- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- I-479-342/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01461-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato Migracijos skyriui
- Pareiškėjas
- O.A.K.
- Kategorijos
- 3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,
dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus atstovei S.K.,
2015 m. gegužės 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O.A.K. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato Migracijos skyriui dėl 2014-10-27 sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas O.A.K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir jo patikslinimu (b.l. 2-6; 21-25) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2014-10-27 sprendimą Nr. 30-1-SP24-17 „Dėl Nigerijos Federacinės Respublikos piliečio O.A.K. grąžinimo į Nigerijos Federacinę Respubliką“.
Nurodo, jog ginčijamu sprendimu atsakovas įpareigojo jį per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos išvykti į Nigerijos Federacinę Respubliką. Nesutinka su priimtu sprendimu. Paaiškina, jog Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio ir iki 2014 m. vasaros studijavo, todėl studijų pagrindu jam buvo išduota nacionalinė (D) viza ir leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Akcentuoja, jog šiuo metu Lietuvoje užsiima verslu, yra UAB (duomenys neskelbtini) bendraturtis, turintis 50 tūkstančių vertės įstatinio kapitalo dalį. Teigia, jog 2014-07-21 kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje kitu pagrindu – ketina užsiimti ekonomine veikla. Nurodo, jog 2014-08-28 gavo Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsisakyta jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, jog Šveicarijos konfederacija yra įvedusi perspėjimą į SIS dėl jo neįsileidimo iki 2015-09-04. Minėtą sprendimą apskundė teismui, manydamas, kad draudimas vykti į Šveicariją SIS atsirado dėl apsirikimo ir apie tokį sprendimą jis nieko nežinojo. Paaiškina, jog 2013-05-24, turėdamas galiojančią Lietuvos nacionalinę vizą, autobusu vyko į Šveicarijos konfederaciją, ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie patikrinę dokumentus nustatė, jog Graikijoje išduota viza yra klastotė. Vėliau atlikus patikrinimą pareigūnai nustatė, jog turima viza nėra klastotė, grąžino jam dokumentus, tačiau duomenų nepašalino iš duomenų bazės. Akcentuoja, jog ginčijamas sprendimas priimtas dėl tos priežasties, kad Migracijos departamentas atsisakė pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius atsiliepimu (b.l. 46-48) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo išduoti 4 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Teigia, jog 2014-07-21 pareiškėjas pateikė prašymą ir dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitu pagrindu, nes ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir įregistruoja įmonę, kurios bendraturtis yra ir turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro daugiau kaip 50 tūkstančių. Teigia, jog prašymas su dokumentais išsiųsti Migracijos departamentui sprendimui priimti. Akcentuoja, jog atlikus dokumentų ir duomenų patikrinimą, nustatyta, kad Šveicarijos konfederacija pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį iki 2015-09-04 yra paskelbusi perspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo. Pabrėžia, jog pagal minėto įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareiškėjui negali būti išduotas leidimas gyventi laikinai gyventi, nes dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl neįsileidimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų <..>. Nurodo, jog 2014-08-28 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1038/00162 atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi. Teigia, jog pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2014-08-31, tačiau jis iš šalies neišvyko. Pabrėžia, jog 2014-10-25 pareiškėjas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą ir buvo nustatyta, kad jis Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai. 2014-10-27 pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes pažeidė buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tvarką. Akcentuoja, jog ginčijamas sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimtas, nes jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašo palikti atsakovės priimtą sprendimą nepakeistu ir pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 10 27 sprendimo nr. 30-1-SP24-17 „Dėl Nigerijos Federacinės Respublikos piliečio O.A.K. grąžinimo į Nigerijos Federacinę Respubliką“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Detalesnę sprendimo priėmimo tvarką nustato „Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas“, patvirtintas 2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-382 (toliau - Aprašas).
Įstatymo 2 dalies 9 punkte apibrėžta sąvoka - įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui 2009 12 07 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2010 09 01, vėliau pratęstas iki 2011 02 17, 2014 01 31, 2014 08 31 (priimtas studijuoti į aukštojo mokslo įstaigos dienines nuosekliąsias studijas). Pareiškėjas 2014 07 21 pateikė prašymą ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kitu pagrindu, nes ketina užsiimti teisėta veikla ir įregistruoja įmonę, kurios bendraturtis yra ir turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro daugiau kaip 50 tūkstančių. Atlikus dokumentų patikrinimą nustatyta, kad Šveicarijos konfederacija pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį iki 2015-09-04 yra paskelbusi perspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo į šalį. Migracijos departamentas 2014 08 28 priėmė sprendimą Nr.(15/14-1)31-1038/00162 atsisakyti pakeisti Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui O.A.K leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (b.l. 9-10). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 03 02 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Migracijos departamento 2014 08 28 priėmė sprendimą Nr.(15/14-1)31-1038/00162 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui O.A.K.“ (b.l. 92-96) Sprendimas įsiteisėjęs (b.l.90-91). Atsakovas 2014 10 27 sprendimu Nr. 30-1-sp24-17 įpareigojo Nigerijos Federacinės Respublikos pilietį O.A.K. savanoriškai išvykti iš šalies iki 2014 11 25 (b.l. 28). Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 128 straipsnio 1 dalimi, 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis, motyvuojant tuo, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas Lietuvoje gyvena neteisėtai, neturėdamas vizos ar leidimo gyventi Lietuvoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 01 30 nutartimi pareiškėjui O.A.K. paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui (b.l. 100-105). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 04 24 nutartimi pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, skaičiuojant suėmimo terminą nuo 2015 04 28 (t.y. iki 2015 07 28, b.l.113-115).
Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas yra Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-1038(00162), kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventini Lietuvoje, galiojantį iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. 2014 08 28 sprendimo „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui O.AK.” (Įstatymo 35 straipsnis) teisėtumas ir pagrįstumas išnagrinėtas ir patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2015 03 05 sprendimu (b.l. 92-96). Atsižvelgus į tai, teismas vadovaujasi faktais, nustatytais įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-4735-142/2015, nes nustatytos aplinkybės ir faktai iš naujo neįrodinėjami (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius ginčijamą sprendimą priėmė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgdamas į šio įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir į nustatytas faktines aplinkybes, bei į tai, kad nenustatyta šio įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti O.A.K. į Nigerijos Federacinę Respubliką (b. l. 49).
Įstatymo 125 straipsnyje numatytas užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę ir įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas vienas iš pagrindų kada užsienietis grąžinamas į užsienio valstybę, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui. Įstatymo 128 straipsnis numato aplinkybes, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas. 1 dalyje nurodyta, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo : 1) teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika; 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad priimant sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę (kilmės šalį), kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi, turi būti atsižvelgiama į tam tikras sąlygas, o būtent į teisėto buvimo laiką Lietuvoje, šeimyninius ryšius Lietuvoje bei padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mąstą. Šios sąlygos analizuojamos kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant konkrečią situaciją.
Byloje ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dėl Nigerijos Federacinės Respublikos piliečio O.AK. įpareigojimo išvykti į Nigerijos Federacinę Respubliką, nes nuo 2014 m. rugpjūčio 31d. jis Lietuvoje gyvena neteisėtai, neturėdamas galiojančio leidimo gyventi (b. l. 50).
Įstatymo 39 straipsnis numato neteisėtą gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis: gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis (1 punktas): jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi (2 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo laikinas leidimas gyventi lietuvoje yra pasibaigęs, nes atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento 2014 08 28 sprendimu atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šis sprendimas yra galiojantis, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 03 05 sprendimu paliktas nepakeistu, o pareiškėjo skundas atmestas (b.l. 92-96). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai, neturėdamas galiojančio leidimo gyventi, nes buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Įstatymo 130 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kada užsienietį yra draudžiama išsiųsti arba grąžinti. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Vadovaujantis Įstatymo 130 straipsnio 2 dalimi užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
Teismui nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas negalėjo būti įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į Nigerijos Federacinę Respubliką. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai įpareigojo Nigerijos Federacinės Respublikos pilietį O.A.K. savanoriškai išvykti į Nigerijos Federacinę Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes norėjo užsiimti verslu, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nuo 2015 01 28 yra sulaikytas ir įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, kardomoji priemonė suėmimas yra pratęsta iki 2015 07 28 (b.l. 113-115). Esant šioms aplinkybėms, atsakovė dėl jos priimto teisėto sprendimo įvykdymo privalės apsispręsti įstatymų nustatyta tvarka.
Apibendrinant teismas daro išvadą, kad 2014 10 27 sprendimas Nr. 30-1-SP24-17 „Dėl Nigerijos Federacinės Respublikos piliečio O.A.K. grąžinimo į Nigerijos Federacinę Respubliką“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą sprendimą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo O.A.K. skundą atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.