Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1252-634/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-228-334/2014Nutartis · 2014-04-30Panevėžio apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-28Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-09Kauno apygardos teismas
  4. T-466-718/2015Nutartis · 2015-05-13Klaipėdos apylinkės teismas
  5. T-266-718/2016Nutartis · 2016-04-28Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-28
Bylos Nr.
1S-1252-634/2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00731-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
L. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1252-634/2014
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00731-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 - ojo sektoriaus 2014 m. gegužės 19 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. 2014-03-13 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 2013-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d. (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia –2012-08-21, bausmės pabaiga – 2016-08-21.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 94-216 nutarta nuteistajam L. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., nuteistajam neatlikus 2 metų 3 mėnesių 6 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-05-19) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo L. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Pažymėjo, kad išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. K. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 94-216, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog Komisijos sprendimas nėra pakankamai pagrįstas, kadangi Komisijos veikla yra griežtai reglamentuojama įstatymais, kitais poįstatyminiais teisės aktais, o apylinkės teismo nutarties motyvai grindžiami tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Atkreipė dėmesį, jog skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir teistumus, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai minėti duomenys vertinami pakartotinai. Pažymėjo, kad apylinkės teismo nutartyje nurodytas motyvas dėl netinkamo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu nepagrįstas, kadangi nepateikti jokie tai patvirtinantys argumentai. Mano, kad teismas nepagrįstai vertino likusią neatliktos bausmės dalį, neatsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos. Teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize bei skubotos. Pažymėjo, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1999 m. rekomendacijoje Nr. R (99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo„ rekomenduoja laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais kai šios priemonės taikymas neįmanomas. Apylinkės teismo nutartis dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. K. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, L. K. yra atlikęs minimalią įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiūra ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas L. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, 2014-06-19 atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu.

Aukštesniojo teismo nuomone, tos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, nurodytos socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 1 kartą paskatintas, dalyvavo elgesio pataisos programose, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, mokosi anglų kalbos, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, rodo, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į probacijos tikslus, bet ir bausmės tikslus bei visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad L. K. anksčiau teistas, šis teistumas - 2. Pirmą kartą nusikalto, būdamas 17 metų. Iš ankstesnio jo teistumo matyti, kad jam jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmės vykdymą lengvinanti priemonė – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistojo teigiamai nekoregavo, jam parodyto pasitikėjimo pastarasis nepateisino ir vėl nusikalto, kas rodo, kad jis nesistengia laikytis visuomenėje priimtinos elgesio tvarkos ir yra pavojingas visuomenei. Šiuo metu atlieka bausmę už 2 sunkius tyčinius nusikaltimus, itin pavojingus visuomenei, nes susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Svarstant klausimą dėl L. K. galimybės atlikti tolesnę bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis režimo reikalavimų, padarė vieną pažeidimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nors nuobauda neskirta, tačiau tai rodo nuteistojo požiūrį į jo atžvilgiu taikomų įpareigojimų tinkamą vykdymą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Išskiriami kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai.

Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiu, jog didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau pažymi, kad likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 6 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-05-19 dieną) dar yra labai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 4 metai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkų tyčinį nusikaltimą, itin pavojingą visuomenei, t. y. narkotinių medžiagų disponavimą, darytina išvada, kad neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos L. K., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis. Tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti. Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, dar nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis