- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- eA-855-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00590-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, " Turto bankas "
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja G. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir teritorinis registratorius) 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. S-120486 (14.1) (toliau – ir 2021 m. spalio 11 d. sprendimas, teritorinio registratoriaus sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. CSPR-32 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėja turi teisę priimti palikimą savo nepilnamečių vaikų: L. M., A. M. ir M. M. vardu, atsiradusį po jų tėvo J. M. mirties. J. M. po savo motinos J. M. mirties yra priėmęs palikimą į ½ namo dalį ir ½ dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Notarų biuras negali išduoti paveldėjimo liudijimo į J. M. paveldėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jis yra išregistruotas.
3. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą (toliau – ir atsakovas) su prašymu suteikti informaciją (duomenis), kokiu pagrindu buvo panaikinta teisinė registracija ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro minėtas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras informavo, jog minėti pastatai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, kadangi VĮ Turto banko iniciatyva 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, pagal kuriuos nustatyta, kad pastatai ir kiti inžineriniai statiniai yra sunaikinti.
4. Antstolis M. P. 2021 m. rugsėjo 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-21-119 konstatavo, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra mūrinis baltų plytų mūro 1 aukšto gyvenamasis namas su garažo patalpomis cokoliniame aukšte, prie namo sienos yra įrengta elektros įvado spinta, prie mūrinio namo šiaurinėje dalyje yra įrengtas medinis ūkinis pastatas – sandėlis.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, kadangi 2016 m. rugsėjo 20 d. atlikus kadastrinius matavimus neteisingai buvo pažymėti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei atkurti Nekilnojamojo turto registre duomenis, buvusius iki minėtų pastatų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Tačiau teritorinio registratoriaus sprendimu, Komisijos sprendimu pareiškėjos prašymas netenkintas. Atsakovas nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas netinkamas dokumentas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 22 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnį. Buvo paaiškinta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra tas pats namas, į kurį pretenduoja pareiškėja – tai yra neįregistruotas pastatas 1A1p.
6. Pareiškėja pabrėžė, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), iki jų išregistravimo priklausė pareiškėjos vaikų tėvui, todėl nėra trečiųjų asmenų, kurių interesai nukentėtų, jeigu VĮ Registrų centras atkurtų Nekilnojamojo turto registre duomenis, buvusius iki pastatų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovui ištaisius priimto sprendimo klaidas, nė vienam asmeniui nebūtų nustatyta mažiau teisių arba pareigų negu buvo nustatyta. Viešojo administravimo subjektas negali keisti savo priimtų sprendimų tik tada, kai prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Šiuo atveju tokių asmenų nėra. Nekilnojamojo turto registro klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtiniais atvejais, kai nekyla abejonių dėl techninio pobūdžio klaidos buvimo.
7. Pareiškėjos nuomone, ir NTRĮ 22 straipsnyje, ir Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nėra pateiktas baigtinis dokumentų sąrašas, pagal kurį registruojamas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimas, šių teisių suvaržymai bei kiti juridiniai faktai. Minėtuose teisės aktuose nurodyta, jog tokie faktai gali būti registruojami ir pagal „kitus dokumentus“. Todėl negalima teigti, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra dokumentas, kurio pagrindu gali būti registruojamas daiktinių teisių atsiradimas. Taigi, ginčo pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), faktiškai egzistuoja, todėl jie išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro neteisėtai.
Atsiliepimas
8. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
9. VĮ Registrų centras paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, į 1904 m. statybos pastatą – gyvenamąjį namą, pažymėtą 1A1m (toliau – ir Namas 1), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (toliau – ir Kiemo statiniai), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau kartu – ir Pastatai), nuo 1973 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. birželio 3 d. buvo įregistruota J. M. nuosavybės teisė 1973 m. gruodžio 18 d. sutarties (notarinio registro Nr. I-7733) pagrindu. Nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. spalio 3 d. į Pastatus 2015 m. balandžio 30 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo (notarinio registro Nr. II-1382) pagrindu buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė. Nuo 2016 m. spalio 9 d. Namas 1 ir Kiemo statiniai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro VĮ Turto banko įgaliotos atstovės 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymo bei su šiuo prašymu pateiktos matininkės 2016 m. rugsėjo 20 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (toliau – ND byla) pagrindu. Pagal 1979 m. lapkričio 1 d. statinių išdėstymo planą, 1994 m. lapkričio 23 d. Gyvenamojo namo techninį pasą, 2016 m. rugsėjo 20 d. ND byloje komplektuojamos statinių išdėstymo schemos duomenis, adresu (duomenys neskelbtini), yra dar vienas pastatas – gyvenamas namas, pažymėtas 1A1p (statybos pradžios metai – 1979 m., statybos pabaigos metai – 1980 m.) (toliau – ir Namas 2), tačiau nei Namas 2, nei nuosavybės teisės į Namą 2 nėra ir niekada nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos atstovas 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, kadangi 2016 m. rugsėjo 20 d. atlikus kadastrinius matavimus, neteisingai buvo pažymėti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei atkurti Nekilnojamojo turto registre tokius duomenis, kurie buvo 2016 m. spalio 12 d., kai VĮ Registrų centras minėtus pastatus išbraukė iš apskaitos.
11. Teritorinis registratorius ginčijamu sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, Nekilnojamojo turto registre Namas 1 ir Kiemo statiniai yra sunaikinti ir išregistruoti pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. ND bylos duomenis. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra dokumentas, kurį reglamentuoja NTRĮ 22 straipsnis ir Kadastro įstatymo 12 straipsnis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 7 d. duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), yra neįregistruotas pastatas 1A1p. Komisija sprendimu teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą, pareiškėjos skundą atmetė.
13. Šiuo atveju Komisija įvertino, kad į Nekilnojamojo turto registrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl taisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra teisinio pagrindo.
14. Atsakovas pabrėžė, jog pagal Kadastro įstatymo nuostatas matininkas atsako, kad ND byla, kurioje surinkti Pastatų kadastro duomenys, atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus, t. y. šie duomenys (be kita ko, Pastatų statybos metai, būklė „sunaikintas”; kt.) yra teisingi bei atitinkantys nekilnojamojo daikto buvimo vietoje užfiksuotą faktinę nekilnojamojo daikto padėtį. Minėti duomenys nėra pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Priešingai nei teigė pareiškėja, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra dokumentas, kurio pagrindu registruojamas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimas. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad tik nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurią vadovaujantis Kadastro įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 6 punktais, rengia matininkas, yra pagrindas įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.
15. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie Namo 2 statybos užbaigimo procedūras. Be to, Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyve patalpintame Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 1979 m. lapkričio 1 d. išdėstymo plane pavaizduoti du statiniai, o 1979 m. lapkričio 1 d. Pastato inventorinėse žiniose įrašyti duomenys apie 1904 metų statybos medinį gyvenamąjį namą, pažymėtą 1A1m. Tačiau Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyve esančiame 1994 m. lapkričio 23 d. Gyvenamojo namo techniniame pase įrašyti duomenys apie kitą gyvenamąjį namą, pažymėtą 1A1p. Todėl akivaizdu, kad Namas 1, į kurį nuosavybės teisė iki 2015 m. birželio 3 d. buvo įregistruota J. M., ir Namas 2, apie kurio statybos užbaigimo procedūras Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų ir į kurį nuosavybės teisės nėra ir niekada nebuvo įregistruotos, yra skirtingi statiniai.
Atsiliepimas
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.
17. VĮ Turo bankas paaiškino, kad 2015 m. gegužės 12 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) gavo informaciją apie galbūt bešeimininkį palikėjos J. M. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pradėjus procedūras paaiškėjo, kad faktiškai joks J. M. nekilnojamasis turtas neegzistuoja, todėl buvo užsakyta atlikti kadastrinių matavimų bylą, kurioje konstatuota, kad pastatas 1A1m sunaikintas. Tuo pagrindu VĮ Registrų centras šį turtą išregistravo kaip neegzistuojantį.
18. VĮ Turto bankas pažymėjo, jog J. M. vardu buvo registruotas gyvenamasis namas 1904 metų statybos, tačiau pareiškėja nurodo tuo pačiu adresu esantį mūrinį namą, kuris, VĮ Turto banko duomenimis, yra visai kitas statinys, galimai pastatytas nelegaliai, kurio palikėja nuosavybės teise niekada nevaldė.
II.
19. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
20. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl to, kad atsakovas atsisakė ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre ir neatkūrė Nekilnojamojo turto registre duomenų, buvusių iki minėtų pastatų išregistravimo iš šio registro.
Atsiliepimas
21. Teismas nustatė ir išsamiai aprašė faktines aplinkybes, kurias buvo nurodęs VĮ Registrų centras savo teiktame atsiliepime ir teritorinio registratoriaus sprendime. Teismas vadovavosi NTRĮ ir Kadastro įstatymo nuostatomis, kuriose įvirtinta, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad šiame registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teismo vertinimu, registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį.
Žemesnės instancijos teismas
22. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, juridinio fakto buvimo ir turinio.
