- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- 1-153-1223/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01385-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Anai Rastenienei, Julijai Portnovai, Olgai Gumuliauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2024 m. sausio 10 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,43 promilės neblaivumas, kilusio žodinio konflikto metu abejomis rankomis tyčia pastūmė savo šeimos narę – sutuoktinę, J. K., dėl to ji neišlaikė pusiausvyros ir krisdama kairės pusės kūno sritimi atsitrenkė į baldus, taip nesunkiai sutrikdė J. K. sveikatą, padarydamas jai kairės ausies žaizdą ir kairio stipinkaulio distalinio galo bei alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius. Taip V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutuoktinė J. K. barėsi su sūnumi A. K. (A. K.). Sūnus pastūmė sutuoktinę, ji nugriuvo. Nežino, ar sutuoktinė susižalojo. Padėjo sutuoktinei atsikelti. Norėjo nuvesti sutuoktinę į kitą kambarį, kad juos išskirti. Pastūmė sutuoktinę, ji paslydo ar užsikabino už kilimėlio ir nukrito ant grindų ant šono. Nepastebėjo, ar sutuoktinė į ką nors atsitrenkė, bet išeina, kad atsitrenkė. Sutuoktinę pastūmė netyčia, atsitiktinai, be pykčio, bet išeina, kad tyčia. Norėjo sutuoktinę nuraminti, kad ji nustotų bartis, nes galėjo baigtis muštynėmis. Pagalvojo, kad sutuoktinė gali nukristi ir susižaloti, bet to nenorėjo. Įvyko nelaimingas atsitikimas. Padėjo sutuoktinei atsikelti ir pasodino ant sofos. Sutuoktinė pasakė, kad jai skauda ranką, atrodo, kairę. Sutuoktinės sužalojimus pastebėjo ne iš karto. Pamatė, kad sutuoktinei prie kairės ausies bėga kraujas. Po to pastebėjo kraujo pėdsakus po spintele. Nežino, kada atsirado sutuoktinės sužalojimai, gal kai jis ją pastūmė, o gal kai sūnus ją pastūmė. Kai atvyko policijos pareigūnai, kambaryje gulėjo ar sėdėjo ant lovos, o sutuoktinė su sūnumi buvo kitame kambaryje. Neprisimena, ar bendravo su policijos pareigūnais. Nematė, kaip policijos pareigūnai išsivedė sūnų, gal girdėjo. Sutuoktinę ir sūnų bandė išskirti iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Sutuoktinę pastūmė iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Sutuoktinę pastūmė iki tol, kol sūnus išėjo su policijos pareigūnais. Neprisimena, ar sutuoktinės ausis kraujavo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Kai pastūmė sutuoktinę, buvo blaivus. Tą vakarą vartojo tik alų. Gali būti, kad vartojo alų iki tol, kol pastūmė sutuoktinę. Kai sūnus atėmė degtinę, butelis buvo tik atidarytas, dar nebuvo pradėjęs gerti. Po to, kai pastūmė sutuoktinę, išgėrė degtinės, gal 200 g, nes susinervavo, kai ji pasakė, kad jai skauda ranką. Nežino, ar sutuoktinė tai matė. Butelį laikė savo kambaryje, spintelėje. Gėrė iš butelio. Butelis buvo pilnas, išgėrė gal 150–200 g, padarė du gurkšnius. Butelį padėjo atgal į spintelę po televizoriumi. Spintelėje degtinės butelis stovėjo, kol sūnus jo neišpylė. Kai dėjo butelį, kraujo pėdsakų ant grindų šalia spintelės nepastebėjo. Virtuvėje alkoholio nevartojo. Tą dieną nedirbo, buvo namuose, buvo išėjęs į parduotuvę. Sutuoktinė painiojasi dėl jo vykimo į darbą tą dieną, nes tai buvo kitą kartą. Tą dieną buvo darbe, vairavo taksi. Kai sutuoktinė skambino policijai, sūnus jam paskambino ir paprašė atvažiuoti. Kai buvo pareigūnai, alkoholio nevartojo. Nuo tada, kai pareigūnai išėjo ir vėl grįžo į butą, praėjo mažiau, nei 10 minučių. Su sutuoktine susitaikė, jos atsiprašė, ji jam atleido. Dabar pas juos viskas yra gerai. Atlygino padarytą žalą. Gailisi.
Kaltinamasis V. K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad vakar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinės J. K. ir sūnaus A. K. kilo konfliktas, jie dėl kažko barėsi, buvo atvykę policijos pareigūnai, bendravo su sutuoktine ir sūnumi. Į konfliktą nelindo, sėdėjo ant lovos. Po kažkiek laiko atėjo sutuoktinė ir pradėjo prie jo kabinėtis. Tuo metu buvo pavartojęs gana daug alkoholinių gėrimų. Pamena, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, pastūmė sutuoktinę, ji nukrito ir atsitrenkė į spintelę, atrodo, jai iš ausies pradėjo bėgti kraujas. Sutuoktinė paskambino greitosios pagalbos telefonu, suvažiavo tarnybos. Neturėjo tikslo sužaloti sutuoktinę, tai įvyko netyčia, dėl to labai gailisi. Po įvykio su sutuoktine susitaikė, jos atsiprašė ir ji jam atleido, taip pat atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą.
Nukentėjusioji J. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir sūnaus A. K. kilo konfliktas. Paprašė kaimynų, kad iškviestų policiją. Dieną sutuoktinis V. K. buvo namie. Nematė, ar dienos metu sutuoktinis vartojo alkoholį. Sutuoktinis buvo išėjęs. Paskambino sutuoktiniui, kad grįžtų namo. Sūnus ją pastūmė-metė, ji nugriuvo. Sutuoktinis padėjo jai atsistoti. Sutuoktinis buvo atsigulęs į lovą. Atvyko policijos pareigūnai. Neprisimena, kur buvo sutuoktinis, kai atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai išsivedė sūnų. Rėkė, aiškino sutuoktiniui, kad reikia auklėti sūnų. Sutuoktinis iš nugaros abiem rankom paėmė ją už pečių ir stipriai pastūmė-metė iš vieno kambario į kitą. Jai tai buvo netikėta. Skrido, krito per lovą į kitą lovą, užsikabino už lovos, per katę, nugriuvo ir susižalojo kairę koją, ranką, ausį. Sutuoktinis ją pastūmė, nes ji pykosi su sūnumi. Su sutuoktiniu konflikto nebuvo. Iš pradžių skaudėjo ranką. Sutuoktinis sėdėjo virtuvėje, rūkė, nematė, kad jis vartotų alkoholį. Sutuoktinis tuo metu buvo išgėręs, jis išgėrė po darbo, atrodo, sutuoktinis išgėrė po to, kai ją pastūmė. Sutuoktinis laiko alkoholį spintelėje. Sutuoktinis jos atsiprašė. Grįžę policijos pareigūnai pastebėjo, kad jai iš ausies bėga kraujas. Paskui jai pradėjo skaudėti koją. Dėl patirtų sužalojimų visą mėnesį negalėjo išeiti iš namų. Sutuoktinis to nenorėjo, bet taip išėjo. Sutuoktinis prašė jam atleisti. Tą vakarą nei alaus, nei degtinės nevartojo, buvo blaivi. Nežino, kodėl sūnus išpylė alkoholį. Sūnus meluoja, kad ji su sutuoktiniu tą vakarą vartojo alkoholį.
