Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir trečiųjų suinteresuotų asmenų M. S. ir V. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl įsakymo dalies panaikinimo. Tretieji suinteresuoti asmenys byloje V. S., M. S., V. V., sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2016 m. sausio 14 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti 2008 m. rugpjūčio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. P1.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo.

Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. spalio 2 d. buvo gautas V. V. ir M. S. prašymas dėl viešojo intereso gynimo, kuriame buvo nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 108 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas V. S. kelio sąskaita pasididino žemės sklypo plotą.

Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr. 1SS-3607-(9.5.) „Dėl išvados pateikimo“ nurodė, kad: po atliktų kadastrinių matavimų šiaurinėje ir rytinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyse šio žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka sodininkų bendrijos „Dobilas“ išplanavimo projekto generaliniame plane ir sodo žemės sklypo Nr. 108 plane nurodytų ribų (konfigūracijos); matininko J. R. (J. R. personalinė įmonė) parengto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plano sprendiniai nesutampa su sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekto generalinio plano ir su sodo žemės sklypo Nr. 108 plano, kuris turėjo būti parengtas pagal suplanavimo projektą, sprendiniais; sodo žemės sklypo Nr. 108 plane, kuris turėjo būti parengtas pagal sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekto generalinį planą, esanti informacija prieštarauja sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekto generalinio plano sprendiniams ir yra netiksli (nenurodyti kelių pločiai); atsižvelgiant į tai, kad sodo žemės sklypo Nr. 108 plane, kuris turtėjo būti parengtas pagal sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekto generalinį planą, yra nenurodyti kelių pločiai, matininkas J. R., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, turėjo įsitikinti ir užtikrinti, kad ženklinamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nepažeistų suplanavimo projekte suprojektuotos nutiestam arba numatomam tiesti keliui skirtos 5 m pločio valstybinės žemės juostos ribų.

Sodo žemės sklypo Nr. 108 ribos atliekant kadastrinius matavimus buvo pakeistos, t. y. sodo žemės sklypo Nr. 108 kadastrinius matavimus atlikęs matininkas nesivadovavo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekto generaliniu planu bei sodo žemės sklypo Nr. 108 planu ir kadastrinius matavimus atliko ne tomis pačiomis ribomis, kuriomis žemės sklypas buvo perduotas V. S., taip pakeisdamas sodo žemės sklypo Nr. 108 sklypo ribas ir pažeisdamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas – imperatyvų draudimą kadastrinių matavimų metu keisti vietovėje paženklintos privačios žemės sklypo ribas, dėl to valstybinė žemė, kurioje numatyta sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo kelio dalis, pateko privačion V. S. nuosavybėn.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad sodų sklypų pardavimo naudotojams laikotarpio pradžioje 1992 m. kovo 20 d. žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas patvirtino Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinius nurodymus (toliau – Metodiniai nurodymai), kurie buvo suderinti su Statybos ir urbanistikos ministerijos Architektūros ir urbanistikos departamentu bei Lietuvos sodininkų draugijos pirmininku.

Pasisakė, kad nesant įrodymų apie sodo „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo genplano ir jo pakeitimų įregistravimą Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, nėra jokio teisinio pagrindo šiuos dokumentus vertinti kaip teritorijų planavimo dokumentus. Į bylą prokurorės pateikti sodo sklypų Nr. 108 ir Nr. 116 planai nėra pasirašyti sodo sklypų savininkų, nenurodyti sodo sklypus skiriančio pravažiavimo išmatavimai (plotis metrais).

Nurodė, kad faktinis pravažiavimo tarp sklypų plotis yra daugiau kaip 3.5 metro, tai yra ne mažiau, kaip nurodyta sodo „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekto genplano fragmento kopijoje pravažiavimo tarp sodo sklypų plotis. Todėl nurodė, kad nepagrįsti teiginiai ir argumentai, kad kadastriniais matavimais nustatant sodo sklypo Nr. 108 ribas, jos buvo pakeistos pravažiavimo tarp sklypų sąskaita ir taip buvo susiaurintas pravažiavimo plotis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime nurodė, kad su prokuroro pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas kadastriniais matavimais 2008 m. liepos 8 d. Žemės sklypo plane nurodyta, kad kelio, einančio tarp žemės sklypų Nr. 108 ir Nr. 116 plotis 3 m. 2013 m. rugpjūčio 29 d. tikrinimo metu nustatyta, kad sklype Nr. 108 įrengti gelžbetonio armatūros strypai, skirti tvoros įrengimui, yra 40 cm patraukti nuo sklypo rytinės ribos. Kelio, einančio tarp sodo sklypų Nr. 108 ir Nr. 116, plotis – 3,6 m. Kelias nėra užtvertas. Todėl vertino, kad sklypo savininkas savo žemės sklypu naudojosi nepažeisdamas valstybinės žemės ribų (kelio) ir nepažeisdamas sklypų savininkų interesų.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, administracinį ginčą iškėlė dėl Telšių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalies, kuria buvo patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, nekilnojamojo turto kadastro duomenys, panaikinimo.

