Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-07-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-18639-717/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-28
Bylos Nr.
2YT-18639-717/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13904-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Valentukevičiūtė
Pareiškėjas
G. S.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras, J. S., uždaroji akcinė bendrovė Nordcarrier Baltic
Civilinė byla Nr. 2YT-18639-717/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13904-2016-6
procesinių sprendimų kategorijos:(S)3.4.4.11; 3.2.3.2; 3.5.1.1.KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0136/14/04175, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras, J. S., uždaroji akcinė bendrovė Nordcarrier Baltic vyr. buhalteris, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kauno apylinkės teisme 2016 m. liepos 4 d. buvo gautas pareiškėjo G. S. skundas dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0136/14/04175. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė A. A. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0036/14/04157, kurioje išieškotojas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pateikė vykdymui Kauno apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-21694-775/2014 išduotą 2014-09-19 dėl 254,98 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. S., išieškotojo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ naudai. 2016-05-31 antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą Nr. S-8834, kuriuo nutarė areštuoti skolininkės J. S. sutuoktinio G. S. darbo užmokesčio gaunamo UAB „Nordcarrier Baltic“ dalį viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 420,69 Eur; įpareigoti kreditorių per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos vadovaujantis CPK 667 str. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pareiškėjo nuomone, antstolė vykdymo metu pažeidė pareiškėjo teises, kadangi skolininkė J. S. ir pareiškėjas po santuokos sudarymo kartu jokio nekilnojamojo turto kartu neįgijo. Įsiskolinimas, kurį vykdo antstolė susidarė už skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, komunalinių mokesčių neapmokėjimą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas niekada nebuvo registruotas minėtame skolininkės bute, todėl nėra atsakingas už skolininkei asmenines prievoles kreditoriams kylančias už jai priklausantį turtą. Be to, skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei yra įgijusi verslo liudijimą ir vykdo individualią veiklą, nuomojasi patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) todėl antstolė negalėjo nukreipti arešto į sutuoktinio lėšas. Prašo panaikinti antstolės A. A. 2016 m. gegužės 31 d. patvarkymą S-8834 (b.l. 5-11).

A. A. A. G. S, skundą atsisakė tenkinti ir 2016 m. birželio 16 patvarkymu skundą perdavė Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad ji vykdo 2014-09-19 Kauno apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-21694-775/2014 dėl 254,98 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ naudai. Antstolė nurodė, skolininkė ir pareiškėjas gyvena santuokoje nuo 2008-01-19. Vedybų sutarties pareiškėjas ir skolininkė nepasirašė, kuri būtų nustačiusi jų turtines teises ir pareigas jiems esant santuokoje, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividentai, taip pat pensijos, kitos išmokos išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Skolininkės atžvilgiu yra vykdoma 14 vykdomųjų bylų, todėl skolininkei priklausantį turtą ir banko sąskaitas jau yra areštavę kiti antstoliai. Su pareiškėjo argumentu, kad skolininkė pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo antstolė nesutinka, nurodydama, kad patvarkymas dėl to negali būti naikinamas, nes patvarkymas priimtas 2016-05-31, o skolininkė į teismą kreipėsi tik 2016-06-21. Esant santuokos nutraukimo bylai, minėtas patvarkymas neturėtų būti naikinamas, o sustabdoma byla dėl turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į išdėstytą prašo skundą atmesti (civ. b.l. 4-5).

Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ per teismo pasiūlytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo J. S. per teismo pasiūlytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/14/04175 nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo 2014-09-19 Kauno apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-21694-775/2014 dėl 254,98 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ naudai (vykd. bylos b. l. 3). Gyventojų registro tarnybos išrašas patvirtina, kad skolininkė 2008-01-19 sudariusi santuoką su G. S. (vykd. bylos b.l. 3). Antstolei nustačius, kad skolininkė neturi piniginių lėšų, ar kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą 2016-05-31 patvarkymu areštavo skolininkės J. S. sutuoktinio G. S. darbo užmokesčio, gaunamo UAB „Nordcarrier Baltic“ dalį, viršijančią vieną mėnesinę minimalią algą, bet ne daugiau kaip 420,69 Eur ir įpareigojo kreditorių per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (vyk. bylos b.l. 14). 2016 m. birželio 27 d. gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės A. A. veiksmų. Antstolė nesutikdama su skundu vykdomąją bylą persiuntė Kauno apylinkės teismui.

Galiojantis CK numato, jog po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu ir yra preziumuojama, kad turtas (tarp jų ir pajamos iš darbinės veiklos, pašalpos, pensijos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 1,2d.).

CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą išduotą dėl vieno iš sutuoktinių, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis ( CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininko (fizinio asmens) dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667straipsnio 1 dalis).

Vykdomojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjų 2008-01-19 buvo sudaryta santuoka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad prašymas nutraukti santuoką sudarytą tarp J. S. ir G. S. bendru sutikimu teisme gautas 2016 m. birželio 27 d., teismo sprendimas civilinėje byloje 2YT-17845-214/2016 dar nėra priimtas, taip pat teismo sprendimu nėra patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė dėl prievolių pasidalijimo. Byloje nėra duomenų, kad vedybų sutarčių registre būtų įregistruota vedybų sutartis, taip pat byloje nėra duomenų, kad sutuoktinės J. S. įsipareigojimas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, lieka jos asmenine prievole, todėl pripažintina, kad antstolė turėjo teisinį pagrindą areštuoti skolininkės sutuoktinio G. S. darbo užmokesčio dalį pagal įstatyme įtvirtintą prezumpciją (iki ji bus nuginčyta) ji buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi patvarkymo priėmimo metu t.y. 2016-05-31 pareiškėjas nebuvo nutraukęs santuokos su J. S.. Be to, atmestini pareiškėjo argumentai, kad antstolė turėjo areštuoti skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad minėtam butui jau taikytas areštas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo G. S. pateikti argumentai, kuriais grindžiamos skunde išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo abejoti antstolės A. A. veiksmų teisėtumu, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 - 291 str., 510 - 513 str.,

nutaria:

pareiškėjo G. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Ona Valentukevičiūtė