- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- 1S-17-327/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00011-2004-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- N. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. K. Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu N. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, bei BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies pagrindu subendrinus su Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, nuteistas galutine 12 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria N. K. buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje priimant išteisinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį N. K. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, paskiriant N. K. galutinę 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
1.1. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 6 d., pabaiga – 2020 m. spalio 14 d.
1.2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 6 dienos (skaičiuojant nuo komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).
2. Komisija sprendė, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog kol nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Skunde nuteistasis N. K. taikyti jam lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, jog Komisijai yra pristatomas jau septintą kartą, o skundžiamoje nutartyje akcentuojamas nusikaltimas, kuris padarytas prieš 13 metų, ir nuobaudas bei pažeidimus. Nuteistajam atsibodo gauti iš apylinkės teismo šabloniškus raštus, kuriais atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą, jis nebežino, kaip elgtis ir ką dar padaryti. Nurodo, kad jo charakteristika nepriekaištinga, psichologai jį vertina tik teigiamai.
4.2. Nuteistasis pripažįsta, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, bet po padarytų pažeidimų lankė anoniminių narkomanų ir alkoholikų kursus. Paskutinius trejus metus pats veda 12 žingsnių kursus, nuo 2014 m. yra charakterizuojamas tik teigiamai. Pažymi, kad turi žmoną, tris vaikus, yra pirmą kartą teistas ir pirmą kartą atlieka bausmę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai mažėjo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ateity vengs neteisėtų veiksmų, o savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo N. K. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad N. K. priklauso žemai rizikos grupei. Be šios, iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, būtina įvertinti ir N. K. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu N. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama.
8. Konstatuojant šią išvadą, kartu ir pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nepaisant visų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, išskiriami ir keli N. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys veiksniai. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikalstama veika, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 2013 m. spalio 17 d. N. K. buvo baustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, kas neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis nesuvokia narkotinių medžiagų vartojimo žalos. Ir nors aptariama nuobauda šiuo metu jau yra nebegaliojanti, tačiau sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys visu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atskirų jo epizodų neišskiriant. Pažymėtina ir tai, kad N. K. pataisos namuose drausmine tvarka buvo baustas ne tik už narkotinių medžiagų, bet ir už alkoholinių gėrimų bei jų surogatų vartojimą. Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, paskutinė nuobauda už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą nuteistajam buvo paskirta 2014 m. liepos 29 d., kas įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog darydamas komentuojamą vidaus drausmės pažeidimą jis jau buvo puikiai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau jų vis tiek nepaisė. Pažymėtina ir tai, jog už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą N. K. buvo baustas ir 2013 m. birželio 19 d. Šių duomenų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nėra linkęs prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų bei jų laikytis.
9. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog N. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą nebuvo pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.
10. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.