Nukentėjusioji J. K. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad gyvena kartu su sūnumi A. K. ir sutuoktiniu V. K.. 2024 m. sausio 10 d., apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su sūnumi kilo žodinis konfliktas. Sūnus buvo susierzinęs, nes negalėjo rasti savo raktų, todėl žodžiais išsiliejo ant jos. Skambino bendruoju pagalbos numeriu, kvietė policiją dėl sūnaus, nes su juo vyko žodinis konfliktas, buvo sunku susikalbėti. Paprašė kaimynų iškviesti policiją, nes nebegalėjo tvarkytis su sūnaus šaukimu, taip pat paskambino sutuoktiniui ir pasakė, kad negali susitvarkyti su sūnumi. Sutuoktinis į namus grįžo anksčiau, nei atvažiavo policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai pabendravo su sūnumi ir išsivedė jį į lauką, surašė jam apsaugos nuo smurto orderį. Namuose liko su svetainėje lovoje iki tol gulėjusiu sutuoktiniu. Sutuoktinis atsikėlė ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktas vyko svetainėje prie lovos, ant kurios sutuoktinis prieš tai gulėjo. Sutuoktinis ar trenkė jai į veidą, ar stūmė ją, rankomis stipriai stumdamas į veidą. Jai būnant koridoriuje, sutuoktinis priėjo jai iš nugaros, rankomis suėmė už jai pečių ir nustūmė ją. Jokio konflikto tarp jų nebuvo, todėl nesuprato, kas vyksta ir nesitikėjo vyro pastūmimo. Nespėjo susiorientuoti, užkliuvo už lovos krašto ir griuvo per ją ant grindų tarp lovos ir sekcijos. Griūdama galva trenkėsi į sekcijos kraštą prie televizoriaus, taip pat rankomis bandė kažkur įsikibti, kad nenugriūti, tačiau nepavyko ir kaire ranka kažkur atsirėmusi pajuto didelį skausmą kairės rankos riešo ir peties srityje. Atsistojusi rankomis susiėmė už kairiosios ausies, nes labai skaudėjo, iš ausies pradėjo bėgti kraujas ir ėjo iš svetainės. Išeidama pastebėjo, kad grįžo vienas pareigūnas, kuris paklausė, kas atsitiko. Pasakė, kad sutuoktinis jai trenkė ir ji pargriuvo. Tai, kad ausis kraujuoja, pamatė iškart atsistojusi, jos delnai buvo kruvini. Nurodė, kad jai labai skaudėjo ausį ir riešą, ant riešo matėsi gumbas. Pareigūnas sutuoktinį sulaikė. Po įvykio sutuoktinis sakė jai, kad ją pastūmė neapskaičiavęs jėgų, jog nenorėjo taip ją sužaloti, norėjo tik praeiti į kambarį. Pretenzijų sutuoktiniui neturi, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido.
Liudytojas A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad abu tėvai V. K. ir J. K. naktį kitame kambaryje gėrė ir triukšmavo. Tėvas gėrė degtinę. Tai jam trukdė. Išpylė tėvų turėtą alkoholį – degtinę, galimai ir alų, ir grįžo į savo kambarį. Tėvas nuėjo miegoti, o motina pradėjo rėkauti, lindo prie jo. Kilo konfliktas. Išvedė motiną iš kambario. Motina iškvietė policiją. Tėvas atsikėlė, bandė motiną nuraminti, išsivedė ją į kitą kambarį. Atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau apsaugos nuo smurto orderio jam neišrašė. Nematė, kaip tėvas pastūmė motiną, nes rinkosi daiktus, kad išvažiuoti iš namų. Pats savo noru išvažiavo iš buto. Buvo blaivus. Iki tol, kol atvažiavo pareigūnai, tėvas vartojo alkoholį. Kol jis buvo namuose, tėvas nebuvo išėjęs.
Liudytojas V. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kolega gavo iškvietimą dėl to, jog motina pranešė, kad sūnus konfliktuoja. Atvykus, lauke laukė motina, pabendravo su ja, moteris buvo šiek tiek neblaivi. Visi kartu nuėjo į butą. Bute viename kambaryje buvo sūnus, o kitame, kuriame buvo tamsu – vyras-kaltinamasis, kuris gulėjo lovoje, atrodo, be drabužių, kaip supranta, buvo ką tik pabudęs. Pabendravo su sūnumi, kuris buvo blaivus. Vyras-kaltinamasis buvo įsiterpęs į pokalbį. Motina aiškino, kad sūnus prieš ją smurtavo, tačiau smurto požymių jie nenustatė. Su sūnumi nuėjo prie tarnybinio automobilio užpildyti dokumentus. Bute jų nebuvo trumpą laiką, kelias minutes. Paprašė kolegos, kad grįžtų į butą ir sužinotų motinos elektroninio pašto adresą. Grįžęs į butą kolega pranešė jam, kad skubiai ateitų, nes moteris yra sužalota. Atėjęs pamatė, kad moteris laikosi už ausies, jos ausis kraujuoja, kambaryje buvo kraujo lašai. Kolega paaiškino, kad vyras pastūmė moterį, kuri perskrido per lovą ir galva atsitrenkė į spintelės kampą. Moteris sakė, kad ją stūmė, iš to suprato, jog vyras yra susijęs. Vyras sakė, kad stūmė moterį, jai neprieštaravo. Iš bendravimo su vyru ir moterimi atsimena, kad vyras moterį stūmė nes susinervino, buvo piktas dėl to, jog jį pažadino. Neatsimena, ar vyras prie jų vartojo alkoholį. Iš bendravimo sprendžia, kad vyras iki tol jau buvo neblaivus.
