- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- I-338-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02713-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Irena Paulauskienė
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. liepos 19 d. raštą Nr. 2S-4702 „Dėl 2017-07-10 skundo išnagrinėjimo“ bei įpareigoti Departamentą atsakyti į jos 2017 m. liepos 10 d. skundą Nr. PPN-00/3 (b. l. 1–4). Nurodo, kad pareiškėja, atstovaudama savo nario M. J. interesams, kreipėsi į Departamentą su 2017 m. liepos 10 d. skundu Nr. PPN-00/3, kuriame prašė atlikti Kriminalinės žvalgybos vyresniojo inspektoriaus N. S. tarnybinį patikrinimą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. sausio 22 d. apie 10.20 val. apsaugos prižiūrėtojo N. N. paimto paketėlio, kuriame buvo didelis kiekis psichotropinės medžiagos, perdavimo M. J. fakto bei nustatyti atlikto draudžiamų daiktų poėmio procesinių veiksmų įforminimo pažeidimą. Pareiškėja, susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. I-16-238/2016, nustatė, kad minėtas faktas dėl Kriminalinės žvalgybos vyresniojo inspektoriaus N. S. supakuotos į paketą narkotinės medžiagos perdavimo nuteistajam M. J. pasirašyti teismų tirtas ir vertintas nebuvo. Atsižvelgdama į tai, kad Departamentas prižiūri ir kontroliuoja bausmių vykdymą, nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtus jo kompetencijai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu subsidiarumo principu, kreipėsi į Departamentą, kad būtų nustatytos aplinkybės, ar buvo pažeisti procesiniai veiksmai atliekant vidaus tyrimą ir perduodant paketą su narkotinėmis medžiagomis-įrodymais, pareikalaujant kaltinamajam ant paketo pasirašyti. Departamento nuomone, reikalavimas pasirašyti ant paketo yra ikiteisminio tyrimo proceso veiksmas ir galėjo būti skundžiamas baudžiamojoje byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu. Kriminalinės žvalgybos vyresnysis inspektorius N. S., dalyvaujant nuteistajam N. J., atidarė prižiūrėtojo N. N. paimtą paketėlį nuo žemės ir apžiūrėjęs jame rado rudos spalvos neaiškios kilmės medžiagos, įtarė, kad tai narkotinė medžiaga. Minėtą paketėlį supakavo į kitą specialų paketą ir perdavė jį nuteistajam M. J., kuris buvo įtariamas minėto paketėlio išmetimu, reikalaudamas ant supakuoto paketo pasirašyti. Tuo metu buvo atliekamas vidaus tyrimas, kurį tik vėliau buvo nuspręsta atlikti pagal ikiteisminio tyrimo nustatytas taisykles. Minėtas paketas buvo siunčiamas Lietuvos teismo medicinos ekspertizės specialistams ekspertizei atlikti. Kriminalinės žvalgybos vyresnysis inspektorius N. S. pažeidė Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 157 punktą, kuris nustato paimtų iš nuteistųjų jiems draudžiamų turėti daiktų apiforminimo taisykles. Instrukcijoje nėra nustatyta teisė perduoti įtariamajam nusikalstamos veikos padarymu asmeniui daiktinius įrodymus. Pareiškėja skunde prašė ištirti Departamento pareigūno veiksmus, tačiau Departamentas tik išsakė savo nuomonę, aiškino žodžio „perduoti“ reikšmę, tačiau nenurodė, kokiais teisės aktais remdamasis tą nuomonę išsakė. Pareiškėjos reikalavimas nebuvo susijęs su baudžiamosios bylos aplinkybėmis, ji prašė nustatyti, ar minėtas pareigūnas procesinius veiksmus atliko vadovaudamasis teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis.
Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose teismui (b. l. 84–87) nurodė, kad nesutinka su atsakovo pozicija, jog ji į teismą kreipėsi atstovaudama nario M. J. interesams. Šiuo atveju atstovaujama tam tikros grupės (įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų) interesams. Pareiškėjos teisinė forma yra asociacija, todėl, pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, ji turi teisę atstovauti asociacijos narių interesams, todėl šioje byloje ji turi būti pripažįstama kaip tinkamas pareiškėjas.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, iš esmės naujų paaiškinimų nepateikė, prašė skundą tenkinti (2018 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–30).
Nurodo, kad Departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjos 2017 m. liepos 10 d. surašytas skundas, kuriuo, kaip nurodo pareiškėja, kreipėsi atstovaudama savo nario M. J. interesams dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus N. S. galimai neteisėtų veiksmų. Departamentas, išnagrinėjęs skundą, konstatavo, kad N. S. veiksmai buvo nagrinėjami Kauno apygardos teisme (2016 m. gegužės 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-238/2016) ir Lietuvos apeliaciniame teisme (2017 m. spalio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-449/2016). Skundžiamame rašte atkreiptas dėmesys, kad šių teismų nuosprendžiuose buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su nuteistojo M. J. padaryta nusikalstama veika, nagrinėtos narkotinių medžiagų įsigijimo ir kitos aplinkybės, tačiau teismai nematė pagrindo abejoti pareigūno, atlikusio ikiteisminio tyrimo veiksmus, sąžiningumu, objektyvumu ir veiksmų teisėtumu. Minėti teismai išnagrinėjo visas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskelbė apkaltinamuosius nuosprendžius M. J.. Ginčijamame rašte Departamentas išdėstė savo nuomonę, jog reikalavimas pasirašyti ant paketo yra ikiteisminio tyrimo proceso veiksmo atlikimas, kuris, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu, galėjo būti skundžiamas ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ir jį kontroliuojančiam prokurorui.
Pažymi, kad pareiškėja į Departamentą kreipėsi ne dėl savo pažeistų teisių gynimo, bet dėl kito asmens, t. y. M. J.. Įvertinus ginčijamame rašte pateiktą informaciją matyti, kad šis raštas pareiškėjai nesukuria teisių ir pareigų, juo nėra taikomos poveikio priemonės. Šio ginčo atveju pareiškėja nenurodo, kokios galimai jos teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Priešingai, pareiškėja skunde pasisako tik dėl M. J. galimai pažeistų interesų, skunde suformuluotu reikalavimu siekiama ginti ne pareiškėjos, o kito asmens teisės. Šio ginčo atveju yra pagrindas pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsniu, kadangi skundą dėl galimai pažeistų M. J. teisių padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 92).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2017 m. liepos 19 d. rašto Nr. 2S-4702 „Dėl 2017-07-10 skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2017 m. gegužės 8 d. išrašu, nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ teisinė forma – asociacija (b. l. 11, 12, 38–41).
Pareiškėja su 2017 m. liepos 10 d. skundu Nr. PPN-00/3 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos pažeidimo ir nusikalstamos veikos padarymo“ kreipėsi į Departamentą, prašydama atlikti tarnybinį patikrinimą Kriminalinės žvalgybos vyresniojo inspektoriaus N. S. atžvilgiu dėl Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje 2015 m. sausio 22 d. apie 10.20 val. prižiūrėtojo N. N. paimto paketo, kuriame buvo didelis kiekis psichotropinės medžiagos, perdavimo M. J. fakto, nustatyti atlikto draudžiamo daiktų poėmio procesinių veiksmų įforminimo pažeidimą bei nustatyti nusikalstamos veikos įrodymo – paketo su narkotine medžiaga – neteisėto perdavimo M. J. aplinkybę (b. l. 6–9, 31–34).
Departamentas, atsakydamas į pareiškėjos 2017 m. liepos 10 d. skundą Nr. PPN-00/3, 2017 m. liepos 19 d. rašte Nr. 2S-4702 „Dėl 2017-07-10 skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad N. S. veiksmai buvo išnagrinėti Kauno apygardos teisme (2016 m. gegužės 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-238/2016) ir Lietuvos apeliaciniame teisme (2017 m. spalio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-449/2016). Paaiškino, kad minėtuose nuosprendžiuose buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su nuteistojo M. J. padaryta nusikalstama veika, nagrinėtos narkotinių medžiagų įsigijimo ir kitos aplinkybės, tačiau teismai nematė pagrindo abejoti pareigūno, atlikusio ikiteisminio tyrimo veiksmus, sąžiningumu, objektyvumu ir veiksmų teisėtumu. Minėti teismai išnagrinėjo visas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskelbė apkaltinamuosius nuosprendžius M. J.. Ginčijamame rašte Departamentas išdėstė savo nuomonę, jog reikalavimas pasirašyti ant paketo yra ikiteisminio tyrimo proceso veiksmo atlikimas, kuris, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu, galėjo būti skundžiamas ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ir jį kontroliuojančiam prokurorui (b. l. 5, 80).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004).
Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų nustatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų nustatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme nustatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir patenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą (LVAT 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-211/2013).
Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“. Kaip pareiškėja nurodė papildomuose paaiškinimuose, šiuo atveju atstovaujama tam tikros grupės (įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų) interesams. Pareiškėjos teisinė forma yra asociacija, todėl pagal Lietuvos Respublikos asociacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ji turi teisę atstovauti asociacijos narių interesams, todėl šioje byloje ji turi būti pripažįstama kaip tinkamas pareiškėjas.
Pareiškėjos įstatų 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš asociacijos tikslų – atstovauti narių interesams ir tenkinti kitus viešuosius interesus. Pažymėtina, kad asociacijos nariai šioje byloje nėra pareiškėjai, pareiškėja yra pati asociacija, todėl šioje byloje būtina nustatyti jos materialinį suinteresuotumą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. liepos 10 d. skunde Nr. PPN-00/3 siekė, jog būtų pradėtas tarnybinis patikrinimas ir nustatytas draudžiamų daiktų poėmio procesinių veiksmų įforminimo pažeidimas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos prižiūrėtojo atžvilgiu, kadangi šis perdavė M. J. paketą su psichotropinėmis medžiagomis. Taigi, pareiškėja nagrinėjamu atveju siekia apginti ne savo, kaip savarankiško subjekto, teises, o jos nario M. J. teises, todėl pareiškėja nelaikytina suinteresuotu subjektu pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą.
Vertinant pareiškėjos materialinį suinteresuotumą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 55 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad nei Asociacijų įstatyme, nei kituose su įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų teisinių santykių reglamentavimu susijusiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiškėjos teisė ginti viešąjį interesą šiose srityse. Nenustačius pareiškėjos įgaliojimų ginti viešąjį interesą, konstatuotina, kad ji nelaikytina suinteresuotu asmeniu pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 55 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja neturi materialinio suinteresuotumo. Vertinant Departamento ginčijamo rašto turinį matyti, jog Departamentas išdėstė savo nuomonę dėl N. S. veiksmų vertinimo, tačiau pareiškėjos 2017 m. liepos 10 d. skunde reikštų reikalavimų dėl tarnybinio patikrinimo ir draudžiamų daiktų poėmio procesinių veiksmų įforminimo pažeidimo nustatymo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos prižiūrėtojo atžvilgiu, kadangi šis perdavė M. J. paketą su psichotropinėmis medžiagomis, nenagrinėjo, todėl šio rašto naikinti remiantis sprendime išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Ta aplinkybė, jog Departamentas nenurodė teisės akto, kuriuo remdamasis nenagrinėjo pareiškėjos 2017 m. liepos 10 d. skundo reikalavimų, teismo nuomone, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą raštą, kadangi šis pažeidimas vertintinas kaip formalus. Netenkinus pagrindinio pareiškėjos reikalavimo panaikinti Departamento 2017 m. liepos 19 d. raštą Nr. 2S-4702 „Dėl 2017-07-10 skundo išnagrinėjimo“, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą atsakyti į pareiškėjos 2017 m. liepos 10 d. skundą Nr. PPN-00/3.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.