- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-238-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00730-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 94.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, pagal atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. J. pareiškė ieškinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo. Atsakovė R. J. pateikė patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė įpareigoti atsakovę R. J. už patikslintus priešieškinio reikalavimus sumokėti 1 208 Lt žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirminio atsakovės R. J. pateikto priešieškinio turinį ir jo sumą, konstatavo, kad patikslinto priešieškinio reiškiamų reikalavimų suma padidėjo nuo 97 813,91 Lt iki 138 113,31 Lt. Dėl to teismas nurodė, kad pagal patikslintą priešieškinį mokėtiną žyminio mokesčio sumą sudaro 1 209 Lt (3 % nuo 40 299,40 Lt). Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pateikdama patikslintą priešieškinį atsakovė R. J. nepateikė prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pagal padidėjusią priešieškinio sumą, nustatė terminą trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti jos patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad pirmosios instancijos netinkamai paskaičiavo žyminio mokesčio dydį. Pasak apeliantės, priešieškinio suma yra 138 113,31 Lt, dėl to mokėtinas žyminis mokestis yra 3 762 Lt. Atsakovė nurodo, jog pradinio priešieškinio žyminio mokesčio suma buvo 3 077 Lt, todėl ji turi primokėti ne 1 209 Lt, o 685 Lt. Taip pat atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ji neprašė teismo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio. Apeliantė nurodo, jog tokį reikalavimą ji išreiškė pateikdama patikslintą priešieškinį, tačiau tokio reikalavimo nesuformulavo procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje. Atsakovės vertinimu, vien tik techninis šio prašymo neperkėlimas į procesinio dokumento rezoliucinę dalį nėra pagrindas šio klausimo nespręsti ir taip apriboti jos teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal CPK 85 straipsnio nuostatas ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Tais atvejais, kai tikslinami ieškinio reikalavimai, žyminio mokesčio dydis turėtų būti apskaičiuojamas pagal bendrą reikalavimą, o ne skaičiuojant atskirai nuo pradinio reikalavimo ir padidintos reikalavimo dalies, kaip padarė pirmosios instancijos teismas. Pagal priešieškinio pateikimo metu galiojusio CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją buvo nustatyta, kad turtiniuose ginčuose nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų mokėtinas žyminis mokestis – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų. Kadangi bendra priešieškinio reikalavimų suma 138 113,31 Lt, atsakovė turėjo sumokėti 3 762 Lt. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovės mokėtinas žyminis mokestis už priešieškinį 3 077 Lt, tai atsakovė turėjo primokėti 685 Lt žyminį mokestį. Tačiau pateikdama patikslintą priešieškinį atsakovė, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo pateikusi prašymą ją iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė konstatuodamas, jog atsakovė tokio prašymo nepareiškė. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Kaip matyti iš patikslinto priešieškinio, atsakovė pateikė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, o tai, jog šio reikalavimo nenurodė rezoliucinėje dalyje, neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog šalių teikiamas procesinis dokumentas yra vientisas, jis nėra skaidomas į atskirus elementus priešingai nei teismo sprendimas, dėl to, esant aiškiam atsakovės prašymui, teismas jį turėjo nagrinėti.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas atsakovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir netinkamai nustatydamas mokėtino žyminio mokesčio dydį, netinkamai pritaikė procesines teisės normas ir neatskleidė bylos esmės. Šios aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovės atleidimo nuo žyminio mokesčio perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pažymėtina, jog atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priešieškinį priimti. Pažymėtina, jog priešieškinio priėmimo klausimą pagal CPK normas sprendžia pirmosios instancijos teismas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti klausimų, kurie priskirti pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Be to, neišsprendus atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimo, spręsti priešieškinio priėmimo klausimo nėra teisinių galimybių. Apeliacinės instancijos teismo prerogatyva atlikti priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų kontrolę, tačiau atlikti veiksmų, kurie priskirti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas negali. Esant šioms aplinkybėms atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir atsakovės atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.