23. Teismas analizavo NTRĮ 33 straipsnio nuostatas, nustatančias netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto duomenų taisymo pagrindus bei tvarką, pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos.
24. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto klaida nereiškia priimto sprendimo keitimo.
25. Teismo vertinimu, buvo akivaizdu, jog teritorinis registratorius ir Komisija pagrįstai įvertino, kad Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys atitinka dokumentus (matininkės R. R. 2016 m. rugsėjo 20 d. parengtą ND bylą), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
26. Teismas nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Kadastro įstatymo 2 str. 6 d.). Vadovaudamasis Kadastro įstatymu, teismas akcentavo matininko, parengusio įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, atsakomybę bei patvirtinimą, jog tokio pobūdžio dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi bei atitinkantys nekilnojamojo daikto buvimo vietoje užfiksuotą faktinę nekilnojamojo daikto padėtį.
27. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, jog Namas 2 Registre nėra įregistruotas. Buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyve yra Kauno miesto darbo žmonių darbo tarybos (toliau – ir DŽDT) Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos 1978 m. rugpjūčio 7 d. Leidimas vykdyti individualią statybą Nr. R-104/78, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „pil. M. J., P. gyv. (duomenys neskelbtini), leidžiama rekonstruoti gyv. namą sklype (duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamojo turto registre nebuvo duomenų apie Namo 2 statybos užbaigimo procedūras. Be to, Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyve patalpintame Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 1979 m. lapkričio 1 d. išdėstymo plane pavaizduoti du statiniai, o 1979 m. lapkričio 1 d. Pastato inventorinėse žiniose (forma Nr. 2) įrašyti duomenys apie 1904 metų statybos medinį gyvenamąjį namą, pažymėtą 1A1m. Teismas nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyve esančiame 1994 m. lapkričio 23 d. Gyvenamojo namo techniniame pase (Tipinė forma Nr. 2-TĮ) įrašyti duomenys apie kitą gyvenamąjį namą, pažymėtą 1A1p (statybos pradžios metai – 1979 m., statybos pabaigos metai – 1980 m.). Teismo vertinimu, šie duomenys neginčijamai patvirtino, kad Namas 1, į kurį nuosavybės teisė nuo 1973 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. birželio 3 d. buvo įregistruota J. M., ir Namas 2, apie kurio statybos užbaigimo procedūras Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų ir į kurį nuosavybės teisės nėra ir niekada nebuvo įregistruotos, yra du skirtingi statiniai.
28. Nurodęs, jog dėl kitų ginčo šalių argumentų nepasisakys, kadangi jie pertekliniai ir nedaro įtakos ginčo išsprendimui, teismas konstatavo, kad pareiškėjos ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos panaikinti nebuvo pagrindo.
III.
29. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
30. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su ginčijamų sprendimų priėmimu, pabrėžia, kad Pastatai (duomenys neskelbtini), iki jų išregistravimo priklausė pareiškėjos vaikų tėvui, todėl nėra trečiųjų asmenų, kurių interesai nukentėtų, jei atsakovas atkurtų Nekilnojamojo turto registre duomenis, buvusius iki Pastatų išregistravimo.
Šalies argumentai
31. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys atitinka dokumentus (matininkės R. R. parengtą ND bylą), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo išaiškinimus, kokios sąlygos turi būti nustatytos, kad būtų galima konstatuoti, jog statinys yra išnykęs ir turi būti išregistruotas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį civ. b. Nr. 3K-3-404-969/2017). Nagrinėjamu atveju teismas tokių aplinkybių netyrė, dar daugiau – pasisakė, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra dokumentas, kurio pagrindu registruojamas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimas. Pabrėžiama, kad NTRĮ ir Kadastro įstatyme nėra pateikiamas baigtinis dokumentų sąrašas.
32. Pareiškėjos vertinimu, teismai, nagrinėdami administracines bylas, privalo įvertinti visus byloje esančius rašytinius įrodymus. Tai reiškia, kad teismas byloje esantį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad žemės sklype yra senos statybos namas, neteisėtai laikė nieko neįrodančiu ir nepaneigiančiu fakto, kad kadastrinių matavimų atlikimo metu neteisėtai nurodyta, kad pastato nėra. Pabrėžiama, kad atsakovo archyve yra patalpintas Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos 1978 m. rugpjūčio 7 d. Leidimas vykdyti individualią statybą Nr. R-104/78, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „pil. M. J., P. gyv. (duomenys neskelbtini) leidžiama rekonstruoti gyv. namą sklype (duomenys neskelbtini)”. Tačiau teritorinio registratoriaus sprendime pažymima, jog Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie faktiškai esamo namo užbaigimo procedūras.
33. Pareiškėjos vertinimu, byloje yra įrodymai, jog namas žemės sklype yra, kad jis pastatytas ir rekonstruotas turint leidimą, tačiau neužbaigtos rekonstrukcijos įteisinimo procedūros. Vadinasi, byloje pareiškėja įrodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), esantis namas yra tas pats namas, kuris priklausė J. M., o jis yra mūrinis todėl, kad buvo rekonstruojamas.
Šalies argumentai
34. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ignoravo ir kitą rašytinį įrodymą – nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą. Pagal jos duomenis 2016 m. rugsėjo 20 d. žemės sklype yra pastatas 1A1p, o pastato 1A1m nėra. Atsakovas nesugebėjo paaiškinti, kokiu pagrindu pastato 1A1m vietoje yra atsiradęs pastatas 1A1p, nors akivaizdu, kad pastatas 1A1m buvo teisėtai rekonstruotas, o ne išnykęs. Vadinasi, atsakovas žinodamas, kad namo 1A1m rekonstravimui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir aiškiai suprasdamas, kad rekonstruojamo pastato vietoje yra tas pats pastatas (nors ir pakitęs dėl atliktos rekonstrukcijos), neturėjo teisės išregistruoti rekonstruojamo daikto, o patikrinti esamo daikto kokybinių rodiklių pasikeitimo pagrindo teisėtumą, ko šiuo atveju nepadarė ir negalėjo išregistruoti esamo daikto.
35. Dėl atsakovo pozicijos, kad Namas 1 ir Namas 2 yra skirtingi nekilnojamieji daiktai, pareiškėja akcentuoja, kad atsakovas nieko nemini apie išduotą leidimą rekonstruoti namą 1A1m, o tai reiškia, kad atsakovas neteisėtai ignoruoja šio namo teisėtai atliktos rekonstrukcijos rezultatą ir namą neteisėtai laiko ne rekonstruotu, o išnykusiu. Svarbu ir tai, kad atsakovas nekvestionuoja Namo 2 statybos teisėtumo, nes jam yra pateiktas statybą leidžiantis dokumentas, o aiškiai nurodo, kad jis neturi duomenų apie Namo 2 užbaigimo procedūras. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir nustatyti, ar Nekilnojamojo turto registrui nepateikus duomenų apie 1A1m rekonstrukcijos užbaigimo procedūras, kuomet tas pats pastatas atsakovo jau yra vertinamas kaip Namas 2, atsakovas turėjo teisę išregistruoti rekonstruojamą namą. Jeigu rekonstrukcijos užbaigimo procedūrų neatlikimas nesuteikia galimybės išregistruoti teisėtai rekonstruojamą namą, tai atsakovas to padaryti ir negalėjo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas dalies rašytinių įrodymų, neatskleidė bylos esmės ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, prieštaraujantį ir teismų suformuotai teisės taikymo praktikai.
36. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji įrodė, jog namas 1A1m nėra išnykęs, tačiau buvo teisėtai rekonstruojamas ir jo rekonstrukcijos užbaigimo procedūros neužbaigtos, todėl registratorius negalėjo išregistruoti namo kaip sunaikinto. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad namas (duomenys neskelbtini), faktiškai egzistuoja. Atsakovas nepaneigė fakto, jog adresu (duomenys neskelbtini), esantis namas yra tas pats rekonstruojamas namas, kuris priklausė J. M.. Pirmosios instancijos teismas neatliko visų bylos įrodymų vertinimo, todėl neteisėtai nusprendė, jog Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti
Atsiliepimas
37. VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
38. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui.
39. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas ignoruoja aplinkybę, kad Namas 1 buvo rekonstruojamas, atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui buvo šios aplinkybės nurodytos. Taigi, nors Nekilnojamojo turto registre yra duomenys apie leidimą rekonstruoti Namą 1, tačiau nėra duomenų būtent apie Namo 2 statybos užbaigimo procedūras, t. y. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikta dokumentų, pagrindžiančių, kad Namas 2 yra teisėtai pastatytas statinys. Atsakovas pakartoja, kokie duomenys apie nekilnojamuosius daiktus nurodyti Nekilnojamojo turto registro archyve esančiuose dokumentuose.
40. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Namas 1, į kurį nuosavybės teisė iki 2015 m. birželio 3 d. buvo įregistruota J. M., ir Namas 2, apie kurio statybos užbaigimo procedūras Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų ir į kurį nuosavybės teisės nėra ir niekada nebuvo įregistruotos, yra skirtingi statiniai.