Iš tyrėjo V. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavo J. K. pranešimą apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), sūnus A. K. elgiasi neadekvačiai, bando ją stumdyti. Atvykus juos pasitiko J. K. Nuėjus į butą, jame buvo A. K., taip pat viename iš kambarių gulėjo J. K. sutuoktinis V. K. Pabendravus su A. K., nuspręsta eiti su juo iki tarnybinio automobilio pildyti apsaugos nuo smurto orderį. Pildant apsaugos nuo smurto orderį buvo pakartotinai nueita į butą pas J. K.. Bute buvo rasta J. K., kuriai iš kairės ausies bėgo kraujas. J. K. paaiškino, kad V. K. ją pastūmė, dėl to ji nugriuvo ir galva atsitrenkė į miegamajame kambaryje esančios spintelės kraštą, taip pat rankomis atsitrenkė į grindis ir susižalojo kairįjį riešą.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2024 m. sausio 10 d. 16.51 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas J. K. pranešimas apie tai, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sūnus elgiasi neadekvačiai, bandė ją stumdyti, laužo daiktus; pasitiks pareigūnus, įleis į laiptinę.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Svetainėje matoma šviesiai rudos spalvos sekcija, kuri yra prie sienos, ant sekcijos matomi įvairūs daiktai, indai, televizorius, muzikos kolonėlės. Kairiau matoma rudos spalvos sofa, kuri yra išskleista, ant jos matoma mėlynos spalvos patalynė, pilkos ir juodos spalvų antklodė. Tarp ištiestos lovos ir sekcijos ant parketinių grindų matomi raudonos spalvos pėdsakai, panašūs į kraują. Toliau už ištiestos sofos šalia šių pėdsakų matomi dar lašai, pėdsakai, panašūs į kraujo dėmes. Prie protokolo pridėta fotolentelė, kurioje taip pat matomas prie sofos stovintis tamsios spalvos butelis su raudonos spalvos etikete su užrašu „<...>iškės“.
Iš specialisto išvados matyti, kad J. K. nustatyta kairės ausies žaizda ir kairio stipinkaulio distalinio galo bei alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. J. K. padaryti sužalojimai visumoje dėl kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais). Sužalojimų pobūdis bei lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu būdu.
Iš asmens anketinių duomenų matyti, kad 1992 m. rugpjūčio 15 d. V. K. ir J. K. sudarė santuoką.
Iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 kvito matyti, kad 2024 m. sausio 10 d. 19.08 val. V. K. nustatytas 2,43 promilės neblaivumas.
Iš 2023 m. lapkričio 13 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. gegužės 12 d.
Iš UAB „Bolt Services LT“ rašto matyti, kad vairuotojas V. K. Bolt Driver platformoje 2024 m. sausio 10 d. kelionių nevykdė.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92251012010, skambu io prad ia_ 2024-01-10 16_51_07)“. O (BPC operatorė) – vienas vienas du. M (moteris) – labas vakaras. O – labas vakaras, kas jums nutiko? M – sūnus, nežinau, turbūt neadekvatus, nežinau kas nutiko. Duris sulaužė, jungiklį sulaužė (moters fone esantis vyras lietuvių kalba sako: „mano tėvai girti“). O – patikslinkite, tai Vilniaus miestas? Kokia gatvė? M – adresas Erfurto 20, butas devintas. O – durų kodas yra? M – turi būti atidarytos, na vargu ar bus. O – o ką spausti, kad patekti į laiptinę? M – gerai, aš tuoj nusileisiu į apačią. O – o koks jūsų aukštas, ponia? M – trečias. O – gerai. Ten niekas nenukentėjo, greitoji niekam nereikalinga? M – ne. Jis bandė mane stumdyti, bet... (vyras fone lietuvių kalba sako: „aš neleidžiu savo tėvam gert, o jie psichuoja, tai... Geriau nevažiuokit, nes jie...“). O – dabar jūsų sūnus yra vietoje, taip? Mažamečių vaikų yra namuose? M – jis neadekvatus, jis manęs negirdi. O – kaip sakote? M – jis neadekvatus ir manęs negirdi. O – gerai. O kas kviečia policiją? Jūsų vardas ir pavardė, ponia. M – jo mama, J. K. O – gerai, ponia, laukite ten vietoje. M – gerai, tuomet aš leidžiuosi į apačią. O – mažamečių vaikų yra pas jus dar, nėra? M – ne, ne, ne. O – gerai, ponia, laukite, informuosiu policiją. M – gerai. O – viso gero.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-4p3zp.mp4“. Policijos pareigūnas užeina į butą, kurio koridoriuje matoma sėdinti moteris kruvina kaire ranka. P (pareigūnas) – kas atsitiko? M (moteris) – vyras. Pareigūnas kreipiasi į vyrą rusų kalba. P – aš nesupratau. Policija! V (vyras) – na ir kas? O kas nutiko? Pareigūnas kalba į radijo ryšio stotelę. P – 1306, ateik pas mane čia. Kas nutiko? M – man sudavė. V – a, pastūmiau, taip. M – pastūmėt? V – nu. Na būna. P – būna? V – nu. M – aš ne moteris, aš ne žmogus, aš ne motina, aš ne moteris. V – nu visko būna gyvenime. Nu? Ir ką? Gyvenime visko būna, suprantate? P – ką tu darei? Čia ateik. V – aš? Ji paėmė mano telefoną, aš atėmiau ir ją pastūmiau, viskas. P – čia stovėk. Kas, rankos? M – ausis. V – oo, na čia matyt per stipriai pastūmiau. Na taip... matyt per stipriai. Visko būna Pareigūnas kalba radijo ryšio stotele, prašoma iškviesti medikus. M – nei motina, nei žmona, išvis ne žmogus. P – (kreipiasi į moterį) kiek tau metų? M – beveik penkiasdešimt. A (A.) – eik iš čia. V – gerai, A., paskui pasikalbėsime. A – eik iš čia. V – aš neišeisiu, aš išvažiuosiu. A – važiuok kur nori. Aš ramiai, aš pastovėsiu. Nach*ja tu tai padarei? V – ne aš čia, aš nieko nedariau. A – kodėl ji kruvina? V – aš tik pastūmiau. P – pasitrauk toliau, nes aš žinau, kad čia tuoj prasidės nervai ir kita, paskui man nereikės, paskui. Man dar reikės jus abu...Tampyt nereikia. Rusų kalba vyras nurodo, kad jis supranta lietuvių kalbą. P – žiūrėkit, tai jis jus pastūmė, jūs trenkėtės kažkur tai? Ar jis trenkė jums į galvą? M – jis trenkė. P – trenkė? Kaip trenkė? Su kumščiu? M – jis trenkė, jis trenkė ranka. A. pareigūnui nurodo, kad eina susirinkti daiktus. V – aš ją pastūmiau, ji atsitrenkė. Aš ją tik šiek tiek pastūmiau. P – kur, kambaryje? Kurioje vietoje, parodyk. V – va, čia, iš šitos vietos ten (rodo vietą kambaryje prie sekcijos, ant grindų). P – gerai, tuoj. M – per lovą nuskridau ten ant grindų. V – aš sėdėjau ant lovos ir ją pastūmiau, ji ten nukrito. P – alkoholį šiandien vartojai? M – jis taip. V – alų, taip, galiu parodyti, štai stovi. M – ir ne tik. Pareigūnai kalbasi tarpusavyje apie ikiteisminio tyrimo įforminimą. P – renkis, važiuosime. Tik ten neik. M – ranka dar. P – nueik pastovėk prie kolegos. Tai pasakė stovėti, tai ir stovėk. Visą kambarį reikia nufotografuoti. M – jungiklį sulaužė sūnus. P – kas ką sulaužė, čia jau jūsų reikalas. M – motina gi niekas, motiną galima stumdyti, rėkti. P – dabar nesiginčykit, paskui pašnekėsim. Dar labai gražiai šneki, žinant kas čia vyksta. Pareigūnas fotografuoja moters sužalojimus, moteris sako, kad jai skauda ranką ir ausį. M – jam uždrausta prie manęs artintis, buvo teismas ir jam buvo uždrausta mane liesti. V – pastūmiau, pastūmiau ir ką. M – gerai pastūmei, labai juokinga. V – nieko juokingo. Moteris pasako savo elektroninio pašto adresą, ruošiasi vykti į ligoninę, sako, kad atsitrenkė galva. Vyras ieško cigarečių. Moteris sako, kad vyrui uždrausta prie jos artintis, bet butas yra vyro. Pareigūnas klausia, iš kur pas vyrą cigaretės, vyras nepasako. Moteris sako, kad sūnus išsinešė jos kompiuterį. Pareigūnai išaiškina moteriai, kad išvyks su jos vyru į komisariatą. Moteris skambina sūnui ir aiškinasi dėl kompiuterio, pareigūnas išeina į lauką ir lietuviškai bendrauja su vaikinu.
Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 141 straipsnio 2 dalies pagrindu šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 6.1 papunktį nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna nustatyta taisyklių 5 punkte numatytų požymių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė nesunkiai sužalojus savo šeimos narę – sutuoktinę, J. K., tyčia pastumiant ją, jai dėl to nukritus ir atsitrenkus į baldus, taip padarant J. K. kairės ausies žaizdą ir kairio stipinkaulio distalinio galo bei alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius, kai dėl kaulų lūžių ji ilgai sirgo, bet jai nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra įrodyta.
Kaltinamasis V. K., viena vertus, parodė, kad sužalojo sutuoktinę J. K., nurodydamas, jog ją pastūmė, dėl to J. K. paslydo, užsikabino už kilimėlio, atsitrenkė į spintelę ir nukrito ant grindų ant šono, taip pat kad ji skundėsi skausmu rankoje ir jai prie ausies bėgo kraujas. Kita vertus, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. K. aiškino, kad tai padarė netyčia, atsitiktinai, įvyko nelaimingas atsitikimas ir pan. Atsižvelgiant į tai, V. K. pozicija dėl kaltės pripažinimo ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės liko iki galo neaiškūs: ar V. K. J. K. sužalojo dėl neatsargumo, ar tai padarė tyčia, bet tiesiog nenorėjo jos sužaloti. Nepaisant to, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia, kad V. K. tyčia nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės J. K. sveikatą. Pirmiausia, tai įrodo nukentėjusiosios J. K. parodymai, iš kurių matyti, kad V. K. ją sužalojo, abejomis rankomis iš nugaros suimdamas ją už pečių ir pastumdamas-mesdamas iš koridoriaus į kambarį. J. K. paaiškino, kad dėl to ji užkliuvo už lovos krašto ir griuvo per ją ant grindų tarp lovos ir sekcijos, griūdama galva trenkėsi į sekcijos kraštą ir kaire ranka kažkur atsirėmusi pajuto didelį skausmą kairės rankos riešo ir peties srityje, jai labai skaudėjo riešą ir ausį, prie ausies bėgo kraujas. Be to, V. K. kaltę dėl to pagrindžia liudytojo V. Č. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, rodantys, kad tuo metu, kai policijos pareigūnai su A. K. išėjo iš buto, J. K. buvo nesužalota, o policijos pareigūnui netrukus grįžus į butą, kuriame buvo likę V. K. ir J. K., ji jau buvo sužalota; policijos pareigūno kūno kameros įrašas ir jo apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuota, kad, policijos pareigūnui užėjus į butą, koridoriuje sėdėjo J. K., kurios kairė ranka buvo kruvina, ji skundėsi rankos ir ausies skausmu, nurodė, jog V. K. ją pastūmė, o V. K. tai pripažino; įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, kad buto svetainėje tarp ištiestos lovos ir sekcijos ant parketinių grindų buvo aptikti raudonos spalvos pėdsakai, panašūs į kraują, taip pat už ištiestos sofos buvo aptikti lašai, pėdsakai, panašūs į kraujo dėmes; specialisto išvada, pagrindžianti, kad J. K. buvo nustatyti kairės ausies žaizda ir kairio stipinkaulio distalinio galo bei alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai; sužalojimai galėjo būti padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos (tą patį vakarą); sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; asmens anketiniai duomenys apie tai, kad J. K. yra V. K. sutuoktinė. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą išvadai, kad V. K. abejomis rankomis pastūmė sutuoktinę J. K., dėl to ji neišlaikė pusiausvyros ir krisdama kairės pusės kūno sritimi atsitrenkė į baldus, taip nesunkiai sutrikdė J. K. sveikatą, padarydamas jai kairės ausies žaizdą ir kairio stipinkaulio distalinio galo bei alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius.
Gynėjas, remdamasis kaltinamojo V. K. parodymais apie tai, kad tyčios sužaloti J. K. jis neturėjo, prašė V. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, kaip nesunkų jos sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Teismas su tuo nesutinka. BK 16 straipsnio pagrindu nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (1 dalis); nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (2 dalis); Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (3 dalis). Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-495/2024, 34 punktas). Nagrinėjamu atveju V. K. atlikti veiksmai ir kiti išoriniai (objektyvieji) nusikalstamos veikos požymiai rodo, kad nusikalstama veika buvo padaryta netiesiogine tyčia. Nukentėjusiosios J. K. parodymų ir įvykio vietos apžiūros protokolo sugretinimas rodo, kad V. K. kryptingai abejomis rankomis iš nugaros suėmė ją už pečių ir stipriai pastūmė, J. K. žodžiais – metė iš koridoriaus į kambarį, tiesiai į išskleistą sofą, už kurios iš karto stovėjo sekcija. Be to, iš V. K., J. K. parodymų ir kitų įrodymų matyti, kad tai įvyko konfliktinėje situacijoje, po to, kai tarp J. K. ir A. K. įvyko konfliktas, atvyko policijos pareigūnai, kurie išsivedė A. K., o J. K. priekaištavo dėl sūnaus elgesio. Taip pat įtakos tam turėjo V. K. apsvaigimas nuo alkoholio. Iš viso to teismas sprendžia, kad V. K. suvokė, jog pastūmė J. K., numatė, kad dėl to neišlaikiusi pusiausvyros ji gali nukristi, atsitrenkti į baldus ir susižaloti, apie jokias objektyvias aplinkybes, kurios turėjo užkirsti tam kelia, kaip matyti iš visumos byloje surinktų įrodymų, jis negalvojo, ir nors to nenorėjo, bet pastumdamas J. K. į baldus sąmoningai leido sužalojimams atsirasti, todėl nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl skirtinos bausmės.
BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
Teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. V. K. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, netiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, be aiškesnių tikslų ir motyvų, dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, nusikalstama veika J. K. padaryta fizinė žala, V. K. su ja susitaikė, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 217,96 Eur dydžio turtinė žala, kurią jis atlygino. V. K. yra vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią pavėžėjo veiklą, neteistas, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, pagrinde už važiavimą be bilieto ir kitus nusižengimus, susijusius su transportu, pastaruoju metu taip pat baustas už viešosios rimties trikdymą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, paskirtas baudas sumokėjo. Tai V. K. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, rodo jo tam tikrą polinkį elgtis priešingai visuomenėje nustatytai tvarkai. V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu), tuo tarpu V. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad J. K. sužalojo būdamas blaivus, tai aiškino tuo, kad tądien dirbo pavėžėju, o alkoholį – degtinę, kurios butelis stovėjo sekcijoje spintelėje, vartojo po to, kai ją pastūmė, nes susinervino dėl jos sužalojimo. Kita vertus, V. K. pats dėl to nebuvo kategoriškas, neatmetė, jog iki tol galėjo būti pavartojęs alkoholio – alaus, taip pat prieštaravo sau, nurodydamas tai, kad degtinės butelis sekcijos spintelėje stovėjo tol, kol A. K. jo neišpylė. Be to, tokia V. K. pozicija yra nenuosekli: policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo apžiūros protokolas pagrindžia, kad iš karto po įvykio V. K. policijos pareigūnams paaiškino, jog tądien gėrė alų, o apie degtinę nieko neužsiminė; vėliau, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną V. K. irgi parodė priešingai, – kad alkoholio buvo pavartojęs iki tol, kol tarp jo ir J. K. kilo žodinis konfliktas. V. K. pozicija dėl alkoholio vartojimo tik po J. K. sužalojimo taip pat prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Iš liudytojo A. K. parodymų matyti, kad tą vakarą V. K. ir J. K. vartojo alkoholį, matė, kaip V. K. gėrė degtinę, išpylė tėvų turėtą alkoholį – degtinę, galimai ir alų; kai atvažiavo policijos pareigūnai (iki J. K. pastūmimo), abu tėvai buvo neblaivūs. Be to, A. K. parodymų ir skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūros protokolo sugretinimas rodo, kad skambučio bendruoju pagalbos telefonu metu (iki J. K. sužalojimo) A. K. pasakė: „mano tėvai girti“, „aš neleidžiu savo tėvam gert“. Apklausiamas A. K. patvirtino, kad šio skambučio metu V. K. buvo namuose neblaivus. Toks įspūdis susidarė ir pagal iškvietimą atvykusiam policijos pareigūnui V. Č., sprendžiant iš jo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų. Dar daugiau, priešingai, negu aiškino V. K., UAB „Bolt Services LT“ raštas rodo, kad tądien pavėžėju jis, vis tik, nedirbo. Atsižvelgdamas į visa tai, V. K. parodymus apie tai, kad J. K. jis sužalojo būdamas blaivus, teismas vertina, kaip jo gynybinę poziciją, kurią paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad net ir praėjus vienai valandai po įvykio V. K. buvo nustatytas artimas sunkiam, 2,43 promilės neblaivumo laipsnis, todėl neabejotina, jog apsvaigimas nuo alkoholio sumažino jo savitvardą ir paskatino susiklosčiusioje situacijoje pasirinkti smurtinį elgesio variantą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam.
Atsižvelgiant į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir V. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, susitaikė su J. K., vykdo individualią veiklą, teismo vertinimu, V. K. priežiūra, paskiriant jam poveikio priemones, orientuotas į elgesio korekciją ir piktnaudžiavimo alkoholiu prevenciją, nuolat gresiant bausmės vykdymui, bus kur kas efektyvesnis būdas jam pataisyti už jo nubaudimą, izoliuojant jį nuo visuomenės, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Visa tai sudaro pagrindą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 dalimis, V. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nustatant mažesnį už vidurkį bausmės vykdymo atidėjimo terminą, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir pareigas: dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio dėl 217,96 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, patvirtino, kad jai yra žinomos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje. Tai sudaro pagrindą priimti ieškinio atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma pagrindžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, sudaro 879,17 Eur. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl to, kad V. K. nemoka proceso kalbos, t. y. nuo jo valios nepriklausančiu, imperatyviu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. K. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
nusprendžia:
V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam skirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. (V. K.) laikiname sulaikyme nuo 2024 m. sausio 10 d. 18.50 val. iki 2024 m. sausio 11 d. 15.06 val. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sudaro aštuonis mėnesius ir dvidešimt devynias dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, 7 dalimi, V. K. (V. K.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, 75 straipsnio 6 dalimi, V. K. (V. K.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu ir 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu ir 294 straipsnio 1 dalimi, priimti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 217,96 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.
V. K. (V. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Neišieškoti iš V. K. (V. K.) 879,17 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Kompaktinį diską (laikomas voke prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. K. (V. K.), kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų regiono skyrius, Vilnius 08351, Kareivių g. 1, 0 672 88 430, 0 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.