Teismas prieš nagrinėdamas bylą iš esmės sprendė, kad pirmiausia turi būti išspręstinas klausimas, ar prokuroro nurodytas ginamas interesas, vertinant jo turinį, pripažintinas viešuoju.

Teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 56 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismų praktika ir Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimais, bei įvertinęs keliamo ginčo turinį, sprendė, kad prašymas iš esmės yra grindžiamas ne viešojo intereso, o privačių trečiųjų suinteresuotų asmenų M. S. ir V. V. interesų gynimu. Taip pat atsižvelgė į tai, kad jokie kadastriniai matavimai šioje byloje nebuvo ginčijami.

Teismas pasisakė, kad viešojo intereso gynimas turi būti ne formalus, jis turi sukelti realias teisines pasekmes. Vien panaikinus administracinį aktą, kurio neteisėtumas šiuo atveju grindžiamas kitų aktų – kadastrinių matavimų neteisėtumu, viešasis interesas negali būti apgintas.

Sprendė, kad ginčo atveju esama situacija, panaikinus administracinį aktą visiškai nepasikeis, t. y. kadastriniams matavimams likus nenuginčytiems, nesant jokio įpareigojimo atlikti veiksmus, bus neadekvačiai apribotos turto savininko teisės.

Teismas atkreipė dėmesį į tai jog, ginčo atveju netgi ir padarius išvadą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi iš tiesų gindamas viešąjį interesą, jo keliamas materialinis teisinis reikalavimas savo turiniu nebuvo pakankamas tariamai pažeistam viešajam interesui realiai apginti. Vertinant pareiškėjo argumentus viešojo intereso realaus apgynimo aspektu pabrėžė, kad pareiškėjo prašymo turinys patvirtino, jog administracinis aktas ginčijamas ne dėl jo neteisėtumo, ne dėl to, kad jį priimant buvo pažeisti įstatymai, tačiau dėl to, kokiu pagrindu jis buvo priimtas – dėl kadastrinių matavimų teisingumo. Jie šioje byloje neginčijami.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras neįrodė teismui, jog savo atliekamais veiksmais gina viešąjį interesą, o ne privačius tam tikrų asmenų interesus. Todėl, sprendė, kad pareiškėjo ginami interesai jų turinio prasme nelaikytini viešuoju interesu, todėl ginčijamo akto panaikinimas būtų tik formalaus pobūdžio, nesukeltų realių pasekmių.

III.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-1364-362/2016 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad ginčijamas administracinis aktas, 2008 m. rugpjūčio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymas Nr. PI.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, taip pat neteisėto administracinio akto pagrindu V. S. įgijo nuosavybės teises į didesnį žemės sklypą, o valstybė turtą, kelio dalį, prarado. Akcentuoja, kad Kadastrinių duomenų nustatymu negali būti perduodama nuosavybėn valstybei priklausanti žemė skirta kelio juostai. Nei žemės įstatyme, nei Žemės reformos įstatyme nėra numatyta, jog valstybei priklausanti nuosavybė būtų perduota kitiems asmenims atliekant tik kadastrinius matavimus. Taigi šiuo atveju viešasis interesas ne tik visuomenės teisėtas lūkestis, kad valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme atitinkamus įgaliojimus turinčios institucijos disponuos griežtai laikydamosi imperatyvių įstatymų nuostatų, bet ir ginamos valstybės turtinės teisės.

Teigia, kad pripažinti, jog skundžiamu aktu patvirtinti ir įregistruoti viešajame registre ginčo sklypo kadastro duomenys (ribos, plotas ir kt.) yra teisingi, nėra juridinio pagrindo, kadangi jie atlikti pažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau - ir Taisyklės) 11 punktą ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį. Todėl teigia, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl nustatytų ir viešo administravimo subjekto patvirtintų kadastro duomenų atitikimo kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Akcentuoja, kad kadastriniai matavimai teisinę galią įgyja tik žemėtvarkos skyriui patikrinus ir patvirtinus kadastrinių matavimų bylą, t. y. priėmus atitinkamą sprendimą. Byloje ginčijami Įsakymo pagrindu trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S. buvo tik patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, iš esmės neturintys įtakos nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą. Prokuroras pripažįsta, kad V. S. turėjo teisę iš valstybės įgyti 992 kv. m. žemės sklypą sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Telšių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalies panaikinimas nekeičia teisėtu pagrindu (sutarties) jo įgytų teisių apimties ir tai reiškia, kad ginčijamo Įsakymo pagrindu į viešą registrą įrašyti duomenys neprivalo būti ginčijami savarankišku reikalavimu byloje. Panaikinus Telšių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalį, jo pagrindu padaryti pakeitimai viešame registre turėtų būti naikinami remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir taip būtų situacija grąžinta į pradinę padėti, t.y. J. R. individualios įmonės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai netektų galios ir galėtų būti atlikti nauji žemės sklypo kadastriniai matavimai. Telšių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalies panaikinimas nebūtų formalaus pobūdžio, nes valstybė atgautų žemę skirtą keliui (kelio juostai).

Nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas neatitinka viešojo intereso gynimo kriterijų. Teismas neįvertino, kad Telšių apskrities viršininkui, priėmus 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. Pl.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, registro įrašų patikslinimo, buvo pažeisti ne tik kitų Sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių interesai, pažeistas ne tik visuomenės teisėtas lūkestis, kad valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme atitinkamus įgaliojimus turinčios institucijos disponuos griežtai laikydamosi imperatyvių įstatymų nuostatų, bet pažeisti ir valstybės, kaip žemės savininkės, interesai.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų M. S. ir V. V. apeliacinį skundą nurodo, jog su juo sutinka, prašo jų apeliacinį skundą patenkinti, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-1364-362/2016 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. S. ir V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1364-362/2016 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neįvertinęs ištirtų teismo posėdyje įrodymų, nekonstatavęs, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, užkirto kelią suinteresuotiems ir kitiems asmenims ginti savo pažeistas teises.

Akcentavo, kad M. S. ir V. V. į prokuratūrą prašymu kreipėsi siekdami apginti viešąjį interesą, t. y. prašė ginti ne tik jiems priklausančią teisę įvažiuoti į sodo sklypus, bet ir kitų sodininkų bendrijos narių teises naudotis sodo keliais ((duomenys neskelbtini) gatve), taip pat Valstybės saugomą interesą, savivaldybei naudotis Savivaldybei priklausančiu keliu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog su juo sutinka, prašo tenkinti Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą apeliacinį skundą ir panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1364-362/2016 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinis skundus nurodo, kad pilnai sutinka su Šiaulių apygardos prokuroro, siekiančiam apginti viešąjį interesą prašymu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr.el-1364-362/2016 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ginčo keliu naudojasi 16 sodininkų bendrijos šeimų, tai nėra privačių trečiųjų suinteresuotų asmenų interesų gynimas, kaip nurodo teismas. Ne tik sodo žemės sklypų Nr. l03 ir Nr. 104 savininkai, bet ir Nr. 116, Nr. 110, Nr. 111, Nr. 109, Nr. 107, Nr. 189, Nr. 188, Nr. 187, Nr. 190, Nr. 185 ir kt. sodo sklypų savininkai nebegali tinkamai pravažiuoti susiaurinta (duomenys neskelbtini) dalimi. Nepravažiuojama į sodo sklypus, neįmanoma nugreideriuoti kelio, nuvalyti sniego žiemą. Tai kelią grėsmę padidėjusiam (dauguma gyventojų gyvena nuolat) eismo ir gyvenimo saugumui.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, jog su jais nesutinka, prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-l364-362/2016 palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Teigia, kad teismas teisingai padarė išvadą, kad pagal byloje surinktus įrodymus ir pareiškėjo prašyme išdėstytą informaciją nebuvo įrodytas viešojo intereso pažeidimas. Nurodė, kad viešojo intereso gynimas turi būti ne formalus, jis turi sukelti realias teisines pasekmes. Vien panaikinus administracinį aktą, kurio neteisėtumas šiuo atveju grindžiamas kitų aktų - kadastrinių matavimų neteisėtumu, viešasis interesas negali būti apgintas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad prokuroras šioje byloje ginčydamas administracinius aktus gina ne viešąjį interesą, o privačių asmenų teises bei interesus.

Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus grindžia teisės taikymo ir aiškinimo nesutikimo argumentais. Prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat remiasi suformuota praktika panašiose bylose.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, ar ginamas interesas yra viešasis ir ar prokuroras tinkamas pareiškėjas šiame ginče, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės ginčo nesprendė ir ginčijamų aktų teisėtumo nevertino.

Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).

Įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo. Administracinių bylų teisenos įstatyme sąvoka viešasis interesas nėra nustatyta. Viešasis interesas taip pat nėra apibrėžtas kitų teisės šakų normomis. Pažymėtina, kad teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos, pavyzdžiui, Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse vartojama „viešojo intereso“ sąvoka, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje – „asmens, visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų“ sąvoka ir kt. Visos šios sąvokos – „visuomenės poreikiai (reikmės)“, „valstybės poreikiai (reikmės)“, „savivaldybės poreikiai (reikmės)“ – žymi viešąjį interesą ir yra sietinos su konstitucine tautos gerovės samprata (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimas).

Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi plačios viešojo intereso koncepcijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Ši išvada suformuota administracinėje byloje Nr. A3- 11/2004.

Viešasis interesas bendriausia prasme apibūdintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnio, 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jis suprantamas kaip visuomenės ar jos dalies suinteresuotumas konkrečiu valdžios įstaigos ar jų pareigūnų sprendimu, poelgiu, veiksmu. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, visuomenė ir viešosios institucijos su viešąją teise susijusį viešąjį interesą privalo ginti ir skatinti (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).

Viešasis interesas ypač aktyviai ginamas bylose, susijusiose su žemės santykiais, aplinkos apsauga ir teritorijų planavimu. Viešojo intereso užtikrinimas teritorijų planavimo metu glaudžiai susijęs su saugomų teritorijų, kaip reikšmingos visuomeninės vertybės, apsauga (2006 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-86/2007; 2008 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1678/2008; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Pažymėtina, kad viešuoju interesu gali būti pripažįstama ir žemės sklypų, kurie nėra priskiriami saugomoms teritorijoms, apsauga ( žr: administracinėje byloje Nr. A146-335/2008), atsižvelgiant į tai jog priimti sprendimai gali sukelti neigiamas pasekmes.

Byloje nustatyta, kad prokuroras ginčą kelią dėl Telšių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalies, kuria buvo patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, nekilnojamojo turto kadastro duomenys, panaikinimo. Teigia, kad atlikus sodo žemės sklypo Nr. 108, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir dalį kelio (kelio juostos) priskyrus sodo sklypui Nr. 108, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sodo žemės sklypų Nr. 103 ir Nr. 104 savininkai faktiškai nebegali tinkamai naudotis žemės sklypais.

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad sodininkų bendrijų bendrose teritorijose žemė skirta ne tik tiesioginei paskirčiai – pravažiavimui ar praėjimui, vietai komunikacijoms tiesti, rekreacijai, aktyviam poilsiui, taip pat įvertinusi tai, kad byloje keliamas ginčas dėl galimai pažeistų ne tik sodo žemės sklypų savininkų interesų, bet ir valstybės kaip žemės savininkės interesų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas neatitinka viešojo intereso gynimo kriterijų. Pirmosios instancijos teismo argumentai jog panaikinus skundžiamą sprendimą faktinė situacija nepasikeis, kadangi pareiškėjas neginčija kadastrinių matavimų, teisėjų kolegijos vertintini nepagrįsti, nes panaikinus skundžiamą įsakymą, liktų galioti iki kadastrinių matavimų galioję žemes sklypo registro duomenys, o žemės sklypo Nr. 108 ribos galiotų pagal sodo suplanavimo projektą. Tai lemtų, kad sodo žemės sklypo kadastriniai matavimai turėtų būti atliekami iš naujo.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjas turėjo teisę teikti prašymą dėl viešojo intereso gynimo, nes keliamas ginčas dėl valstybinės žemės – šiuo atveju (duomenys neskelbtini), kurios dalis atlikus sodo žemės sklypo Nr. 108, kadastrinius matavimus buvo priskirta sodo sklypui Nr. 108.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatuodamas, kad prokuroras šioje byloje ginčydamas administracinius aktus gina ne viešąjį interesą, t. y. bylos nesprendė iš esmės, todėl, atsižvelgus į tai, kad pripažįstama, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pareiškėjo ir trečiųjų asmenų apeliaciniai skundai tenkintini ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir trečiųjų suinteresuotų asmenų M. S. ir V. V. apeliacinius skundus tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.