Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 29.; 29.4.; 30.1.; 30.3.; 30.5.; 99.5.; 113.2.; 114.9.3.; 114.11.; 116. 1.

2013 m. gruodžio 6 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei A. R., jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal A. R. ieškinį atsakovui P. S., trečiajam asmeniui notarei G. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, teisės į žemę pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo pripažinti, kad 1997-06-05 dovanojimo sutartis, kuria atsakovas P. S., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei A. R., a.k(duomenys neskelbtini) padovanojo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. esančius šlakų blokų gyvenamąjį namą su mansarda, priestatu ir veranda, šlako blokų ūkinį pastatą, lentų daržinę, lentų malkinę, ūkinį garažą ir kiemo įrenginius, yra pirkimo-pardavimo sutartis. Pripažinti, kad A. R., a.k(duomenys neskelbtini) šia sutartimi asmeninės nuosavybės teise įgijo ir 0,6363 ha žemės sklypą prie šių statinių. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas yra jos brolis, kuris po mamos mirties paveldėjo turtą ir 1997-06-05 dalį paveldėto turto - šlakų blokų gyvenamąjį namą su mansarda, priestatu ir veranda, šlako blokų ūkinį pastatą, lentų daržinę, lentų malkinę, ūkinį garažą ir kiemo įrenginius padovanojo ieškovei. Prieš sudarant dovanojimo sandorį ji su atsakovu susitarė, kad šiuos statinius ir prie jų esantį žemės sklypą ieškovė nupirks už 12 000,00 Lt. Po dovanojimo sandorio sudarymo ji šią pinigų sumą perdavė atsakovui. Nuo to laiko ir statiniais ir šalia esančiu 0,6363 ha žemės sklypu naudojasi kaip nuosavu, jai nekilo jokių abejonių, jog yra šios žemės savininkė. Jokių pretenzijų nereiškė ir atsakovas iki ji, norėdama 2013 m. vasarą įsivesti į namą vandentiekį, sužinojo, kad žemė prie namo priklauso atsakovui. Dovanojimo sandoris yra apsimestinis, nes atsakovas buvo pažadėjęs kartu su statiniais jai nuosavybės teise perleisti ir šalia esantį žemės sklypą, kai į jį bus atstatyta nuosavybės teisė, ir už tai jam buvo sumokėta. Todėl mano, kad tarp šalių buvo sudaryta statinių ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo, o ne dovanojimo sutartis.

Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ginčas turi būti nagrinėjamas pagal iki 2001 m. galiojusias civilinio kodekso normas. Jokio susitarimo tarp jo ir ieškovės dėl žemės pirkimo-pardavimo prie dovanojamų statinių nebuvo ir negalėjo būti, nes nuosavybės teisė į šią žemę buvo atstatyta ir jis ją paveldėjo tik 2004 m. Pagal CK 47 straipsnio (galiojusio iki 2001 m.) nuostatas, sandorį pripažinus negaliojančiu, turėtų būti taikoma restitucija ir ieškovė turėtų jam grąžinti dovanotą turtą, o jis - pinigus. Tačiau jis jokių pinigų iš ieškovės už dovanotą turtą nėra gavęs, rašytiniai sandoriai, kurie galėtų patvirtinti ieškovės dėstomas aplinkybes, nebuvo sudaryti, o iki 2001 m. galiojusio CK 58 straipsnio 2 dalis numatė, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais. Ieškovė nuosavybės teisių į žemę neįregistravo, niekada už ją nemokėjo mokesčių, todėl negali ginčo žemės laikyti asmenine nuosavybe. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes atsakovė daugiau kaip 16 m. jokių pretenzijų dėl ginčijamos sutarties sudarymo sąlygų nereiškė.

Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Byloje šalių, jų atstovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 1996-09-07 mirė ieškovės ir atsakovo motina J. S., kuri 1987-04-21 testamentu visą turtą paliko atsakovui P. S.. 1997-03-13 P. S. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas į piniginius indėlius bei pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav.. 1997-06-05 sutartimi P. S. paveldėtus pastatus padovanojo ieškovei A. R.. 2004-04-28 P. S. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į žemės sklypus, tarp jų ir į ginčo žemės sklypą – 0,6363 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav.. Ieškovė nurodo, kad po pastatų dovanojimo sutarties pasirašymo ji sumokėjo atsakovui 12 000,00 Lt už pastatus ir šalia jų esantį žemės sklypą, manydama, kad juos nusipirko. Nuo to laiko ji naudojasi žemės sklypu, jį valdo ir prižiūri kaip nuosavą.

Dėl taikytinų teisės normų

2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 priimto civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1dalis numato, kad civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis, 2 dalyje nustatyta, jog esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.

Ginčo teisiniai santykiai tarp šalių atsirado 1997 m., todėl jiems taikytinos iki 2001 m. galiojusio civilinio kodekso (1964 m.) normos.

