- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-2379-614/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11071-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimo susijusių klausimų bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti G. M. gyventi skyrium; uždrausti G. M. be J. M. sutikimo ar bylą nagrinėjančio teismo leidimo įeiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini); laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui. Prašyme nurodė, jog atsakovas jau beveik metus negyvendamas šalių bute nuolat jame lankosi be ieškovės sutikimo, naršo po jos asmeninius daiktus, išneša iš namų daiktus, palieka įjungtą šviesą ir atsuktą vandenį, kad tik ieškovė patirtų didesnius nuostolius. Atsakovas lankosi bute dažniausia tuo metu, kai nieko nebūna namuose. Pažymėjo, jog toks atsakovo elgesys pažeidžia ieškovės turtinius interesus, nes iš jos paprasčiausia yra vagiami daiktai. Be to, atsakovas verždamasis į ieškovės asmeninę erdvę, pažeidžia jos teises, be to, ieškovė priversta kęsti įžeidinėjimus, žeminama jos garbė ir orumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių G. M. ir J. M. nuosavybe. Ieškovės teiginys, kad atsakovas kraustėsi po ieškovės asmeninius daiktus, nėra pagrįstas įrodymais, tuo tarpu paimtos knygos ir nuotraukos, yra atsakovo asmeniniai daiktai (pagal ieškovės pateiktas SMS žinutes). Ieškovė nepagrindė, kad būtų paimti abiems sutuoktiniams priklausantys daiktai, turintys reikšmės sutuoktinių turtinėms teisėms bei turto pasidalijimui. Ieškovė nurodė, jog po 2014-09-20 tarp atsakovo ir ieškovės įvykusio konflikto, atsakovas išsikraustė iš namų ir apsigyveno jo motinai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), su savimi pasiimdamas asmeninius daiktus. Iš byloje pateiktų Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014-11-21 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą J. M. bei G. M. atžvilgiu, negalima daryti išvados, jog šiuo metu egzistuoja reali grėsmė J. M. ar jos sūnaus saugumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą G. M. gyventi skyrium ir uždrausti atsakovui G. M. be ieškovės J. M. sutikimo ar bylą nagrinėjančio teismo leidimo įeiti į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje apklausti liudytojus. Nurodo, kad sutuoktiniai gyvena skyrium nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog gyvena motinos bute, o iš ieškovės gyvenamosios vietos išsikraustė tikslu išvengti konfliktų vaiko akivaizdoje. Ginčo šalių konfliktai įvyksta atsakovui atvykus į ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą adresu: adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog atsakovas yra labai agresyvus ir neprognozuojamas. Kaip ir nurodyta ieškinyje 2014 m. rugsėjo 20 d. atsakovas būdamas neblaivus panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Siekiant sumažinti emocinę įtampą tarp šeimos narių ir išvengti sutuoktinių konfliktų, pirmos instancijos teismas privalėjo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas ieškovės ir nepilnamečio vaiko prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino ieškovės nurodytų argumentų, jog atsakovas be ieškovės sutikimo ir jai nežinant lankosi jos gyvenamojoje vietoje ir tokiais veiksmais pažeidžia ieškovės teisę į jos privataus gyvenimo neliečiamybę. Atsakovas lankosi ieškovės gyvenamojoje vietoje be jos sutikimo ir jai nebūnant namuose, be to jis išsinešė knygas, fotonuotraukas ir kitus buities daiktus. Toks atsakovo elgesys pažeidžia ieškovės turtinius interesus, nes iš jos paprasčiausiai yra vagiami daiktai. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė negali palikti savo namuose asmeninių daiktų. Siekdama apsaugoti savo asmeninę erdvę ir turtą ieškovė pasikeitė buto spyną ir nurodė atsakovui, jog jis bute gali lankytis, tačiau tik ieškovei esant namuose ir su jos leidimu. Tokia ieškovės pozicija atsakovui yra nepriimtina, todėl jis parašė skundą policijoje. Ieškovė apie atsakovo apsilankymus jos gyvenamojoje vietoje taip pat sprendžia radusi atsuktą vandens čiaupą, visuose kambariuose įjungtą šviesą, išraustus jos asmeninius daiktus, kurių dalis netgi būna dingę. Minėtas aplinkybes gali patvirtinti liudytojai. Dėl atsakovo nuolatinio lankymosi ieškovės gyvenamojoje vietoje ieškovė patiria ir turtinę žalą. Ginčo šalys gyvena skyrium, dėl ko atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo mokėti buto išlaikymo išlaidų už faktiškai suvartotą elektros energiją ir vandenį. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstas išvadas, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovui nevykdant savo pareigos, ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą Šiuo metu atsakovas visiškai nemoka mokesčių už buto išlaikymą, o šias išlaidas apmoka ieškovė. Ieškovė moka ½ dalį kredito įmokų už save ir dalį už atsakovą ginčo šalių kreditoriams.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nuosavybės teisei į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausant tiek ieškovei, tiek atsakovui, turi egzistuoti nebent itin svarios priežastys, kurios atsakovo teisės į nuosavybę ribojimo prasme būtų pateisinamos, t. y. , kad turi egzistuoti svarbi priežastis ir įrodymai, kad atsakovo lankymasis ir gyvenimas sutuoktiniams priklausančiame bute pažeidžia ieškovės ir jų vaiko teises ir interesus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokių įrodymų pateikta nebuvo. Ieškovė skunde nuosavybę įvardija kaip savo asmeninę/privačią erdvę, gyvenamąją vietą, tačiau tai nepaneigia tokių pačių atsakovų teisių į turtą, t. y. tiek jame būti, tiek juo naudotis pagal paskirtį. Aplinkybės, kad ieškovė pakeitė buto spynas ir nurodė atsakovui, kad bute jis gali lankytis tik jos sutikimu, tik neteisėtą ir neteisingą ieškovės elgesį. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas lankosi jai priklausančiame bute ir rausiasi po ieškovės daiktus, pateikti įrodymai patvirtina priešingą faktą, kad atsakovas pasiėmė savo asmeninius daiktus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė lankytis atsakovui priklausančiame bute jam priklauso ir ja disponuoti atsakovas turi tokią pačią teisę, kaip ir ieškovė. Jokio ieškovės sutikimo tam, kad atsakovas galėtų būti jam priklausančiame bute, atsakovas neprivalo gauti, o aplinkybės dėl to, kad jis savo bute lankosi ir tyčia daro žalą ieškovės turtiniams interesams yra neteisingos ir netgi nelogiškos. Nuo prievolės prižiūrėti nurodytą butą, juo rūpintis ir išlaikyti atsakovas nėra atleistas. Didindamas turto išlaikymo išlaidas (remiantis ieškovės nurodytais argumentais, jog atsakovas palieka įjungtą šviesą ir atsuktą vandenį), jis padidintų ne vien ieškovės, tačiau ir savo paties išlaidas turtui išlaikyti ir tokie jo veiksmai būtų visiškai nelogiški. Ieškovė nurodo, jog atsakovas bute lankosi jai nebūnant namuose, vadinasi pati ieškovė negali tvirtai teigti, kad atsakovas ten lankosi ir tokias prielaidas daro tik subjektyviai vertindama situaciją. Tai kad atsakovas G. M. po 2014-09-20 tarp šalių įvykusio konflikto iš buto išsikraustė patvirtina, jog atsakovas kaip stengiasi apsaugoti mažametį sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl jo tėvų konfliktų ir deda maksimalias pastangas tam, kad jo sūnui būtų sudaromos galimybės gyventi ramiai ir saugiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį (atskirąjį) skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantė, atskiruoju skundu prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kodėl skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismui neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
Pagal CPK 375 str., 384 str. 5 d. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str.). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, esant reikalui, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas, vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių viena yra įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium atskirai nuo šeimos taikomas tik įstatyme nurodytais atvejais, tai yra kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikui ar kitam sutuoktiniui. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikinai – iki kol bus priimtas teismo sprendimas, suvaržyti atsakovo teisės į būstą ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium bei uždrausti jam be ieškovės sutikimo ar bylą nagrinėjančio teismo leidimo įeiti į butą.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, nes atsakovas pažeidžia jos teisę į privatumą bei jos turtinius interesus.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos akto įrašo panaikinimo, jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo. Ieškovės teigimu, atsakovas nuolat lankosi ieškovės gyvenamojo vietoje, kuomet jos nėra namuose, išsineša jos daiktus, yra agresyvus. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodo apie atsakovo smurtavimą 2014-09-20. Pažymėtina, kad 2014-09-20 šalių konflikto kilimo priežastis šalys nurodo skirtingas ir jas interpretuoja kiekvienas sau naudinga linkme, todėl, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kuris iš sutuoktinių inicijavo konfliktą. Ieškovės pateiktas Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014-11-21 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtina, jog atsakovas neįvykdė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui). Minėtas šalių konfliktas nėra pakankamas įrodymas, kad būtų pagrindas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir nesilankyti šeimos gyvenamojoje vietoje, kadangi po minėto konflikto atsakovas išsikraustė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovė, teigdama, kad atsakovas lankosi jos bute, kai jos nėra namuose, palieka įjungtą šviesą ir atsuktą vandenį, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prie jo pridėtų įrodymų, o taip pat ir atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas negali identifikuoti kokius tiksliai daiktus išsinešė atsakovas ir kam minėti daiktai nuosavybės teise priklauso. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, jog atsakovas iš jos pavogė knygas, fotonuotraukas ir kitus buities daiktus, vertinti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas netinkamai elgtųsi su savo vaiku, naudotų prieš jį fizinį ar moralinį smurtą. Nėra duomenų, kad atsakovas keltų grėsmę ieškovės ar vaiko saugumui. Taip pat nėra duomenų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę tiek jos, tiek nepilnamečio vaiko interesams bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo.
Kiti atskirojo skundo teisiniai argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei vaiko teisėtų interesų, protingumo principų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.