- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-61-565/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. J. Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų 839,67 Eur išmokų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad ieškinys reiškiamas siekiant prisiteisti iš atsakovo ieškovo išmokėtas išmokas jo vaiko išlaikymui. I. J. kreipėsi į ieškovą, nurodydama, jog iš atsakovo nepavyko išieškoti išlaikymo jų vaikui pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4725-54, kuriuo iš V. J. vaikui D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti nustatyta mokėti po 350,00 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės išieškotojai I. J.. 2010-07-21 ieškovo sprendimo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo pagrindu laikotarpiu nuo 2010 m. birželio iki 2011 m. rugsėjo atsakovo vaiko išlaikymui išmokėta 839,67 Eur, kuriuos ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo šiuo ieškiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-20 nutartimi atsisakė priimti ieškinį.Teismas nurodė, kad atsakovo V. J. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), United Kingdom. Gyventojų registro tarnybos duomenis atsakovas nuo 2005-06-14 deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę.Siekiant išlaikymo prievolės vykdymo jurisdikcija turėtų būti nustatoma pagal 2008-12-18 Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas) nustatytas taisykles, tačiau šiuo atveju ieškinys reiškiamas siekiant susigrąžinti išlaikymo prievolės nevykdžiusio atsakovo vaiko išlaikymui išmokėtas išmokas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti specialių jurisdikcijos taisyklių, tuo tarpu vadovaujantis 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 („Briuselis I“) redakcija) 4 straipsniu ieškovas su ieškiniu atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, turi kreiptis į šios valstybės teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-20 nutartį ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Teismo nutartis naikintina, kadangi teismas neteisingai laikė ir aiškino teisės aktų normas, atsižvelgė ne į visas faktines aplinkybes, neteisingai aiškino specialiąsias jurisdikcijos taisykles. Reglamento II skyriaus 3 straipsnio b dalyje numatyta galimybė, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas. Reglamento terminas „kreditorius“ apima viešąjį subjektą, veikiantį vietoje asmens, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas, arba subjektą, kuriam privaloma grąžinti vietoje išlaikymo išmokėtas išmokas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-08-24 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra nepriskirtas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, nes nagrinėjamu atveju taikytinos Reglamento nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais sutinka.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Reglamentas skirtas daliai šeimos turtinių santykių, t. y. išlaikymo klausimams, spręsti. Šio teisės akto tikslas – užtikrinti, kad išlaikymo kreditorius vienoje valstybėje narėje lengvai gautų sprendimą, kuris automatiškai būtų vykdytinas kitose valstybėse narėse netaikant papildomų formalumų. Šiuo tikslu Reglamente įtvirtinta nuostatų dėl jurisdikcijos, įstatymų kolizijos, pripažinimo ir vykdytinumo, vykdymo, teisinės pagalbos ir centrinių institucijų bendradarbiavimo. Reglamento materialioji taikymo sritis apima visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, siekiant, kad visiems išlaikymo kreditoriams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Šis teisės aktas apima itin platų išlaikymo prievolių spektrą ir yra taikomas ne tik nepilnamečių vaikų, bet ir kitų rūšių išlaikymui, pavyzdžiui, brolių ir seserų arba partnerių. Pagal Reglamento 2 straipsnio 1 dalies 10 punktą kreditorius – fizinis asmuo, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas arba kuris reikalauja, kad jos būtų jam mokamos. Tačiau kreipimosi dėl sprendimo dėl išlaikymo prievolių pripažinimo ir vykdymo tikslais terminas „kreditorius“ apima viešuosius subjektus, turinčius teisę veikti vietoj asmens, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas, arba reikalauti grąžinti vietoj išlaikymo kreditoriui sumokėtas išmokas. Jei viešasis subjektas veikia turėdamas tokius įgaliojimus, jis turėtų turėti teisę gauti tokias pat paslaugas ir tokią pat teisinę pagalbą kaip ir kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-22 Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo, sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga Nr. AC-43-1).
11. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas patenka į „kreditoriaus“ sąvoką, o bylos materialieji teisiniai santykiai – į Reglamento taikymo sritį, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos Reglamento nuostatos. Reglamento II skyriaus 3 straipsnyje nustatyta, jog jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis (susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Kaip matyti iš pateikto teisinio reguliavimo, pagal Reglamento II skyriaus 3 straipsnio b) punktą ginčas gali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose.
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias jurisdikcijos nustatymo klausimą ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.