Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-26-984/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-16
Bylos Nr.
1-26-984/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09462-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kaltinamasis
E. S.
Nukentėjusysis
V. S.
Advokatai
Irina Kizina
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-26-984/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09462-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.6.3; 2.3.6.4.6 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 16 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

kaltinamajam E. S. ir jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai,nukentėjusiajai V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. s., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, nebaustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. 2017 m. vasario 26 d., apie 16 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 prom. girtumas), konflikto su sutuoktine V. S. metu, tyčia sudavė ranka ant kėdės sėdinčiai V. S. keturis kartus į veidą bei, pastvėręs už plaukų, nugriovė ją nuo kėdės ant grindų ir kojomis spyrė tris kartus į šonus, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino. Pripažino, kad 2017 m. vasario 26 d. kilusio konflikto su sutuoktine metu, būdamas neblaivus, smurtavo prieš sutuoktinę. Nurodė, kad sutuoktinės atsiprašė, su ja susitaikė, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, bet ketina įsidarbinti.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji V. S. apklausiama teisiamajame posėdyje patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad tarp jos ir sutuoktinio E. S. kilusio konflikto metu, sutuoktinis prieš ją smurtavo; tai buvo pirmas tokio smurto atvejis per bendro gyvenimo 32 metus. Mano, kad sutuoktinis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Nurodė, kad sutuoktinis jos atsiprašė, abu susitaikė, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų teismo posėdyje, kaltinamojo kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais: kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43), nukentėjusiosios protokolu-pareiškimu bei parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 1, 29-31), liudytojos R. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36-37), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės Jurgitos Survilaitės tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 16-17), alkotesterio parodymų kvitu, kuriame kaltinamajam užfiksuotas 2,55 prom. girtumas (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. smurtaudamas sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiosios parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Tiek prokurorė, tiek kaltinamojo gynėja teisminio nagrinėjimo metu prašė nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, turtinė žala nepadaryta, tokiam prašymui pritarė tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis E. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo; nukentėjusiosios V. S. atsiprašė. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra neteistas (b. l. 44), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 47), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 46). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog E. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamojo elgesiui kaip auklėjamojo ir prevencinio pobūdžio priemonė. Visų aukščiau minėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, kaltinamajam skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 51-52).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. kovo 2 d. pažymą Nr. (2.16)NTP-7-2540, iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos 34,74 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Šia nuostata teismas ir vadovavosi, paskirdamas kaltinamajam gynėją. Šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteisiamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja V. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per septynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

E. S. išaiškinti, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė