Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-07-08 · Byla Nr. ATP-178-309/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-08
Bylos Nr.
ATP-178-309/2011
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00104-2011-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. ATP-178-309/2011Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00104-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.6., 45.4., 45.4.2.,45.4.5., 52.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto Z. N. apeliacinį skundą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Žagarės policijos nuovados vyriausiasis patrulis A. S. 2011 m. vasario 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jog Z. N. , 2011 m. vasario 19 d. apie 01 val. 31 min., Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini), vairavo asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo, esant uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti automobilį, pasitikrinti neblaivumą atsisakė, vairuotojo pažymėjimo nepateikė, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 17, 18 ir 16 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarimu Z. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu, padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., ir pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta 3700,00 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų litų 00 ct) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirta 2700,00 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų litų 00 ct) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. skirti 30,00 Lt (trisdešimties litų 00 ct) baudą.

Taikant Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę nuobaudą paskirti 3700,00 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų litų 00 ct) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubaustasis Z. N. prašo 2011 m. gegužės 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti, o administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliantas skunde nurodo, jog ir surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą ir teismo posėdyje tvirtino, kad aš pažeidimo nepadarė ir atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, vien dėl to, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje nesiaiškino aplinkybių, o nuėjo lengviausiu keliu - protokolą surašė jam, nes jis automobilio savininkas ir tuo metu buvo jų rankose. Teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai, remdamasis tik policijos pareigūnų parodymais ir atmesdamas visus įrodymus, kurie neatitiko policijos pareigūnų parodymų, todėl priėmė neteisėtą nutarimą.

Nuo to momento, kai buvo policijos pareigūnų sulaikytas 2011 m. vasario 19 d. naktį savo namų kieme, jis policininkams aiškino, kad automobilio nevairavo, tačiau į tai jie nekreipė dėmesio, jį pristatė į policiją, sulaikė, neužrašė išsamaus jo paaiškinimo ir nesudarė galimybės pačiam tai padaryti. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis pasakė, kad į kelias eilutes paaiškinimo neužrašys, paprašė apklausti jo nurodytus liudytojus, tačiau tai buvo įvertinta kaip atsisakymas pasiaiškinti.

2011 m. vasario 18 d. vakare jis su draugu M. C. nuvažiavom į Veršių k., Joniškio r., pas pažįstamus R. L. ir L. P. , ir jis, ir M. C. turėjo su jais asmeninių reikalų. R. L. ir L. P. pasiūlė išgerti ir jis sutiko, nes M. C. sutiko palaukti ir parvežti jį namo. Matyt padaugino, nes prisimena, kad nuėjo į automobilį, sė­do ant galinės sėdynės ir, matyt, užmigo. Namų kieme M. C. jį pažadino, sakydamas „lipk lauk, bėgam“ ir dingo. Jis nesuprato, kas vyksta, pasiėmiė raktelius, uždarinėjo maši­nos dureles, nuėjo uždaryti šuns voljero, tada pamatė į kiemą įvažiuojantį policijos automo­bilį. Pareigūnai jam pasakė, kad neva jis vairavęs ir nuo jų bėgęs, bet jis iš karto tai paneigė, pradėjo aiškinti, kaip buvo, bet iš jo tik pasišaipė ir nuvežė į nuovadą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Z. N. atveju teismas nekreipė dėmesio nei į jo parodymus, nei į jo pakviestų liudytojų, kurie patvirtino jo nurodytas aplinkybes, parodymus, o rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais. Mano, kad tokia teismo pozicija yra neteisinga. ATPK 248 straipsnis nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Visose teisės šakose, tame tarpe ir administracinėje teisėje, taikomas principas - visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog, siekiant asmenį patraukti atsakomybėn, teismas privalo pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta, ypatingai tais atvejais, kai tokia versija priešinga policijos pareigūnų teikiamai. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad, nors teisme nurodytų įvykio aplinkybių asmuo nebuvo nurodęs administracinio teisės pažeidimo protokole, kai pasiaiškino dėl pažeidimo, naujos (papildomos) versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2791/2009 Nr. N-444-3849/2009, Nr. N-444-1386/2010).

Mano, kad teismas nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų A. J. ir A. S. parodymais ir jų rašytais tarnybiniais pranešimais. Šių liu­dytojų parodymuose buvo daugiausia prieštaravimų, o jų surašytais tarnybiniais pranešimais iš viso negalėjo teismas remtis, nes, akivaizdu, kad jie visiškai identiški, tik pakeistos pareigūnų pavardės, tokie kopijuoti tarnybiniai pranešimai neatspindi, ką kiekvienas pareigūnas gali pasa­kyti apie įvykį, kokias aplinkybes matė būtent jis, o ne kolega. Galbūt pareigūnams ir buvo pa­žįstamas jo automobilis, dėl to jie ir galėjo padaryti išvadą, kad jį vairavo jis, nes nakties metu, esant užtamsintiems galinės automobilio dalies stiklams, įžiūrėti prie vairo sėdinčio žmo­gaus veido tikrai neįmanoma. Kad tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai neatspindi objek­tyvios tiesos įrodo ir kitos juose nurodytos aplinkybės - kad jo automobilis manevravo di­deliu greičiu neįvertindamas, kad yra ledas, keldamas grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, už­važiavo ant šaligatvio, tuo keldamas pavojų pėstiesiems, tačiau konkrečiai nenurodo, kad grės­mė buvo sukelta, kokiems automobiliams ir pėstiesiems, nes 1.30 val. Žagarėje eismo dalyvių tikrai nebūna. Pareigūnai į kiemą įvažiavo tikrai ne iš paskos, o tik po kurio laiko, kai jis buvo spėjęs nueiti iki šuns voljero, priešingu atveju, būtų juos sulaikę prie automobilio. Tai, kad policijos pareigūnai iš karto neužrašė jo išsamaus paaiškinimo, sesers V. N. paaiš­kinimą užrašė nedetalizuojant jokių aplinkybių, teisme sudarė jiems galimybę pasakoti įvykio aplinkybes savaip.

Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų M. C. , R. L. , L. P. ir V. N. parodymus. Teismas nutarime nurodo, kad „juose yra labai daug prieš­taravimų dėl M. C. automobilio vairavimo“, tačiau teismo minimi tariami prieštaravimai iš esmės yra paaiškinami. Neaišku, kodėl teismas suabejojo M. C. sugebėjimu rasti jo namą, nes jis Žagarėje buvo tik 3-4 kartus - Žagarė nėra koks didmiestis, kad jame reikėtų klaidžioti. M. C. teisme labai tiksliai papasakojo, kokiomis gatvėmis jis važiavo į jo namus, tas ke­lias nėra sudėtingas, tačiau teismui užkliuvo jo pasakymas, kad nuo centro pasuko į dešinę link Joniškio ir įvažiavo į mano kiemą, nes, pasak teismo, Upės gatvė neveda link Joniškio ir yra visai kitoje Žagarės pusėje. M. C. tikrai nuo centro suko į dešinę, gal jam ir atrodė, kad tai Joniškio kryptis, nes jis pas jį atvažiavo iš priešingos pusės - nuo Akmenės, tai visiškai su­prantamas apsirikimas nevietiniam žmogui. Teismas kaip prieštaringus įvertino ir jo sesers V. N. parodymus, kad jis ir M. C. išlipo iš automobilio ir neskubėdami nuėjo ūkinio pastato link, nes M. C. parodęs, kad jis jį pažadino ir pabėgo, o jis parodęs, kad išlipo vienas. Mano, kad tai ne esminės aplinkybės ir visiškai neprieštaringos, nes tiek M. Ca­pas, tiek jis nuo automobilio ėjo viena kryptimi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, netyrė galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Ne visada adminstracinės teisės pažeidimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojus, kurių parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pasisakė kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus, kuriais paremta apelianto nurodoma įvykio versija, atmeta.

Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra teorinio pobūdžio, jais apeliantas išdėsto savo įrodymų vertinimo kriterijus, kurie teismui nėra privalomi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Z. N. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto Z. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas