Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam E. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas, vietoje intensyvios priežiūros paskirti įpareigojimus: per keturis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

2022 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma E. J. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, kadangi nuteistasis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo per keturis mėnesius išklausyti elgesį keičiančią programą.

Teikime nurodoma, kad E. J. į Probacijos tarnybos registrą įrašytas 2022 m. gegužės 18 d. Nuteistasis Kauno regiono skyriuje 2022 m. gegužės 31 d. supažindintas su bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis. Išaiškinta atsakomybė ir teisinės pasekmės už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę. Išaiškinta, kad privalo dalyvauti elgesio keičiančios programos užsiėmimuose ir baigti juos iki 2022 m. rugsėjo 18 d. Duomenų apie bausmės laikotarpiu naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus negauta. Administracine tvarka nebaustas. Sodros duomenimis asmuo nedirba, nuo 2022 m. sausio 14 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie apsvaigimo nuo alkoholio atvejų nenustatyta.

Nuteistasis 2022 m. rugpjūčio 2 d. pradėjo elgesio pataisos programą ,,Elgesio-Pokalbis-Pakeitimas“. Rugpjūčio 2, 4, 16, 30, rugsėjo 2, 6, 8 dienomis su asmeniu nepavyko susisiekti. 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo lankytasi asmens gyvenamojoje vietoje, tačiau nerastas, susisiekus telefonu teigė, kad dirba, atvyks 2022 m. rugsėjo 14 d. tačiau nurodytą dieną nuteistasis neatvyko, susiekti nepavyko. 2022 m. rugsėjo 20 d. nuteistajam buvo išsiųstas raštas dėl laisvės apribojimo bausmės sąlygų išaiškinimo. Jame buvo nurodyta, kad nuteistasis privalo prisistatyti į Probacijos 2022 m. rugsėjo 26 d. Nuteistasis 2022 m. rugsėjo 28 d. prisistatė į Probacijos tarnybą, pateikė paaiškinimą dėl programos nelankymo, todėl siūloma E. J. laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.

Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė, prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Nuteistasis teismo posėdžio metu parodė, kad jam pusę metų buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl negalėjo atlikti paskirto įpareigojimų. Probacijos tarnybai nepranešė apie turimą nedarbingumą, kadangi manė, kad Probacijos tarnybai žinoma.

Prokurorė siūlė atsižvelgiant į nuteistojo paaiškinimus teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Įvertinus pačią teisės normos, t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies, konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdydami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Sprendžiant dėl teikimo pagrįstumo, įvertinus nuteistojo bylos medžiagą, pripažintina, kad nuteistasis E. J. netinkamai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą. Nustatyta, kad E. J. į Probacijos tarnybos registrą įrašytas 2022 m. gegužės 18 d. Nuteistasis pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, išaiškintos teisinės pasekmės jų nevykdant. Duomenų apie bausmės laikotarpiu naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus negauta. Teismo skirtus įpareigojimus per keturis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje nors ir pavėluotai, dėl pateisinamų priežasčių, tačiau įvykdė, registruotam Užimtumo tarnyboje nuo 2022 m. sausio 14 d., visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį, apie kurio pažeidimą duomenų nėra.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis padarė pažeidimą dalyvauti pataisos programoje praleidus (4 keturių) mėnesių terminą, tačiau įvykdė.

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau vengimo nėra nustatyta, todėl įvertinus BK 48 straipsnio 8 dalies, konstrukciją, tiek anksčiau paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistajam E. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu, šiuo metu būtų neproporcinga priemonė, todėl Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

Atmesdamas Probacijos tarnybos teikimą, teismas pažymi, kad šiuo sprendimu siekiama išnaudoti visas galimybes, kad asmuo pasitaisytų neizoliuotas nuo visuomenės ir tokiu būdu išlaikytų vertingus socialinius ryšius ir taptų pilnaverčiu visuomenės nariu. Tuo pačiu, teismas parodo pasitikėjimą nuteistuoju ir suteikia jam galimybę būti laisvėje, tačiau įspėja, kad likusiu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis turi elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, nedaryti administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų ir bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia Probacijos tarnyba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.