- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- I-5732-331/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03660-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2013-08-21 sprendimą Nr. 1D-7654( 11); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 4 674,66 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Paaiškino, kad nuo 2008-10-01 buvo paskirta 2005,83 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota. Mano, kad Vidaus reikalų ministerija nepagrįstai nenagrinėjo skundo ir vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nes į Vidaus reikalų ministeriją 2013-08-02 kreipėsi ne su skundu, o su prašymu dėl neteisėtai sumažintos pensijos dalies išmokėjimo. Atsakovas nepateikė jokio individualaus akto, kuriuo pakeitė anksčiau nustatytą pensijos dydį. Be to, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytas 3 metų terminas sprendimams pensijų klausimams apskųsti. Mano, kad dėl antikonstitucine pripažintos teisės normos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pripažintina jo teisių pažeidimu, kuris turi būti pašalintas.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Teismo posėdyje pasiūlius raštu pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 29), pareiškėjas šia teisę pasinaudojo, pateikė prašymą atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo (b. l. 31). Paaiškino, kad pateikdamas skundą buvo įsitikinęs, kad pirmąją pensiją, įvertinus draudžiamųjų pajamų dydį, gavo 2010 m. spalio mėnesį. Mano, kad valstybinėms pensijoms, kaip ir periodinėms išmokoms, taikomas 5 metų senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo bylą nutraukti. Atsiliepime (b. l. 22) paaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pareiškėjas su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį į ministeriją kreipėsi tik 2013-08-02, t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą. Pažeidimo paaiškėjimo diena laiko Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dieną – 2013-09-21, todėl 6 mėnesių terminas baigėsi 2013-03-21. Viešojo administravimo įstatymo terminas administracinei procedūrai inicijuoti turi prioritetą prieš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo termino analogiją.
Apskundimo ikiteismine tvarka ministerijai terminas yra praleistas net ir pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, pagal kurią 3 metų terminas pakeistas į 6 mėnesių terminą nuo 2013-01-01. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos, todėl prašo atidėti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimą iki 2014-02-01.
Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkami, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Šioje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo pareiškėjui nuo 2010-10-01 iki 2012-09-01.
Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar ginčo sprendimas (b. l. 20) yra teisėtas ir pagrįstas, ar atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-08-02 prašymą išmokėti nesumokėtą valstybinės pensijos dalį, ar yra pagrindas atnaujinti terminą kreipimuisi į teismą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2008-11-14 sprendimu Nr. 11SP-4755 pareiškėjui nuo 2008-10-01 neterminuotai paskirta 2 005,83 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 18).
2013-08-02 (Vidaus reikalų ministerijoje prašymas gautas 2013-08-05) pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, prašydamas paskaičiuoti ir išmokėti susidariusį pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo (b. l. 19).
Vidaus reikalų ministerija 2013-08-21 sprendime Nr. 1D-7654(11) nurodė, kad vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi 2013-05-13 pareiškėjo prašymo nenagrinės, nes praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t.y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21 (b. l. 20).
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą (b. l. 31) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti teigdamas, kad atsakovas nepateikė jokio individualaus akto apie pensijos sumažinimą, apie sumažintą pensiją sužinojo tik 2010 m. spalio mėnesį, patikrinęs banko sąskaitą, anksčiau banko sąskaitos netikrino, nes dirbo ir turėjo pajamų, valstybinėms pensijoms, kaip ir periodinėms išmokoms, taikomas 5 metų senaties terminas. Pareiškėjas dėl šių aplinkybių prašo atnaujinti praleistą terminą.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjo skundas liko neišnagrinėtas, nes nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pareiškėjas su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį į ministeriją kreipėsi tik 2013-08-02, t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Darytina išvada, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą pripažintas tinkamu ir iš esmės pakankamu, kad pareiškėjas galėtų pareikšti reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos.
Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Šioje nutartyje teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, tai patvirtina pateikta pažyma (b. l. 21), iš kurios aiškiai matyti, jog pareiškėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti tik iš atsakovo veiksmų, o būtent – išmokėtos pensijos dydžio. Į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi tik 2013-09-16 skundu, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam 3 metų terminui ginti savo teises. Pareiškėjas žinojo, kada jam turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad jo pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjas akivaizdžiai praleido 3 metų terminą (daugiau nei 7 mėnesius), per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga. Teismų praktikoje 3 metų kreipimosi į teismą terminas, kuris valstybinių pensijų bylose taikomas pagal analogiją su Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi yra atnaujinamas terminas. Tai reiškia, jog paaiškėjus svarbioms aplinkybėms, teismas gali tokį terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-69/2010 išaiškino, kad esant praleistai ieškinio senačiai „pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turi nagrinėti ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3–4 dalys, 2002 m. Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009)“.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo sprendimas (b. l. 20), yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais, atsakovė pagrįstai atsisakė pareiškėjo skundą nagrinėti.
Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nepateikė jokio individualaus akto apie pensijos sumažinimą, apie sumažintą pensiją sužinojo tik 2010 m. spalio mėnesį, patikrinęs banko sąskaitą, anksčiau banko sąskaitos netikrino, nes dirbo ir turėjo pajamų, iš kurių galėjo pragyventi, valstybinėms pensijoms, kaip ir periodinėms išmokoms, taikomas 5 metų senaties terminas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjo prašymą (b. l. 31), pateiktus paaiškinimus teismo posėdyje, byloje nustatytas aplinkybes dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismą, teismas vertina, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžią, pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiškėjai negali laukti neribotą laiką iki kreipimosi į teismą. Jie privalo įrodyti tam tikrą apdairumą ir nedelsdami pateikti skundą. Iš tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkūrimo inicijavimas. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT administracinėse bylose: Nr. AS822-61/2012; Nr. TA858-62/2011). Nesikreipdamas į teismą per aptartą terminą, pareiškėjas, pats pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, todėl ir praleido terminą skundui paduoti. Toks nepateisinamas pareiškėjo delsimas, argumentai, jog apie sumažintą pensiją sužinojo tik 2010 m. spalio mėnesį, patikrinęs banko sąskaitą, anksčiau banko sąskaitos netikrino, nes dirbo ir turėjo pajamų, valstybinėms pensijoms, kaip ir periodinėms išmokoms, turėtų būti taikomas 5 metų senaties terminas, nėra teisingas, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, bei vadovaudamasis teismų praktika, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 4 674,66 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį teismui buvo pateiktas praleidus jo padavimo terminą, o nesant aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujinamas, byla šioje dalyje nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktu,101 straipsnio 7 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. R. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-08-21 sprendimą Nr. 1D-7654 atmesti kaip nepagrįstą.
Skundo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 4 674,66 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.