Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1675-917/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-19
Bylos Nr.
1-1675-917/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-07150-18-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Nukentėjusysis
A. I.
Kaltinamasis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1675-917/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-07150-18-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorui E. T.,nukentėjusiajai A. I.,kaltinamajam R. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau rašoma ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (2013 m. birželio 5 d. veika) – viešaisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 60 (šešiasdešimt) valandų; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2013 m. birželio 8 d.) – viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 100 (vieną šimtą) valandų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies b papunkčiu į bausmę įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme (trys paros) ir laikoma neatlikta bausmės dalimi 82 (aštuoniasdešimt dvi) viešųjų darbų valandos. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi, viešųjų darbų atlikimo terminas, nustatytas Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, pratęstas 8 mėn.,

2) Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnį 2 dalį - 6 (šešių) mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) val. visuomenės labui, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų) per mėnesį. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laikoma, kad sumažinta bausmė yra 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) val. visuomenės labui, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 14 d. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta likusi atidirbti 68 (šešiasdešimt aštuonių) val. viešųjų darbų bausmė pakeista 11 (vienuolikos) parų arešto bausmę. Bausmė paskirta atlikti areštinėje, bausmė atlikta,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2018 m. vasario 11 d. apie 18.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo sugyventine A. I. metu, tyčia, rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą, taip mušdamas A. I., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. Š. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam įvykio dieną paskambino A. I., kuri prašė ateiti, nes prie jos kabinasi kažkokia mergina, man neduoda praėjimo. Tuo metu kaltinamasis buvo pas draugus išėjęs, o sugrįžęs pakalbėjo su A. I., klausė, kas jai nutiko ir kodėl telefono išklotinių nepaėmė. A. I. tuo metu buvo neadekvati. Išorinių sumušimo žymių ant A. I. nebuvo. Atvykus policija rado jį namuose, jei būtų mušęs, tai nebūtų sėdėjęs namuose. A. I. nesudavė, tai ji iškvietė policiją, nes prie jos draugė kabinėjosi. Nesuprato, kas darosi.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. Š. kaltę neigė, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji A. I. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, pykčio, noro jį apkalbėti neturi. 2018 m. vasario pradžioje buvo pas savo draugę bute, ten susirinko draugės pažįstamos, visos pradėjo švęsti, buvo lyg draugės gimtadienis. Š. ten buvo vienintelis vyras toje kompanijoje. Ten dalyvavo draugės vardu A., S. ir kitos, visų vardų neprisimena. Visi vartojo alkoholį, alų, degtinę. R. Š. išėjo iš šios kompanijos, jis nusipirko butelį ir nuėjo pas savo draugą Sodų gatvėje. Ji vėliau grįžo namo į Olandų gatvę. Namuose nieko nerado. Su A. ji turėjo senų konfliktų, tai toliau viską atsimena lyg per miglą. Jos tarpusavyje lygtais nesusimušė. Grįžo namo nieko nerado, tai pradėjo R. Š. skambinti, kažko reikalavo, kad jis grįžtų gal. Jis grįžo į savo butą. Daugiau per miglą atsimena, lyg ginčijosi su R. Š., po to nelabai policiją atsimena. Jai atrodo, kad stumtelėjo, gal pati pasistumtelėjo. Jos veidas buvo švarus, jokio kraujo. Skausmo jokio nejautė. Pamatė tik prie danties kraują, atrodo, kad įsikando. Ant jos R. Š. galbūt rėkė ir tas jai nepatiko. Žodinis konfliktas buvo. Buvo neblaivi apklausiama. Pasirašė policijos pareigūnui nieko neskaičiusi. Dėl pinigų buvo kilęs konfliktas tarp jos R. Š., bet nelabai ką pamena.

Liudytoja I. B. teisme apklausiama parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja. Pagrindinis jos tiriamų nusikalstamų veikų pobūdis – smurtas artimoje aplinkoje. Viršininko rezoliucija jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, kuriame įteikė pranešimą apie įtarimą R. Š. ir apklausė jį įtariamuoju. Be jos tuo pačiu įsakymu, to paties pobūdžio nusikalstamas veikas tiria vyresnysis tyrėjas A. A., dirbantis tame pačiame Veiklos skyriuje. Jis neretai dalyvauja apklausoje, kurią ji atlieku ir savarankiškai atlieka procesinius veiksmus. Atlikdama R. Š. apklausą, laikėsi baudžiamojo proceso kodekso numatytos procedūros, išaiškino jam teises, teisę turėti gynėją, teisių išaiškinimą jis patvirtino pasirašytinai, tuomet įteikiamas pranešimas apie įtarimą, visuomet pradedant apklausą klausiama įtariamojo, ar jis suprantu, kuo yra įtariamas, patikslinama, ar tikrai gerai suprato. Visais atvejais tai daro, mano, kad šiuo atveju irgi tai padarė. Negaliu pasakyti tiksliai, nes nepamena, kadangi neretai bylas baigia per trumpą laiką, veikų pobūdis panašus, kadangi visada tai daro, todėl pagrįstai mano, kad padarė taip ir šįkart. Įtariamajam išaiškinama teisė duoti parodymus arba atsisakyti, jeigu jis sutinka, yra fiksuojama jo laisva valia pateikiami parodymai. Visais atvejais laikomasi baudžiamojo proceso procedūros, Konstitucija ir Baudžiamojo proceso kodeksas draudžia versti duoti parodymus prieš save, prieš šeimos narius ir artimus giminaičius, todėl yra išaiškinama teisė duoti parodymus arba neatsakyti į pateikiamus klausimus. Niekas neverčia ir nedaromas poveikis. Prieš apklausiant įtariamąjį, jis yra supažindinamas su pranešimu apie įtarimą, kuriame aiškiai nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas įtarimas, todėl jis mato tiek datą, laiką, vietą, pobūdį, tiek sukeltas pasekmes prieš konkretų asmenį, todėl aiškiai žino apie ką yra apklausiamas. Protokole fiksuojama tai, ką nurodo įtariamasis. Laikosi tokios praktikos, kad asmuo, pabaigus apklausą yra supažindinamas su protokolu, jam yra užduodamas klausimas, ne tik ar teisingai, bet ir ar tiksliai pagal jo žodžius yra surašyta, pagrįstai mano, kad pabaigus jo apklausą, specialiame priede bus rašytinis R. Š. tekstas, kad jis perskaitė protokolą, jo parodymai surašyti teisingai ir tiksliai pagal jo žodžius. Jis tą rašo savo ranka, laisvą tekstą, ką jis konkrečiai parodė, nepamenu, bet fiksuoja aplinkybes, kurias jis nurodo. Prieš kelis metus atliko kitą šių dviejų proceso dalyvių tyrimą. Jei gerai pamena, prieš pora metų situacija buvo didesnio intensyvumo, ne vieno trauminio poveikio pasekmė buvo.

Liudytojas A. A. teisme apklausiamas parodė, kad dirba Kauno miesto Panemunės policijos komisariate, vyresniuoju tyrėju. Atsimena, kad važiavo apsiklausinėti A. I., nes ji buvo išvykusi ar negalėjo atvykti, aš su tarnybiniu automobiliu nuvykau į Olandų gatvę, prie Mokesčių inspekcijos, Šančiuose ir apklausą atliko tarnybiniame automobilyje. Vizualiai ji atrodė blaivi, alkoholio kvapas nuo jos nesklido. Ji suprato, apie ką bendrauja. Jis prašė nupasakoti įvykio aplinkybes, o kas būna netikslu, patikslinta klausimais. Kas būna užfiksuota pirminėse apklausose, tai jei kyla klausimų, tai klausimus ir užduoda. Protokole užfiksuoja viską. Protokolą perskaityti duoda, jei atsisako jį perskaityti, tai pats perskaito. Kiek pamena, A. I. šį kartą pati persiskaitė. Kiek pamena, ji tvirtai pasakojo, nebuvo kažkokių abejonių. Atrodo, su jais anksčiau jau turėję bylą, bet kada tiksliai nepamena. Š. savo kaltę pripažino pilnai. Spaudimas jam nebuvo daromas. Visi jo parodymai buvo užfiksuoti protokole. Visada duoda žmonėms perskaityti protokolą. Nekilo abejonių dėl galutinio procesinio sprendimo, nes buvo aiškios aplinkybės, nukentėjusioji laikėsi savo pozicijos ir kaltinamasis prisipažino. Kiek pamena, apklausiant kaltinamasis buvo blaivus, neblaivių asmenų neapklausinėja. Kiek pamena, Š. buvo apklaustas paleidus jį iš areštinės.

