokia senesnė pirkimo - pardavimo sutartis. 2021 metų kovo pabaigoje, gal kovo 26 dieną, jis automobilį paskolino savo draugams D. S. ir Š. B.. Jis žinojo, kad Šarūnas neturi teisių, todėl automobilį skolino Deimantei, nes ji turi vairuotojo pažymėjimą. Apie tai, kad automobilį vairuos Šarūnas, nebuvo jokios kalbos. Tikslios datos, kada jie turi automobilį grąžinti, jie nebuvo sutarę, kadangi jis turi kitą automobilį, jam jis tuo metu nebuvo reikalingas. Apie tai, kad Š. B. vairavo jo automobilį būdamas neblaivus, jis sužinojo iš Deimantės. Jis norėtų, kad automobilis jam būtų grąžintas, nes automobilis priklauso jam. Jis nežinojo ir negalėjo pagalvoti, kad Šarūnas gali jo automobilį vairuoti neblaivus (b. l. 43-44);

VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija apie kelių transporto priemones, kurioje nurodoma, kad automobilio „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas nuo 2020 m. lapkričio 25 d. yra A. K. (b. l. 46, 47-48);

VĮ „Regitra“ pateikta 2020 m. lapkričio 19 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties skaitmeninės kopijos, kurioje nurodoma, kad A. K. iš A. N. už 1700 eurų nupirko automobilį „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta, kad yra variklio defektas (b. l. 51-53);

VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie pateiktas transporto priemonių kainas, kuriuose nurodoma, kad automobilio „Cadillac“ ATS, 2015 metų, 2,0 Turbo AT Luxury, varomo benzinu, 1 998 cm3 variklio tūrio, 203(276) KW galios kaina 16 730 eurų su PVM (b. l. 54).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivymas.

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis Š. B. būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. K., todėl veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: informaciniu pranešimu, asmens blaivumo tikrinimo rezultatu, įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų parodymais, ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo Š. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), šia nusikalstama veika padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį; kaltės formą ir rūšį - tiesioginė tyčia; motyvus ir tikslus - atsainus ir nerūpestingas požiūris į neblaivaus vairavimą; kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, 2018 m. liepos 18 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu (b. l. 79-80); baustas administracine tvarka, ne kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, tame tarpe ir neturint teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 86-93); administracine tvarka baustas ir Švedijos Karalystėje už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų (b. l. 81-84); nuo 2021 m. balandžio 20 d. dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku; UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (b. l. 97); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, į tai, kad kaltinamasis tik nuo 2021 m. balandžio 20 d. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) ir jo per mėnesį gaunamas pajamas sudarys apie 1060,30 Eur atlyginimas (darbo sutarties 1.3 punktas), o 2019 m. birželio 4 d. nutarimu jį pripažinus kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, jam paskirta 1050 Eur bauda yra perduota priverstiniam išieškojimui antstolių kontorai ir šią baudą kaltinamasis moka dalimis kiekvieną mėnesį į antstolio depozitinę sąskaitą, kas akivaizdu, kad piniginės bausmės paskyrimas šiuo atveju nebūtu tikslingas, kaltinamasis nebūtų pajėgus ją sumokėti ir tokios bausmės skyrimas tik apsunkintų ir taip turimos baudos mokėjimą. Todėl, įvertinus šiuos duomenis, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas tokios bausmės vidurkis.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, Š. B. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas vertinimu, kaltinamajam Š. B. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, kad Š. B. nusikalstamais veiksmais nesukelta sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, jis yra dirbantis, todėl manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos 75 straipsnio 1 dalie nuostatos ir kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06,00 val., tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Teismo vertinimu, paskirti įpareigojimai bus pakankami ir efektyvūs, norint sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu jis bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis Š. B. nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad Š. B. nėra teistas, tačiau per 5 (penkerius) metus administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuojant transporto priemones buvo baustas net keturis kartus, paskutinį kartą 2019 m. birželio 4 d. nutarimu pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, t. y. už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti (kai teisė atimta), eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio nepranešus policijos pareigūnams, taip pat tris kartus baustas ir Švedijos Karalystėje, paskutinį kartą 2019 m. spalio 7 d. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, todėl, įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 3 (treji) metai, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 6 d. (b. l. 112-115) (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, sukeldamas grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei, manytina, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir taikyti turto konfiskavimą. Kitam asmeniui priklausantis turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Šioje byloje nustatyta, kad automobilio „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir yra A. K., kuris šią transporto priemonę nenustatytam terminui buvo perleidęs naudotis D. S.. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas žinojo ir leido naudotis šiuo automobiliu neblaiviam Š. B., priešingai, liudytoja D. S. patvirtino, kad automobiliu naudojosi tik ji, o įvykio dieną ji nepastebėjo, kaip kaltinamasis pasiėmė automobilio raktelius ir išvažiavo su juo neblaivus. Taigi, bylos duomenys liudija, kad leidimo vairuoti automobilį būdamas neblaivus Š. B. neturėjo ir šio leidimo neprašė, todėl automobilio savininkas A. K. negalėjo žinoti ar tikėtis, jog pasinaudojant jam priklausančiu automobiliu, Š. B. padarys nusikalstamą veiką. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė priklauso ne pačiam kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, automobilis „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas. Tokiu atveju teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Pagal teismų praktiką konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal realią turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu. Rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Be kita ko, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, būtina tai įvertinti ir proporcingumo principo taikymo kontekste, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Taigi būtina vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes.

Pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“, suteikiančios konsultacinio pobūdžio paslaugas apie naujų, naudotų automobilių ir motociklų vidutines kainas Lietuvoje, pažymą analogiško automobilio „Cadillac“, kaina su PVM yra 16 730 Eur. Kaltinamasis, jo gynėjas, prašė mažinti konfiskuotino turto vertę iki 5000 Eur, motyvuojant tuo, kad transporto priemonė buvo su defektais, t. y. šonas pabraižytas, įskilęs bamperis. Teismo posėdžio metu prokurorė taip pat prašė mažinti išieškomą sumą iki 7000 Eur, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo sunkumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino nuo pat pradžių, savo pozicijos dėl kaltės nekeitė ir teisminio proceso metu ir neginčijo faktinių nusikaltimo aplinkybių, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, tokį elgesį vertina kritiškai, sutiko bylą išnagrinėti pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamasis anksčiau neteistas, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2019 m. birželio 14 d. nutarimu. Šie byloje esantys duomenys apie kaltinamąjį iš esmės yra teigiami ir tai rodo mažesnį asmenybės pavojingumą. Be to, iš kaltinamojo pateiktos darbo sutarties matyti, kad jo darbo užmokestis per mėnesį sieks apie 1060 Eur, jam paskirta administracinė bauda yra išieškoma priverstine tvarka ir kiekvieną mėnesį jis moka į antstolio depozitinę sąskaitą po 100 Eur. Šie byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra itin gera. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad Š. B. vairuoto automobilio visos vertės konfiskavimas nebūtų teisingas ir suvaržytų asmens teises daugiau, negu yra būtina, juo labiau, kad ir pats automobilio savininkas A. K. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus tvirtino, kad jo automobilio rinkos kaina šiuo metu galėtų būti 7000 ar 8000 eurų.

Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis šia nusikalstama veika žalos niekam nepadarė, nesukėlė sunkių padarinių, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumas, į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, yra pagrindas išieškotiną konfiskuotino turto vertės sumą sumažinti iki 7000 Eur, t. y. pagal savininko nurodytą turto vertę. Ši išieškotina konfiskuotino turto vertės dalis sukels kaltinamajam neigiamus padarinius ir atgrasys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Be to, sumažinus išieškotiną konfiskuotino turto vertę bus įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

2021 m. balandžio 6 d. nutarimu Š. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam Š. B. vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu paskirtas gynėjas ir nustatytas būtinas jo dalyvavimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų. Joje nurodyta, kad Valstybė dėl Š. B. gynimo patyrė 149,94 Eur išlaidų ir prašo jas priteisti iš kaltinamojo Š. B..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).

Įvertinus tai, kad Š. B. įsidarbino tik 2021 m. balandžio 20 d., jis turi kreditorinių įsipareigojimų (vykdomi išieškojimai antstolio kontoroje), duomenų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, byloje nėra, be to, iš jo nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę (7000 Eur), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės registracijos liudijimas, grąžintini transporto priemonės savininkui A. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

Š. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Š. B. sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 7 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Š. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2021 m. balandžio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 – 3 dalimis, Š. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, iš Š. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumos dalį – 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų).

Š. B. 2021 m. balandžio 6 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės registracijos liudijimą, grąžintini transporto priemonės savininkui A. K..

Išaiškinti Š. B., kad konfiskuotina suma, atitinkanti dalį automobilio Cadillac“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, t. y. 7000 Eur (septyni tūkstančiai eurų) turi būti pervedama į bet kurią žemiau nurodytą jo pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6610, t. y.:

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) banko kodas 21400;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900.

Išaiškinti Š. B., kad sumokėjus konfiskuotiną pinigų sumą ar jos dalį, reikalinga pateikti banko kvitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

I. Š. Beržanskiui, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos gali būti pakeistos, arba bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas nuteistąjį pasiunčiant atlikti paskirtą bausmę, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164¹ straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismo probacijos tarnybos teikimu. Taip pat išaiškintina, kad Š. B. privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Jūratė Žemgulienė