41. Atsakovas pastebėjo, kad Komisijos sprendime pareiškėjai buvo išaiškinta, kokie dokumentai kadastro tvarkytojui gali būti pateikti, kai yra prašoma įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes ir įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turo bankas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. VĮ Turto banko vertinimu, teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėja nenurodė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
44. Byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2021 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. S-120486 (14.1), kuriuo atsisakyta ištaisyti klaidą ir atkurti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), , duomenis Nekilnojamojo turto registre, ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. CSPR-32, kuriuo teritorinio registratoriaus 2021 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. S-120486 (14.1) paliktas galioti, teisėtumo ir pagrįstumo.
45. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos14 d. sprendimu G. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, nes atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra jokio pagrindo juos naikinti.
46. Pareiškėja su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Teigia, kad pareiškėja pateikė teismui neginčijamus faktus, jog namas (duomenys neskelbtini), faktiškai egzistuoja, o atsakovas nepaneigė fakto, jog adresu (duomenys neskelbtini), esantis namas yra tas pats rekonstruojamas namas, kuris priklausė J. M.. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neatliko visų bylos įrodymų vertinimo, todėl neteisėtai nusprendė, jog Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys atitinka dokumentus (matininkės R. R. 2016 m. rugsėjo 20 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
47. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
48. Ginčo teisinus santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos. Pastarojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Minėto įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebi klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).
49. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos atstovas 2021 m. rugsėjo 28 d. su prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas 2021-10-04, prašymo Nr. 28423198) kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, nes 2016 m. rugsėjo 20 d. atlikus kadastrinius matavimus neteisingai buvo nepažymėti (duomenys neskelbtini), esantys pastatai bei atkurti Nekilnojamojo turto registre tokius duomenis, kurie buvo 2016 m. spalio 12 d., kai Registrų centras pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), išbraukė iš apskaitos. G. J. prašyme pažymėjo, kad ji sužinojo, jog Namas 1 ir Kiemo statiniai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, nes Turto banko iniciatyva 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, kuriuose pažymėta, jog anksčiau minėti pastatai yra sunaikinti, o žemės sklype nėra jokių statinių. Prašyme taip pat nurodė, kad antstolis M. P. 2021 m. rugsėjo 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-21-119 nustatė, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra mūrinis baltų plytų mūro 1 aukšto gyvenamasis namas su garažo patalpomis cokoliniame aukšte, prie namo sienos yra įrengta elektros įvado spinta, prie mūrinio namo šiaurinėje dalyje yra įrengtas medinis ūkinis pastatas – sandėlis.
50. Taigi pareiškėja iš esmės siekia ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, nes 2016 m. rugsėjo 20 d. atlikus kadastrinius matavimus neteisingai nebuvo pažymėti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir atkurti Nekilnojamojo turto registre duomenis, buvusius iki minėtų pastatų išregistravimo iš šio registro.
51. Aiškindamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas (15-16, 33 str.) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog remiantis šiomis Įstatymo nuostatomis duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009). Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-725-09).
52. Nagrinėjamu atveju tiek teritorinis registratorius, tiek ir Komisija, pagrįstai vertino, kad Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys atitinka dokumentus (matininkės R. R. 2016 m. rugsėjo 20 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Išanalizavęs Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyvo duomenis pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog Namas 1, į kurį nuosavybės teisė nuo 1973 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. birželio 3 d. buvo įregistruota J. M., ir Namas 2, apie kurio statybos užbaigimo procedūras Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų ir į kurį nuosavybės teisės nėra ir niekada nebuvo įregistruotos, yra du skirtingi statiniai. Tai reiškia, kad Namas 2 nėra tas pats J. M. nuosavybės teise priklausęs galimai rekonstruojamas namas.
53. Be to, pagal Kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojamus dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Šioje byloje nenustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. kadastro bylos duomenys yra neteisingi bei neatitinkantys nekilnojamojo daikto buvimo vietoje užfiksuotą faktinę nekilnojamojo daikto padėtį.
54. Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo bei daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo registre pagrindu galintys būti dokumentai, išvardinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Sutiktina su teritorinio registratoriaus argumentu, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra dokumentas, kurį reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis.
55. Atsakovas pripažįsta, kad Nekilnojamojo turto registre yra duomenys apie leidimą rekonstruoti namą, tačiau nėra duomenų būtent apie Namo 2 statybos užbaigimo procedūras, t. y. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikta dokumentų, pagrindžiančių, kad Namas 2 yra teisėtai pastatytas statinys. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nagrinėjamos bylos rašytinius įrodymus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2016 m. rugsėjo 20 d. kadastrinių matavimų bylos dokumentus ir pan.).
56. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
57. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.