Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2014 m. vasario 5 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas Minsko srities teismo 2009-08-10 pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso 328 str. 3 d., 13 str. 1 d., 228 str. 3 d., 72 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 metų 6 mėnesiams. Vadovaujantis įstatymu dėl amnestijos, bausmė sumažinta 1 metais ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-04-11 nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 21 str. 1 d. 199 str. 2 d. ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nutartimi, pritaikius Baltarusijos Respublikos 2012-07-09 įstatymą dėl amnestijos, bausmė sumažinta 1 metais ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia - 2009-02-05, bausmės pabaiga - 2018-08-05.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 94-58 nutarta nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 4 metų 6 mėnesių (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-02-05) laisvės atėmimo bausmės.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad dar nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis A. V. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals.

Nuteistasis A. V. skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą – atlikta minimali įstatyme nustatyta laisvės atėmimo bausmės dalis. Šio pagrindo taikymui neturi reikšmės nusikalstamos veikos sunkumas. Aplinkybė, kad nuteistajam liko didelė neatliktos bausmės dalis, taip pat nėra pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, kadangi tokio pagrindo teisės aktai nenustato. Nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis (12 metų 6 mėnesiai Baltarusijos Respublikoje išleistos amnestijos pagrindu sumažinta iki 9 metų 6 mėnesių) yra artimas Baltarusijos BK nustatytai griežčiausiai maksimaliajai 13 metų laisvės atėmimo bausmei, todėl melagingas teiginys, jog nuteistojo laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis, negu BK 260 str. numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Faktas, kad nuteistojo atžvilgiu Varėnos rajono apylinkės teisme buvo taikytas susitaikymas su nukentėjusiuoju, taip pat nėra pakankamas pagrindas nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi nuo bausmės nuteistasis nebus atleistas, lygtinis paleidimas padėtų pilnaverčiai adaptuotis laisvėje, prižiūrint Probacijos tarnybos pareigūnams. Nuteistasis skunde nurodo, kad, nors jam ir buvo taikyta auklėjamojo pobūdžio priemonė – pokalbis, tačiau pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas šia aplinkybe kaip sąlyga netvirtinti Komisijos nutarimo, neatsižvelgė į tai, kad pokalbis tėra socialinės reabilitacijos priemonė, neturinti įstatyminės galios, vertinant Komisijos nutarimo tvirtinimo sąlygas. Be to, teiginys, jog nuteistasis yra menko išsilavinimo ir ribotų darbo galimybių, yra įžeidžiantis nuteistąjį. Nuteistojo nuomone, tolimesnė laisvės atėmimo bausmė vietoje teigiamo poveikio, gali tik naikinti nuteistojo įgūdžius, reikalingus pilnavertei adaptacijai laisvėje.

Nuteistojo A. V. skundas atmestinas.

BVK 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu.

Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas A. V. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybės charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė, atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui.

Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, buvo paskatintas tris kartus, pavyzdingai mokosi, dirba, neturi žalingų įpročių ir stengiasi tinkamai atlikti jam paskirtą bausmę, rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių ir jis siekia teigiamų pokyčių. Tačiau šios nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės dar nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad A. V., paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. bausmę atlieka už du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas įstatymo priskirimas prie sunkių (BK 21 str. 1 d. 199 str. 2 d.), o kitas – prie labai sunkių nusikaltimų (BK 260 str. 3 d.), susijusius su itin pavojingų narkotinių medžiagų disponavimu. Į nusikalstamų veikų darymą nuteistasis buvo įtrauktas dėl neturėjimo pastovios veiklos ir dėl kitų asmenų įtakos. Nors A. V. anksčiau neteistas, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, jog iki šio teistumo jis buvo du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, vis dėlto neigiamai jį charakterizuoja ir rodo, kad teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika po pusės bausmės atlikimo laiko (beveik 5 metų) vis dar išlieka vidutinė (pagal OASys metodiką įvertinta 50 balų), rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei. Be to, A. V. riziką ateityje nusikalsti didina gyvenamosios vietos nepastovumas (išėjęs į laisvę planuoja laikinai gyventi Vilniuje, po to ketina išvykti gyventi į Baltarusiją), jo išsilavinimas ir ribotos galimybės įsidarbinti (turi įgijęs 6 klasių išsilavinimą ir menkus darbinius įgūdžius), nuteistojo gyvenimo stilius (nusikalstamą elgesį lėmė kitų asmenų įtaka) ir jo mąstymas bei elgesys (savo elgesį analizuoti ir vertinti sugeba, tačiau kai kuriose gyvenimiškose situacijose linkęs save pateisinti). Sėkmingą nuteistojo integraciją į visuomenę gali apsunkinti ir tai, kad jo socialiniai ir bendravimo įgūdžiai išugdyti tik patenkinamai. Apygardos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad nuteistasis yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals.

Skunde nuteistasis nesutinka, kad skundžiamoje nutartyje jo neatliktos bausmės dalis įvertinta kaip didelė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad A. V. neatliktos bausmės dalis – 4 metai 6 mėnesiai (paskirta 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo), dar nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui. Todėl atsižvelgus į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už visuomenės saugumui itin pavojingas veikas, šiuo metu jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. V. atžvilgiu, lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija nepasieks savo tikslo, ir tuo pagrindu pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2014 m. vasario 5 d. nutarimą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.