2018 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atveju nustatyta, kad 2018-02-11 apie 18.54 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, pranešėja negalėjo kalbėti, žodžiu konfliktuoja su sugyventiniu. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė tuo adresu gyvenanti A. I.. Įvykio vietoje nustatyta, kad tarp neblaivios pranešėjos A. I. ir jos sugyventinio R. Š. kilo konfliktas, kad ji jam nedavė pinigų, todėl R. Š. trenkė A. I. į veidą ir pasišalino. Smurtą patyręs asmuo – A. I. – paaiškino, kad smurtas pasireiškė fiziniu būdu trenkiant ranka į veidą. Smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva (mėlynė) veide, ties lūpomis (T 1 b. l. 5-8).

2018 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. vasario 11 d. 18.49 val. gautas telefoninis A. I. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, ji žodžiu konfliktuoja su sugyventiniu dėl pinigų. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, nepilnamečių nėra, lauks namie. Į pranešimą reagavę patruliai įvykio vietoje nustatė smurto artimoje aplinkoje atvejį, kad R. Š. sudavė savo sugyventinei A. I. į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau įtariamasis pasišalino ir nebuvo sulaikytas. Buvo nuvykta į įvykio vietą apklausti nukentėjusiąją ir atlikti pirminius būtinus baudžiamojo proceso veiksmus. 19.40 val. atvykus į įvykio vietą, rastas ir sulaikytas įtariamasis R. Š., kuris papildomo ekipažo pristatytas į Kauno apskrities VPK V. B. patikrintas A. I. blaivumas, jai nustatytas 2.51 promilių (sunkus) girtumas. Ji sunkiai orientavosi aplinkoje ir nerišliai paaiškino, kad tą dieną minėtu adresu virtuvės patalpoje konflikto metu sugyventinis sudavė jai į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Apklausti nukentėjusiąją dėl jos girtumo nebuvo galimybės. Siekiant užfiksuoti galimo smurto artimoje aplinkoje faktą, buvo padarytos A. I. nuotraukos (T. 1, b. l. 21).

2018 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. vasario 11 d. patruliuojant apie 19.42 val. iš Kauno apskrities VPK OVS specialisto buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kolegoms reikalinga pagalba. Atvykus nuodytu adresu įvykio vietoje buvo kolegos, dirbę radijo šaukiniu 1018, kurie paaiškino, kad atvyko į galimo smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), sulaikė įtariamąjį R. Š.. Apie 19.55 val. jis buvo perimtas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS (T. 1, b. l. 37).

Testu dėl alkoholio vartojimo 2018 m. vasario 11 d. 19.43 val. A. I. nustatytas 2.51 promilių girtumas (T. 1, b. l. 26-27).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 8834 nustatyta, kad 2018 m. vasario 11 d. 20.12 val. R. Š. nustatytas 1.84 promilių girtumas (T. 1, b. l. 38).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Išklausius teisme kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, bei kitą surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamasis R. Š. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis neigia kaltę dėl 2018-02-11 įvykio, tačiau tokia jo pozicija yra atmestina.