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Iki 2001 m. galiojusio CK 86 straipsnyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas, o po 2001 m. – dešimties metų bendras ieškinio senaties terminas, su išimtimis (CK 1.125 straipsnis).

Praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas, o ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad sudarius dovanojimo sutartį suprato, jog žemės atsakovas jai negalėjo nei parduoti, nei dovanoti, nes dar nebuvo atstatytos nuosavybės teisės į šią žemę, tačiau tikėjosi ateityje, atstačius nuosavybės teisę, atsakovas žemę įregistruos jos vardu. Žinojo, kad turint žemę nuosavybėje už ją reikia mokėti mokesčius, tačiau niekada mokesčių už žemę nemokėjo, nesidomėjo kieno vardu įregistruota nuosavybė į žemę, kas už ją moka mokesčius. Priešingai, atsakovas neigia kokiu nors būdu perleidęs žemę ieškovės nuosavybėn, nurodo, kad po 2004 m. kai paveldėjo ginčo žemę visada pildė deklaracijas, mokėjo mokesčius už žemę (b.l. 31-35), ieškovei leido ir dabar leidžia nemokamai naudotis žemės sklypu prie pastatų.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, o ieškovė – neprašo šio termino atnaujinti.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nuo sandorio sudarymo iki ieškovė kreipėsi į teismą dėl tariamai pažeistų jos teisių gynimo praėjo daugiau kaip 16 metų. Ieškovė pripažįsta, kad visą tą laiką suprato, jog žemė prie pastatų nėra jai perleista nuosavybėn, todėl teismas laiko, kad ieškinio senaties termino atnaujinti nėra jokių objektyvių priežasčių ir šiuo pagrindu ieškinį atmeta.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu

Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad ji prašė pripažinti apsimestiniu tarp jos ir atsakovo sudarytą dovanojimo sandorį, nustatyti, kad iš tikrųjų buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris, ir perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas.

1964 m. CK 52 straipsnyje (galiojančio CK 1.87 straipsnio 1 dalyje) nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

Sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M., J. S., S. S. v. G. S., A. N., bylos Nr. 3K-7-288/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M., G. M., bylos Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti apsimestine dovanojimo sutartį. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės – 1964 m. CK 280 straipsnio 1 dalis (galiojančio CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių.

Šioje byloje ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas mirusios motinos valią, dalį paveldėto turto (pastatus) padovanojo ieškovei.

Neginčijamų įrodymų, kad šalys būtų siekusios sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį byloje nėra. Toks sandoris turėjo būti patvirtintas notariškai (1964 m. CK 255 straipsnis), be to, atsakovas ir negalėjo parduoti ar kitaip perleisti ieškovei žemės nuosavybės teise, kadangi 1997 m. dar nebuvo atstatyta nuosavybės teisė ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo žemę. 1964 m. civilinio kodekso 58 straipsnio 2 dalis numatė, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį, kaip ir įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas (3 dalis). Minėta, kad tuo atveju turi būti taikoma abišalė restitucija, tačiau ieškovė neįrodė, kad ginčijamas sandoris buvo apsimestinis. Netgi sandorį pripažinus negaliojančių dėl įstatymo reikalavimų nesilaikymo ar šalių valios ydingumo, tenkinti ieškinio nebūtų pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo

CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris yra procesiniu dokumentu (ieškiniu, pareiškimu ir kt.) byloje ginčijamas aktas, sandoris kaip išorinę išraiškos formą turintis dokumentas vertintinas tiesiog kaip rašytinis įrodymas. Be to, CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus, siekiant paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes, netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Notaro patvirtinti dokumentai turi prima facie galią (Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis), jeigu jie nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Nagrinėjamoje byloje pripažinti negaliojančia1997-06-05 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos dovanojimo sutarties nėra pagrindo. Ieškovė pati pripažino, kad pas notarą vyko sudaryti dovanojimo sutarties. Šalių sandoriai ir susitarimai, sudaryti po notariškai patvirtintos sutarties sudarymo negali būti pagrindu naikinti ar keisti ginčijamą dovanojimo sutartį. Byloje apklaustų liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jie yra artimi ieškovės giminaičiai (sutuoktinis, sūnus), jų parodymai nėra nuoseklūs, negali nurodyti kieno nuosavybėn – ieškovės asmeninėn ar bendron sutuoktinių nuosavybėn turėjo būti perleidžiama žemė.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002, 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Byloje esantys įrodymai nepatvirtino ieškovės dėstomų aplinkybių.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tai šaliai priteisiamos ir turėtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje vyko tik vienas parengiamasis, vienas teismo posėdis, byla nėra sudėtinga ir neturėjo pareikalauti didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, iš ieškovės atsakovui priteisia dalį – 2000,00 Lt jo turėtų advokato pagalbos išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso259-260, 263-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. R., a.k(duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt advokato pagalbos išlaidų P. S., a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.