Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. R. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties jos administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. R. už tai, kad 2013 m. kovo 1 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), jos palaidas šuo, laikomas pažeidžiant Prienų rajono savivaldybės tarybos 2011-07-28 sprendimu Nr. T3-112 patvirtintų „Gyvūnų auginimo ir laikymo Prienų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 10 punktą, išbėgęs iš namo kiemo į kelią, įkando G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), į kairės kojos blauzdą. Tokiu būdu I. R. padarė Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 110 str. 10 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Skunde taip pat teigiama, kad I. R. inkriminuojamoje veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 10 d., sudėties. ATPK 110 str. 10 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra materialioji, kas reiškia, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu atsiranda įstatyme numatyti padariniai. Nei bylos parengimo nagrinėti, nei jos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad, nagrinėjamu atveju, buvo padaryta žala G. K. sveikatai. Konstatuoti žalos asmens sveikatai faktą - reiškia nustatyti atitinkamą sveikatos sutrikdymo mastą - nežymų, nesunkų ar sunkų kūno sužalojimą. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, G. K. sveikata nebuvo sutrikdyta. Nėra duomenų, rodančių, kad G. K. dėl šuns įkandimo negalėjo lankyti mokyklos, repeticijų, treniruočių ir pan.

I. R. skunde pabrėžia, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo padaryti grubūs esminiai normų, reglamentuojančių administracinį procesą, pažeidimai, o būtent: posėdžio metu apeliantė davė nuoseklius ir išsamius paaiškinimus apie jai inkriminuojamo pažeidimo aplinkybes, tačiau posėdžio protokole jos paaiškinimai išdėstyti vienu sakiniu „I. R. posėdžio metu nesutiko, kad G. K. įkando jos šuo, tačiau kitokių įrodymų, nei yra byloje, nepateikė“, nors ji, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neprivalėjo įrodinėti savo nekaltumo ar teikti įrodymus byloje, kadangi kaltės įrodinėjimas - tai valstybės, jos įgaliotų institucijų ir pareigūnų pareiga. Be to, būtina pažymėti, kad Institucijos posėdžio protokolas išvis neatitinka net elementarių reikalavimų, kadangi apeliantei nebuvo išaiškinta ir suteikta nušalinimo teisė bei nebuvo išaiškintos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisės ir pareigos, dėl ko ji negalėjo tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat G. K. ir jos motina J. M. komisijos posėdyje 2013 m. balandžio 3 d. nedalyvavo, tačiau posėdžio protokole nurodyta, kad „nurodytas aplinkybes (t. y. šuns įkandimo vaikui aplinkybes) patvirtino pati nukentėjusioji ir jos mama J. M.“, be to, protokole nurodyta, kad buvo ištirti daiktiniai įrodymai, tačiau apeliantei nieko nežinoma apie daiktinius įrodymus, buvusius prie bylos. Dėl šių grubių esminių normų, reglamentuojančių administracinį procesą, pažeidimų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas I. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, visiškai nieko nepasisakė.

I. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

Tuo tarpu pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde apeliantės keliama versija, kad ji administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis nebuvo namuose ir jos šuo negalėjo įkasti nukentėjusiajai, kadangi jis buvo uždarytas, nėra paremta jokiais įrodymais, vien tik apeliantės teiginiais, skundžiamame nutarime įvertinta kaip I. R. siekis išvengti administracinės atsakomybės ir ja nesivadovauta pagrįstai. Apygardos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. R. abejonės dėl jos kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą patvirtinančių įrodymų pakankamumo atmestinos sistemiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą: 2013-03-01 J. M. pareiškimą, nukentėjusiosios G. K. ir jos motinos J. M. viso proceso metu nuoseklius parodymus, išrašą iš medicininių dokumentų ir kitą rašytinę bylos medžiagą. J. M. pareiškimą policijos komisariatui pateikė iš karto po įvykio, tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 1 d., kuriame nurodė, kad apie 15.40 val., jos dukrai, G. K., einant namo (duomenys neskelbtini), kaimynės I. R. pabėgęs šuo įkando į kairės kojos blauzdą, medikų pagalba nereikalinga, nukentėjusioji buvo paskiepyta nuo stabligės (b. l. 13). Ši liudytoja nurodė, kad apie įkandimą sužinojo iš savo dukros G. K.. J. M. ir jos dukra pažįsta I. R. šunį, nes jos gyvena kaimynystėje ir, kaip nukentėjusioji nurodė savo paaiškinime policijos pareigūnams, dažnai mato tą šunį bėgiojantį apeliantės kieme (b. l. 16-17). Be to, nėra pagrindo abejoti, jog 16 metų G. K. galėjo neatpažinti jai įkandusio šuns. Nors I. R. teigia, kad tą dieną nebuvusi namuose, tačiau G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog kieme matė stovint apeliantės automobilį (b. l. 73). Nėra pagrindo netikėti G. K. ir jos motinos J. M. parodymais, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jos būtų suinteresuotos pakenkti I. R.. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir apeliantė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, visi pirmiau nurodyti įrodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, išsamūs, logiški bei objektyvūs, vienas kitą papildantys ir jų visiškai pakanka pažeidėjos kaltei pagrįsti. Tokiu būdu tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas, objektyviai įvertinęs byloje surinktų duomenų visetą, I. R. kaltę padarius ATPK 110 str. 10 d. numatytą veiką nustatė pagrįstai.

Iš byloje esančio VšĮ Prienų ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyriaus 2013-03-01 išrašo iš G. K. medicinos dokumentų matyti, kad 2013-03-01, 16 val. 55 min., į nurodytą gydymo įstaigą G. K. buvo pristatyta dėl to, kad jai prieš 1 valandą šuo įkando į kairės kojos apatinę blauzdos dalį (b. l. 14). Šias aplinkybes nurodė ir J. M. pareiškime policijos pareigūnams (b. l. 13). Nukentėjusioji, apklausiama policijos pareigūnų taip pat nurodė, kad dėl įkandimo jai skaudėjo koją (b. l. 16-17). Visi šie duomenys patvirtina, kad buvo padarytas konkretus sužalojimas ir žala nukentėjusiosios sveikatai, kurių mastas ir dydis administracinio teisės pažeidimo teisenoje, nukentėjusiajai nereikalaujant žalos atlyginimo, preziumuojamas ir nenustatinėjamas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad buvo padaryta žala G. K. sveikatai, atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su I. R. skunde dėstomais argumentais dėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje padarytų esminių proceso normų pažeidimų (Institucijos posėdžio protokole neišsamiai išdėstyti apeliantės paaiškinimai, neišaiškinta nušalinimų teisė ir asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisės ir pareigos), dėl kurių, I. R. nuomone, ji negalėjo tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Apygardos teismas pažymi, kad posėdžio protokole asmens paaiškinimai neturi būti užrašomi pažodžiui, turi būti nurodoma esmė to, ką asmuo paaiškina dėl pažeidimo, dėl kurio nagrinėjama byla. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog byloje esantis Institucijos posėdžio protokolas neatitiktų šiam dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi posėdžio protokole užfiksuota I. R. paaiškinimų esmė sutampa su jos apeliaciniame skunde išsakoma pozicija dėl pažeidimo padarymo. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8-9), patvirtina, kad I. R. buvo asmeniškai ir pasirašytinai išaiškintos ATPK 272 str. įtvirtintos jos teisės ir pareigos, todėl apeliantės teiginys, jog nagrinėjant bylą Institucijoje minėtos teisės jai nebuvo išaiškintos, atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis objektyviems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, I. R. buvo sudarytos visos galimybės pateikti paaiškinimus dėl visų aplinkybių, teismo posėdyje buvo apklausiami liudytojai, taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo pasinaudoti visomis ATPK 272 str. numatytomis procesinėmis teisėmis, taip pašalinant visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad jeigu nagrinėjant bylą teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.