Nustatyta, jog ši baudžiamoji byla teisme pirmiausiai buvo išnagrinėta kaip 2018 m. vasario 20 d. priimtas baudžiamasis įsakymas ( 1 t., b.l. 103-106). Taigi, R. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai, jo parodymai iš esmės sutapo su nukentėjusios A. I. parodymais. Tačiau teisme kaltinamasis pakeitė parodymus nurodydamas, kad A. I. buvo neblaivi, jos nemušė, jokio konflikto tarpusavyje nebuvo. Pati A. I. taip pat pakeitė teisme parodymus teigdama, kad ji buvo tokia neblaivi, kad ne viską atsimena, kad ji konflikto taip pat neatsimena, R. Š. ant jos gal tik rėkė, bet nemušė, nes į lūpą pati dantimis įsikando. Tokias nukentėjusios nurodomas aplinkybes paneigia byloje esantis apžiūros protokolas 2018-02-11 (1 t., b.l. 13-19), kuriame aiškiai užfiksuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusiajai, tą patvirtina ir fotolentelė (1 t., b.l. 22-23). Policijos pareigūnai V. G. ir M. R., pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad A. I. įvykio metu buvo neblaivi, konfliktas vyko tarp jos ir jos sugyventinio R. Š., nes R. Š. jai sudavė į veidą ir sukėlė fizinį skausmą, be to, buvo padarytos A. I. nuotraukos, siekiant užfiksuoti smurto artimoje aplinkoje faktą (1 t., b.l. 21-27). Teisme apklausiami pareigūnai I. B. ir A. A. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu renkant medžiagą jiems nekilo jokių abejonių dėl to, jog prieš nukentėjusiąją A. I. smurtavo jos sugyventinis R. Š., jis prieš nukentėjusiąją smurtauja jau ne pirmą kartą ir yra žinomas pareigūnams, ikiteisminio tyrimo metu tiek nukentėjusioji, tiek tuo metu įtariamasis buvo apklausti laikantis baudžiamojo proceso kodekso normų. Taigi, teismas neturi priežasčių netikėti policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie nėra suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, be to, neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį ar nukentėjusiąją, o jų parodymai visiškai atitinka ir tarnybiniuose pranešimuose esančiai pateiktai informacijai bei bendrai byloje nustatytomis aplinkybėms. Kaltinamojo kaltės neigimas dėl 2018-02-11 įvykio laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Be to, teismas atsižvelgia ir į abiejų sugyventinių tarpusavio konfliktinius santykius, ir į tai, jog kaltinamasis jau 2013-06-25, 2016-01-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais teistas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš tą pačią A. I.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai R. Š. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje R. Š. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo sugyventine A. I. metu, tyčia, rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą, taip mušdamas A. I., sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo ilgametę sugyventinę A. I., ir taip pasikėsino į BK 140 straipsnyje ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Neteisėtus veiksmus prieš ją kaltinamasis tyčia atliko siekdamas atitinkamo rezultato ir tokius padarinius sukėlė. Nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo grubių fizinių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina R. Š. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo padaryta nusikalstamą veiką atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai bei įrodyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Vertinant jo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nors bausmes atlikęs, tačiau akivaizdu, kad išvadų dėl savo elgesio nedaro, be to, baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, nedirba. Tai jį charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį linkusį naudoti smurtą. R. Š. Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos įskaitoje įrašytas nuo 2002 m. sausio 1 d., tačiau stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 88), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 90, 91). R. Š. turi pastovią gyvenamąją vietą, ankstesniais nuosprendžiais kaltu pripažintas taip pat dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau iš to išvadų nepadarė. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamajam neskirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, areštas. Įvertinus nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skirtina griežta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (50 str.) bei taikytinas BK 75 str., nes, teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju dar ir be realios bausmės atlikimo bus realizuoti BK 41 str. numatyti tikslai. Sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo sveikatos būklę, jį kitus charakterizuojančius duomenis.

R. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 272 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam skirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką

nuo 2018 m. vasario 11 d. 19.40 val. iki 2018 m. vasario 12 d. 11.15 val. (vieną sulaikymo parą), prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu R. Š. įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ryto, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė