Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-33-324/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-02-26
Bylos Nr.
2A-33-324/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Ramūnas Mitkus
Trečiasis asmuo
V. Z., E. J.
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
R. N., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-785-324/2006
Pirmosios instancijos teismo teisėjas J.Zaržeckienė
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 44.5.1; 44.5.2.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. A.Sakalauskui, trečiajam asmeniui V. Z., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl 2006 m. balandžio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-239-399/06 pagal D. B. ieškinį atsakovams R. N., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims V. Z., E. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3148 Lt autoįvykio metu padarytai žalai atlyginti. Reikalavimą grindė tuo, kad 2005 m. rugsėjo 21 d. atsakovė R. N., vairuodama automobilį Mazda MX-3 valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) apie 20 valandą kelyje Vilkaviškis-Marijampolė išvažiavo į priešingo eismo juostą ir susidūrė su ieškovei priklausančiu trečiojo asmens V. Z. vairuojamu automobiliu N. S. valstybinis nr. (duomenys neskelbtini).

2006 m. balandžio 4 d. sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė. Konstatavo, jog atsakovės R. N. kaltės dėl ieškinyje nurodyto eismo įvykio nėra. Turtinę žalą, atsiradusią susidūrus dviems judantiems didesnio pavojaus šaltiniams (transporto priemonėms), turi atlyginti kaltasis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kurio kaltė nustatoma pagal tai, ar jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo nr.27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu 3,10 punktai). Į priešingo eismo juostą atsakovė išvažiavo, siekdama išvengti susidūrimo su pėsčiuoju E. J. R. N. veiksmai šiuo atveju neprieštaravo Kelių eismo taisyklėms, nes ji siekė išvengti didesnės žalos ( Kelių eismo taisyklių 54 p.). Neteisėtus veiksmus atliko į važiuojamąją kelio dalį išėjęs tretysis asmuo E. J., todėl nėra civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovės R. N. kaltės ir priežastinio ryšio tarp jos veikos ir pasekmių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovei R. N. neįrodžius, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, žalą privalėjo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytoja. Kadangi atsakovės civilinė atsakomybė yra apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įmonėje, draudikas privalo atlyginti žalą trečiųjų asmenų turtui. Neįvertinta, jog tretysis asmuo E. J. žalą turėtų atlyginti tik tuomet, jeigu draudimo išmokos neužtektų atlyginti žalai (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas ir tretysis asmuo V. Z. palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovė pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovės R. N. civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir to pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą ( CPK 328 straipsnio pirmoji dalis, 329 straipsnis).

Apeliacine tvarka revizuojamu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog turtinę žalą, atsiradusią susidūrus dviems judantiems didesnio pavojaus šaltiniams (transporto priemonėms), turi atlyginti kaltasis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kurio kaltė nustatoma pagal tai, ar pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo nr.27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu 3,10 punktai). Spręsdamas apie kaltę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi įsiteisėjusiu Vilkaviškio raj. policijos komisariato 2005 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nr. 1237/2005. Jame nurodyta, jog eismo įvykio metu Kelių eismo taisykles pažeidė tik neblaivus pėstytis E. J., tamsiu paros metu staiga išėjęs į važiuojamąją kelio dalį ( ATPK 131 straipsnio 4 d.). Dėl tokių pėsčiojo veiksmų ginčo nėra, tačiau apeliantė teigia, jog atsakovė, privažiavusi kliūtį, privalėjo sustoti arba apvažiuoti ją, nesukeliant pavojaus tretiesiems asmenims. Šiuos kelių eismo reikalavimus pažeidžia jos išvažiavimas į priešingo eismo juostą.

