- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e1-1608-573/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54499-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktą,
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. J. 2019 m. gruodžio 24 d., apie 02.05 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,00 promilių girtumas), tarpusavio konflikto su sugyventine J. M. metu, panaudojo fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu –tyčia rankų kumščiais ir kojų keliais sudavė ne mažiau dviejų smūgių ant žemės gulinčiai J. M. į veido sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruva po dešine akimi, nubrozdinimą kaktoje, žaizdą apatinėje lūpoje, sukėlusius nežymų jos sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. J. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu kaltę pripažino ir nurodė, kad jis metus laiko gyvena su J. M., kartu veda bendrą ūkį, kartu gyvena J. motina V. M.. Įvykio dieną apie 19 val. jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus ir išgėrė vieną butelį 0,5 l talpos degtinės, vieną butelį 0,7 l talpos degtinės ir vieną butelį 0,7 l talpos tekilos, t. y. įvykio dieną buvo neblaivus, su sugyventine apsipyko ir jų kambaryje jai sudavė smūgį. Nepamena nei kiek kartų trenkė, nei į kurią vietą. Pamena tik tai, kad pamatė J. kruvinu veidu, tuomet jau kambaryje buvo ir J. mama, jie visi ginčijosi. Dėl savo poelgio gailisi, sugyventinės J. sužaloti nenorėjo, viskas įvyko dėl per didelio alkoholio kiekio. Jis J. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė ir toliau kartu gyvena bei veda bendrą ūkį (b. l. 113-115).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.
Iš nukentėjusiosios J. M. parodymų matyti, kad ji su sugyventiniu S. J. kartu gyvena jos namuose ir veda bendrą buitį. 2019 m. gruodžio 23 d. vakare namuose ji išgėrė raminančių vaistų, o vėliau kartu su S. išgėrė tekilos. Pamena, kad ji dėl alkoholio sumaišymo su vaistais labai stipriai apsvaigo ir sunkiai orientavosi aplinkoje. Tuo metu namuose buvo ir jos mama, tačiau kitame kambaryje. Kaip tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, nepamena. Kas vyko šio konflikto metu taip pat nepamena, bet mano, kad galėjo viskas vykti taip, kaip teigė jos mama, t. y. kad su S. būnant kambaryje, S. sudavė kelis smūgius jai į veidą. Ji pamena tik tą momentą, kai ji pamatė ant savo chalato kairės rankovės kraujo dėmę. Taip pat matė, kad jos veidas buvo sumuštas, bėgo kraujas iš lūpos, matėsi mėlynės prie akių. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir policija. Ligoninėje jai susiuvo dvi siūles, viena siūlė iš išorės prie lūpos, kairėje pusėje, o kita – vidinėj lūpos kairėje pusėje. Ji gydėsi sužalojimus tris savaites, kadangi buvo didelės mėlynės ant veido prie akių, iš viršaus ir iš apačios. Taip pat buvo patinimas prie lūpų, prie siūtos vietos. Taip pat jai ant lūpos kairės pusės yra likęs randas. Iš areštinės grįžęs S. teigė, kad nežino kas įvyko, teigė, kad jis nežino ar jis ją sumušė, bet jis jos atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 36-39).