Apygardos teismas pripažįsta, jog šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

Minėtuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimu teismams išaiškinta, jog faktai, nustatyti pareigūno nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje, neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje. Šis dokumentas vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais ( nutarimo 11 punktas). Iš apeliacinio proceso metu atliktos autotechninės ekspertizės išvados matyti, jog, važiuodama kelio Marijampolė – Kybartai važiuojamosios dalies dešine kelio puse kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, saugiai vairuodama transporto priemonę ir neišvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą, byloje nustatytoje kelio eismo situacijoje atsakovė R. N. būtų turėjusi techninę galimybę išvengti susidūrimo su V. Z. vairuotu automobiliu, kuris susidūrimo momentu važiavo savo eismo juosta nuo Marijampolės link Vilkaviškio. Tarp atsakovės veiksmų – nevažiavimo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, intervalo tarp transporto priemonių kairiųjų šonų, būtino saugiam priepriešiniam prasilenkimui, nepalikimo ir išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą bei susidūrimo su automobiliu N. S. valst. nr. (duomenys neskelbtini) – yra priežastinis ryšys. Autoįvykio metu galiojusių LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 172 punktas įtvirtino vairuotojo pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ( 173 p.). Neatlikdama autotechninės ekspertizės išvadoje nurodytų veiksmų, atsakovė R. N. minėtuosius kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė ir dėl to susidūrė su priešingo eismo juosta vykusia transporto priemone. Autoįvykio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis. Spręsdamas, jog atsakovės R. N. civilinę atsakomybę šiuo atveju pašalina siekimas išvengti didesnės žalos, apylinkės teismas netinkamai pritaikė minimą aplinkybę nustatančią Kelių eismo taisyklių normą. Pagal šių Taisyklių 54 punktą, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Iš eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, administracinės bylos medžiagos ir autotechninės ekspertizės išvados matyti, jog priemonės, kurių ėmėsi R. N., neatitiko kelių eismo taisyklių reikalavimų važiuoti taip, kad kiekvienu momentu būtų galima suvaldyti transporto priemonę ir apvažiuoti kliūtį, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Išvažiavimas į priešingo eismo juostą ir susidūrimas su trečiojo asmens vairuota transporto priemone sukėlė pavojų jos pačios bei trečiojo asmens V. Z. gyvybei ir sveikatai ir padarė žalą ieškovės turtui. Šią žalą privalo atlyginti vairuotojos civilinės atsakomybės draudiko įmonė ( CK 6. 170 straipsnio 5 d., 6.246 – 249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.254 straipsnis). Dėl žalos dydžio ginčo nėra.

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, kolegija daro išvadą apie netinkamą procesinės ir materialinės teisės normų pritaikymą, nulėmusį neteisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo ( CPK 329 straipsnio pirmoji dalis, 330 straipsnis). Skundžiamas sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies antrasis punktas). Ieškinys patenkintinas. Iš atsakovų ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( 94,44 ir 25,00 Lt žyminis mokestis, 338,42 Lt ekspertizės atlikimo išlaidos; CPK 93 straipsnio pirmoji dalis). Ieškovė iš dalies buvo atleista nuo žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, todėl trūkstama šio mokesčio dalis ir 48,70 Lt pašto išlaidos valstybei priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“ ( CPK 96 straipsnio 1 d.). Iš Kauno apygardos teismo specialiosios sąskaitos ieškovei grąžintina nepanaudota 161,58 Lt piniginio užstato dalis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti 2006 m. balandžio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą.

Priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ( įmonės kodas 1005183) ieškovei D. B. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3148 ( tris tūkstančius šimtą keturiasdešimt aštuonis) Lt žalai atlyginti, 119,44 ( šimtą devyniolika Lt 44 ct) žyminio mokesčio ir 338,42 ( tris šimtus trisdešimt aštuonis Lt 42 ct) ekspertizės atlikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 69,44 ( šešiasdešimt devynis Lt 44 ct) žyminio mokesčio ir 48,70 ( keturiasdešimt aštuonis Lt 70 ct) Lt pašto išlaidų valstybei.

Iš Kauno apygardos teismo specialiosios sąskaitos ieškovei grąžinti nepanaudotą 161,58 Lt piniginio užstato dalį.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Gražina DavidonienėRamūnas Mitkus