Iš liudytojos V. M. parodymų matyti, kad įvykio dieną, dienos metu į namus grįžo S. ir jos klausė kur yra J.. Ji jam atsakė, kad J. dar negrįžo ir jis išvažiavo iš namų jos parsivežti. Šio pokalbio metu ji juto, kad nuo S. sklido alkoholio kvapas. Grįžusių į namus J. ir S. ji nematė, kadangi ji buvo kitame kambaryje, bet girdėjo, kad jie yra namuose. 2019 m. gruodžio 23 d., apie 2 val., jai būnant namuose, savo kambaryje, išgirdo, kaip kitame kambaryje, kuriame gyvena jos duktė J. M. ir jos sugyventinis S. J., triukšmą ir pagalbos šauksmą. Tuomet ji nuėjusi į dukters kambarį ir pradariusi duris pamatė, kad šalia lovos prie spintelės guli sukniubusi jos dukra J., o prie jos pribėga S. ir rankos kumščiais ir koja, ne mažiau kaip 3 kartus, tiksliai nepamena kiek kartų, sudavė J. į galvos sritį. Jis J. mušė stipriai ir agresyviai. Ji puolė prie S. ir jį tempė už marškinėlių, kad jį atitraukti nuo dukros. Taip jam suplėšė marškinėlius, o jis atsisuko į ją, paėmė šalia buvusią kėdę, ją metė ir pataikė jai į koją. Tuo metu ji buvo išsigandusi ir dėl to skausmo nepajuto, sužalojimų nepatyrė, dėl to S. pretenzijų neturi. Taip S. liovėsi mušti jos dukrą, ji iškvietė policiją ir pamatė, kad staiga S. išbėgo iš namų, sėdo į automobilį ir bandė išvažiuoti, tačiau jis nespėjo išvažiuoti, kadangi jau atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu jos dukra J. buvo namuose, valėsi kraują nuo veido ir iš namų niekur nebuvo išėjusi. Po dukrai suduotų smūgių matė, kad ant J. veido buvo patinimai, bėgo kraujas, buvo prakirsta lūpa. Kaip toliau viskas vyko iš patirto streso nepamena. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė S. J., o ją kartu su J. M. GMP išvežė į LSMUL Kauno klinikas (b. l. 41-44, 45-48).
Iš ROIK 0119000692234 duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 24 d., apie 02.05 val. Kauno apskrities VPK gautas V. M. telefoninis pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), dukros sugyventinis puola muštis ant pranešėjos ir jos dukros, yra agresyvus. Dukra visa kruvina, ją muša užsidaręs kambaryje (b. l. 15).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog įvykio vietoje nustatyta, kad smurtą patyrė J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ant jos kūno nustatyti patinimas, įdrėskimai bei kraujosruvos prie abiejų akių, nosies ir lūpų srityje. Namuose buvusi V. M. paaiškino, kad dukros J. M. sugyventinis S. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. kambaryje užsidaręs ją stipriai sumušė ir sukėlė fizinį skausmą. Jam nustatytas 2,00 promilės girtumas (b. l. 8-11).
Iš vaizdo įrašo iš PRIR ir jo apžiūros protokolo, matyti V. M. paaiškinimai bei J. M. išvaizda: sumuštas veidas, matosi nosies patinimas, patinimai prie akių, kraujo žymės ant nosies ir kaktos, lūpos kruvinos, ant chalato kairės pusės virš krūtinės matosi kraujo dėmė. (b. l. 49-53).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G337/2020 (02) matyti, kad J. M. nustatyta kraujosruva po dešine akimi, nubrozdinimai kaktoje, žaizda apatinėje lūpoje. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti buku daiktu, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Šie sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 65-66).
Iš alkotesteriu užfiksuotų duomenų matyt, kad 2019 m. gruodžio 24 d., 02.37 val. S. J. nustatytas 2 promilių girtumas (b. l. 88-89).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis S. J. smurtavo savo šeimos narės – sugyventinės J. M. atžvilgiu, konflikto metu tyčia rankų kumščiais ir kojų keliais sudavė ne mažiau dviejų smūgių ant žemės gulinčiai J. M. į veido sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruva po dešine akimi, nubrozdinimą kaktoje, žaizdą apatinėje lūpoje. Tokiu būdu smurtaudamas, savo šeimos narei - sugyventinei J. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatytus padarinius patvirtina nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
S. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 119-123).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
S. J. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau praeityje už analogišką veiką jau taikytas susitaikymo institutas (b. l. 79, 80), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 77), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė, neregistruotas (b. l. 83, 84).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Kaltinamasis neteistas, tačiau esant duomenų, kad jis yra linkęs į smurtą (2017 m. teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo), nustatytinas didesnis nei vidurkis laisvės apribojimo bausmės terminas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir tęsti darbą.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116-118), pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Kaltinamasis S. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 24 d. 03.25 val. iki 2019 m. gruodžio 25 d. 11.22 val. (b. l. 92-95), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 12), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 1 metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei tęsti darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei tęsti darbą.
Į bausmės laiką įskaityti S. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 24 d. 03.25 val. iki 2019 m. gruodžio 25 d. 11.22 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus