- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- 1A-80-557-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00219-2007-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- R. M.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Teisėja E. Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00219-2007-7 Procesinio sprendimo kategorija
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal BK 176 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Nuosprendžiu visiškai patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista Valstybinei ligonių kasai 11607,61 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas už tai, kad jis pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent: 2007 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini), Laivų krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, vykdant krantinių Nr. 90-96 statybos darbus, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1.5.-201-29/1 paskirtas atsakingu krantinių Nr. 90-100 statybos vadovu, pažeidė 2000 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p. reikalavimus, kad „rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, jame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai, atitinkantys 5 priedo reikalavimus“, 5 priedo 3 p. reikalavimus, kad „rengiant projektinius sprendimus būtina išsiaiškinti pavojingus ir kenksmingus veiksnius, susijusius su darbų technologija ir statybos sąlygomis, nurodyti jų veikimo zonas, nustatyti (įvertinti) riziką“ ir, statybos darbų technologijos projekte neįvertinęs rizikos inkarines temples IT-2 krauti ant plaukiojančio pontono dviem eilėmis viena ant kitos, apie 7 val. darbuotojams - nukentėjusiajam A. M. ir A. S. - davė nurodymą metalines inkarines temples IT-2 ant plaukiojančio pontono, esančio Kuršių mariose, prie krantinės Nr. 91, sukrauti dviem eilėmis viena ant kitos, padedant medinius tarpiklius, dėl to apie 13.50 val. nukentėjusiajam A. M. ir A. S. nuo ant antroje eilėje padėtos inkarinės templės atkabinus stropavimo diržus, inkarinė templė virto ir prispaudė nukentėjusiojo A. M. koją. Įvykio metu nukentėjusiajam A. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - kairės kojos blauzdos ir čiurnos plėštinės žaizdos, atviras skersinis blauzdos kaulų vidurinio trečdalio lūžis, dvigalvio raumens dalinis pažeidimas bei kairės šlaunies apatinio trečdalio odos nubrozdinimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, kadangi jis nusikaltimo nepadarė. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir kas dėl to kaltas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nepakankamai įvertino statybos darbų technologiniame procese riziką, kraunant temples daugiau nei viena eile, ir taip pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p. Gi jis rizikos veiksnius įvertino pakankamai, o dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kalti patys darbuotojai, krovę temples (A. M. ir A. S.), tą jie ir patvirtino savo parodymais teisme. Be to, teismas neteisingai traktavo, kad jis pažeidė minėtų taisyklių 16 p., nes jo vykdomi templių krovos darbai yra reglamentuoti ne šiomis taisyklėmis, o Darbų saugos taisyklėmis laivų krovos darbų įmonėse DT 4-01, nes templės buvo kraunamos ant plaukiojančios priemonės – pontono su plaukiojančiu kranu. Darbai buvo atliekami vadovaujantis krovos, o ne statybos taisyklių reikalavimais. Kaltinimas dėl nepakankamo rizikos įvertinimo, vykdant šiuos darbus, yra nekonkretus, paremtas nelaimingo atsitikimo darbe aktą surašiusio vyresniojo darbo inspektoriaus S. Surblio išvada. Beje, pastarasis teisme negalėjo konkrečiai nurodyti, kas kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, parodė, kad tikriausiai yra kalti patys krovos darbus atlikę darbuotojai, jie blogai padėję tarpiklius. Be to, S. Surblys taip pat vadovavosi statybos, o ne krovos darbų taisyklėmis.
Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria visiškai patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista Valstybinei ligonių kasai 11607,61 Lt įvykio metu sužaloto asmens gydymo išlaidoms atlyginti. Nurodo, kad byloje nenustatyta priežastis, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, nenustatytas ir konkretus to įvykio kaltininkas. Templių IT-2 krovimo darbai buvo vykdomi vadovaujantis Darbų saugos taisyklėmis laivų krovos darbų įmonėse DT 4-01, nes templės buvo kraunamos ant plaukiojančios priemonės – pontono su plaukiojančiu kranu. Buvo vykdomi krovos, o ne statybos darbai, tuo tarpu teismas rėmėsi Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT 5-00. Dėl to kaltinimas R. M. yra nekonkretus. Be to, teismas konstatavo, kad statybos darbų vadovas R. M. neįvertino statybos darbų technologiniame procese rizikos, kraunant inkarines IT-2 temples daugiau nei viena eile, ir taip pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p., nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog R. M. padarė minėtą pažeidimą. Priešingai, darbuotojai buvo supažindinti su visais tam darbui atlikti numatytais reikalavimais, visi rizikos veiksniai buvo įvertinti pakankamai, dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kalti patys temples krovę darbuotojai, tą jie ir patvirtino savo parodymais teisme. Kadangi statybos darbų vadovas R. M. pripažintas kaltu nepagrįstai, civiliniam atsakovui negali kilti pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M., būdamas atsakingas už darbų saugą ir sveikatos darbe apsaugą (darbdavio įgaliotas asmuo), pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus – 2000 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p., šių taisyklių 5 priedo 3 p., neįvertinęs statybos darbų technologijos projekte rizikos, kraunant inkarines temples ant plaukiojančio pontono daugiau nei viena eile, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – nestabiliai antroje eilėje padėta inkarinė templė IT-2 virto ir prispaudė darbuotojui A. M. koją, patirti sužalojimai sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad inkarinių templių IT-2 krovimas ant plaukiojančio pontono dviem eilėmis buvo aptartas ir įtvirtintas konkrečiai šiam darbui parengtoje technologinėje kortelėje, kad nukentėjusysis A. M. ir kartu su juo dirbęs liudytojas A. S. buvo tinkamai instruktuoti, pasirašytinai supažindinti su visomis būtinomis darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe instrukcijomis tiek priimant į darbą, tiek jau vėliau dirbant, išklausę visas jų darbinių funkcijų atlikimui privalomas mokymo programas, atestuoti, be to, instruktuoti temomis „Krantinių Nr. 105-106 statyba, IV etapas, krantinių Nr. 90-96 statyba, I ir II etapai“, supažindinti su konkrečiu minėtų statybos darbų technologijos projektu, taip pat tinkamai, išsamiai instruktuoti ir prieš atliekant R. M. pavestus inkarinių templių IT-2 transportavimo, krovimo darbus, tačiau įvertinęs Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytas aplinkybes, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra netinkamas daiktų krovimas, t. y. nestabilus inkarinės templės IT-2 pakrovimas ant plaukiojančio pontono, neįvertinus statybos darbų technologiniame projekte rizikos kraunant jas daugiau kaip viena eile, Nelaimingo atsitikimo darbe aktą surašiusio vyresniojo darbo inspektoriaus S. Surblio teisme išsakytus argumentus, jog rizikos elementas inkarines temples IT-2 kraunant dviem eilėmis tinkamai ir visapusiškai neįvertintas, nes mediniai tarpikliai, kraunant metalines inkarines temples, buvę netinkamai parinkti, jie buvę per silpni, taip pat tai, kad inkarinių templių IT-2 krovimas dviem eilėmis ant plaukiojančio pantono AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomas pirmą kartą, padarė išvadą, jog įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis buvo netinkamas, nestabilus inkarinės templės IT-2 pakrovimas ant plaukiojančio pontono, neįvertinus statybos darbų technologijos projekte rizikos, kraunant jas daugiau nei viena eile, būtent nepakankamas statybos darbų atlikimo rizikos faktoriaus įvertinimas ir sąlygojo nelaimingą atsitikimą darbe.
Įvertinant apeliacinių skundų argumentus, nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo A. S. parodymus, iš kurių matyti, kad nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti dėl netinkamai sudėtų ar pasislinkusių medinių tarpiklių, taip pat dėl pontono pajudėjimo, taip pat liudytojo A. S. parodymus, kad kai A. M. ėjo atrišti reguliavimo virvės, inkarinė templė buvo padėta stabiliai, o krano lynai prieš atkabinant stropavimo diržus buvo laisvi akivaizdu, jog dėl neišsamiai šioje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo bei neišsamaus bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme liko neišaiškinta esminę reikšmę byloje turinti aplinkybė - nukentėjusįjį traumavusios inkarinės templės griuvimo priežastis, t. y. nelaimingo atsitikimo priežastis. Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu byloje buvo atlikta darbų saugos ekspertizė.
2011 m. kovo 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-269(11) nurodoma, kad:
Objektų, panašių į inkarines temples IT-2, sandėliavimui keliami reikalavimai yra nurodyti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-12-24 įsakymu Nr. 184/282 (su pakeitimais ir papildymais)(toliau – Nuostatai), 20.1 ir 57.1 punktuose (sandėliuojami gaminiai privalo būti išdėstyti taip patikimai, kad negalėtų nuslysti ar nukristi), o konkrečios gaminio sandėliavimo schemos privalo būti pateiktos Statybos darbų technologijos projekte.Ekspertizei pateiktoje medžiagoje esantys statybos darbų technologijos projektai neatitinka Statybos techninio reglamento, Organizacinio tvarkomojo reglamento „Statybos darbai“ STR 1. 08.02:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 (su pakeitimais ir papildymais)(toliau – Reglamentas), nes juose nėra pateikta inkarinių templių IT-2 sandėliavimo ant pontono schema.Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą ekspertas negali nustatyti, nei kokius sandėliavimo būdus, nei kokias technines priemones buvo suplanavęs naudoti R. M., kad saugiai sandėliuoti inkarines temples ant pontono - inkarinių templių sandėliavimo schemos ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra, todėl atsakyti į pateiktą klausimą negalima.
Abejoti 14 metų darbų saugos ekspertinio darbo stažą turinčio eksperto išvadomis kolegija neturi pagrindo, juolab, kad jas patvirtina kiti byloje surinkti ir apylinkės teisme ištirti įrodymai.
Pirmoji eksperto išvada iš esmės paneigia nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentus, jog apylinkės teismas neteisingai traktavo, kad jis pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p., nes jo vykdomi templių krovos darbai yra reglamentuoti ne šiomis taisyklėmis, o Darbų saugos taisyklėmis laivų krovos darbų įmonėse DT 4-01, nes inkarinės templės buvo kraunamos ant plaukiojančios priemonės – pontono su plaukiojančiu kranu. Šią savo išvadą ekspertas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pakankamai logiškai pagrindė tuo, kad tiriamuoju atveju nelaimingas atsitikimas įvyko atliekant statybos darbus, o Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (toliau - Taisyklės) ir Nuostatai reglamentuoja saugių darbo vietų statybvietėje įrengimą. Nuostatų 20.1 p. nurodyta, kad medžiagos, įrenginiai ir visos kitos darbo priemonės, kurių judėjimas gali pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai darbe, privalo būti tinkamai ir patikimai pritvirtintos, o 57.1 p. nurodyta, kad medžiagos ir įrenginiai privalo būti išdėstyti arba sudėti į krūvas taip, kad negalėtų nuslysti arba nuvirsti. Iš to sekė neabejotina eksperto išvada, kad tiriamuoju atveju inkarinė templė nebuvo susandėliuota patikimai ir taip, kad nevirstų, nes nelaimingo atsitikimo metu nuvirto ir traumavo darbuotojui koją, o tai reiškia, kad jos sandėliavimas neatitiko Nuostatuose aukščiau nurodytų saugos darbe reikalavimų. Nesutikti su šia eksperto išvada kolegija neturi pagrindo. Tą aplinkybę, jog nelaimingas atsitikimas įvyko atliekant būtent statybos darbus, patvirtina byloje esančio AB „(duomenys neskelbtini)“ Statybos darbų technologijos projekto (Objekto pavadinimas „Krantinių Nr. 90-96 statyba Klaipėdoje) turinys. Kita vertus, pats nuteistasis R. M. apylinkės teisme parodė, kad Statybos darbų technologijos projekto Statybos darbų technologinės lentelėje „Polinio pagrindo įrengimas“ (t. 1, b. l. 80) buvo numatyta, kaip numatoma krauti ankerines traukes, taip iš esmės pripažindamas, jog ankerinių templių sandėliavimas ant pontono, turint tikslą jas tokiu būdu transportuoti į jų montavimo vietą, yra Krantinių Nr. 90-96 statybos statybos sudedamoji dalis. Beje, Valstybinės darbo apsaugos inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis inspektorius S. Surblys Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra netinkamas daiktų krovimas, t. y. nestabilus inkarinės templės IT-2 pakrovimas ant plaukiojančio pontono, neįvertinus statybos darbų technologiniame projekte rizikos kraunant jas daugiau kaip viena eile ir tuo pažeista: Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 16 punkto reikalavimai, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą. Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai, atitinkantys 5 priedo 3 punkto reikalavimus, kad „Rengiant projektinius sprendimus būtina išsiaiškinti pavojingus ir kenksmingus veiksnius, susijusius su darbų technologija ir statybos sąlygomis, nurodyti jų veikimo zonas, nustatyti (įvertinti) riziką“. Šią savo išvadą S. Surblys patvirtino ir apylinkės teisme. Apklaustas atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis R. M. taipogi pripažino, kad nagrinėjamu atveju pontonas atliko sandėliavimo aikštelės vaidmenį ir templės jame buvo sandėliuojamos prieš montavimą, kas taipogi patvirtina, jog buvo atliekami statybos, o ne laivų krovos darbai.
Antroji eksperto išvada iš esmės paneigia nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentus, neva apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nepakankamai įvertino statybos darbų technologiniame procese riziką, kraunant temples daugiau nei viena eile. Tiriamojoje dalyje ekspertas paminėjo, kad Taisyklių 16 p. nurodyta, kad rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs statybos darbų technologijos projektą, o Reglamento priedo „Statybos darbų technologijos projekto sudėtis“ 1.1.13 p. nurodyta, kad minėto projekto aiškinamajame rašte privalo būti nurodytos gaminių sandėliavimo schemos. O tai reiškia, kad inkarinių templių saugus sandėliavimas privalėjo būti suprojektuotas Statybos darbų technologijos projekte, parengiant jų sandėliavimo schemas tiek templių transportavimo vilkikais stadijai, tiek jų transportavimo pontonu stadijai. Ekspertas taip pat nurodė, kad ekspertizei pateiktoje medžiagoje yra du (1 t., 77 b. l. ir 2 t., 48 b. l.) skirtingos apimties Statybos darbų technologijos projektai, kurie tik dalinai atitinka Reglamentą ir Taisyklių 5 priedą, o inkarinių templių IT-2 sandėliavimas statybvietėje Nemuno gatvėje Nr. 24, Klaipėdoje, nesuprojektuotas - minėtų gaminių sandėliavimo schemų (ar gaminių sandėliavimo detalių aprašymų) šiuose projektuose nėra. Iš to sekė neabejotina eksperto išvada, kad ekspertizei pateiktoje medžiagoje esantys Statybos darbų technologijos projektai neatitinka Reglamento priedo „Statybos darbų technologijos projekto sudėtis“ 1.1.13 p. reikalavimo apie tai, kad minėtame projekte privalo būti nurodytos gaminių sandėliavimo schemos. Sandėliavimo schemų nesuprojektavimą apeliacinės instancijos teisme pripažino ir nuteistasis R. M..
Nesutikti su šia eksperto išvada, kolegija taip pat neturi pagrindo. Statybos darbų technologijos projekto Statybos darbų technologinės lentelės „Polinio pagrindo įrengimas“ (kaip jau minėta, pasak R. M., būtent šioje kortelėje buvo įvertinta visa rizika, susijusi su inkarinių templių sandėliavimu ir tranportavimu) numatyta, kad pervežant ir sandėliuojant gelžbetonines medžiagas, metalinį įlaidą ir polius-apvalkalus, kurių diametras iki 2 metrų, būtina juos krauti horizontaliai ant padėklų ir su tarpikliais, išdėstytais po pakėlimo kilpomis vienoje vertikalioje plokštumoje visoms eilėms. Tarpikliai turi būti 2 cm storesni už kilpų aukštį ir ne siauresni kaip 15 cm. Tačiau byloje yra vienintelė „Metalinių vamzdžių iškrovimo ir sandėliavimo technologinė schema“ (t. 2, b. l. 106-108), kurioje inkarinių templių, kurių konstrukcija visiškai skirtinga nei schemoje minimų vamzdžių, iškrovimas ir sandėliavimas neaptartas. Taip pat inkarinių templių sandėliavimas neaptartas ir „Ankerinių traukių montavimo technologinėje schemoje“ (t. 2, b. l. 109-112). Taigi Statybos darbų technologijos projekte nesant inkarinių templių (anksčiau minėtoje schemoje jos vadinamos ankerinėmis traukėmis) sandėliavimo technologinės schemos, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo R. M. aiškinimu, jog jis įvertino inkarinių templių sandėliavimo riziką. Nors pirmosios instancijos teisme R. M. detaliai išdėstė jo manymu saugią inkarinių templių sandėliavimo ant pontono schemą: pirmame sluoksnyje inkarinės templės dedamos lygiagrečiai ant pontono viena nuo kitos kas 1 m, tarp jų ir už pontono galų prasikiša ankeriai, antras sluoksnis dedamas ankeriais į kitą pusę, antra eile templės dedamos ankeriais statmenai ant pirmos eilės polių, prieš tai stabilumo užtikrinimui ant polių padedant medinius tarpiklius taip, kad ant jų pasidėtų antros eilės templių ankerių kampai, ir teigė, kad su šia schema supažindino šį darbą atliksiančius nukentėjusįjį A. M. ir liudytoją A. S., o pastarieji parodė, kad jie žodžiu buvo supažindinti su jiems paskirto darbo reikalavimais, tačiau ekspertas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje konstatavo, jog nesuprojektavus inkarinių templių sandėliavimo Statybos darbų technologijos projekte, nėra galimybės informuoti instruktuojamus darbuotojus apie suprojektuotus templių sandėliavimo sprendinius papildomo instruktavimo darbo vietoje metu, kaip tai numato Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107, o tokiu atveju neišsamus darbuotojų instruktavimas apie tai, kaip saugiai sandėliuoti inkarines temples, organizaciniu požiūriu įtakoja nelaimingą atsitikimą - nesuprojektavus sandėliavimo schemų sudėtinga darbuotojams išaiškinti, kaip saugiai atlikti sandėliavimo darbus, pradedant pontono denio nuvalymu ir sandėliavimo pagrindo paruošimo ir baigiant antroje (ar kitoje) eilėje sandėliuojamų sijų užfiksavimu taip, kad jos nenuvirstų ir plukdymo metu.
Nukentėjusysis A. M. ir liudytojas A. S. apylinkės teisme parodė iš esmės analogiškai, jog įvykio dieną AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas R. M. jiems nurodė ant krantinėje esančio plaukiojančio pontono pakrauti ir transportavimui į montavimo vietą paruošti inkarines temples. R. M. inkarines temples nurodė krauti dviem eilėmis, ant pirmosios inkarinių templių eilės padėjus medinius tarpiklius. Iš byloje esančių nelaimingo atsitikimo fotonuotraukų matyti, jog nukentėjusysis A. M. ir liudytojas A. S. inkarines temples ant pontono sandėliavo pagal anksčiau aptartus R. M. nurodymus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos nelaimingo atsitikimo fotonuotraukos, tą ekspertizės akte pažymėjo ir ekspertas, yra iš esmės vienintelis objektyvių duomenų apie susandėliuotas inkarines temples ir jų sandėliavimą šaltinis. Ekspertas, įvertinęs fotonuotraukose užfiksuotą informaciją, ekspertizės akte nurodė tokias kolegijai abejonių nekeliančias reikšmingas aplinkybes:
susandėliuotos inkarinės templės yra metalinės, iš valcuoto dvitėjo profilio sijos, kurio gale statmenai sijai privirinta iš esmės plokščia metalinė konstrukcija, kurios kraštinių ilgis (vizualiai pagal matomą vaizdą) yra apie 1 ir apie 2 metrus (liudytojo A. M. 2007-11-07 apklausos protokole, 2 t., 132 b. l., nurodyta, kad skydas yra 3x2 m dydžio);inkarinės templės buvo sandėliuojamos atremiant į pagrindą plokščios metalinės konstrukcijos trumpąją briauną, o galimai virtusi inkarinė templė (fotonuotraukoje matosi užkabinta keturšakiu stropu) remiasi į pagrindą plokščios metalinės konstrukcijos ilgąja briauna;inkarinių templių atrėmimo pagrindas yra naudoto pontono galimai metalinės grindys, su iš grindų kyšančiomis metalinėmis konstrukcijomis ir ant minėtų grindų nenusakoma tvarka išsidėsčiusiais metaliniais dirbiniais, mediniu tašu, kuris matomas ant pontono grindų (po virtusia inkarine temple), nenustatytos formos medienos objektais (panašūs į dvigubo pjovimo, apie 25 mm storio lentas), nemetaliniu lynu, o pagal nuotraukas negalima nustatyti, ar į pontono grindis, ar į anksčiau susandėliuotą templę (templės sandėliuotos su tarpais dėl privirintos metalinės konstrukcijos jų gale) rėmėsi virtusioji inkarinė templė;templės sandėliuotos su tarpinėmis (medinės lentos, liaunos, sulinkusios galimai nuo templės svorio, vietomis be atramos, kabančios), kurios buvo dedamos po plokščios metalinės konstrukcijos trumpąja briauna, tačiau pagal fotonuotraukas nustatyti, ar po virtusia inkarine temple buvo medinės tarpinės, negalima.
Atsižvelgdamas į šiuos labai ribotus duomenis apie inkarinių templių, tame tarpe virtusios, sandėliavimą ant pontono, ekspertas konstatavo, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksmu yra darbuotojo kairės kojos blauzdos prispaudimas virtusia inkarine temple, o pavojingo veiksnio šaltiniu yra virtusi stabilumo netekusi inkarinė templė. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad inkarinės templės buvo sandėliuojamos paremtos ant trumposios metalinės konstrukcijos briaunos (svorio centras buvo aukščiau), ir tai, kad buvo techninė galimybė jas atremti tik dalimi (kurios dydis, tikėtina, buvo tiek mažas, kad neužtikrino inkarinės templės „ilgalaikio" pastovumo) briaunos, turėjo įtakos inkarinės templės virtimui. Apibendrinant ekspertas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje konstatavo, jog :
tikėtina, kad konstrukcija virto nuo jos pačios svorio sukelto vertimo momento;galimai - dėl A. M. sukelto poveikio atrišant reguliavimo lyną (pagal ekspertizei pateiktą medžiagą net negalima nustatyti, ar tokie poveikiai buvo, ir, jei buvo, tai kiek jie įtakojo inkarinės templės virtimą);įtakos templės, jei ji buvo padėta ant medinės tarpinės, virtimui, tikėtina, turėjo medienos mechaninės charakteristikos - plastiškumas ar pan.
Iš nukentėjusiojo A. M. ir liudytojų A. S. ir P. L. parodymų matyti, kad inkarinės templės nuo tralo ant pontono buvo kraunamos, iš pradžių prikabinant kėlimui skirtus krano diržus, o po to prie templių galų pririšant reguliavimo virves, padėjus templę ant pontono pirmiausia nuimami krano diržai, po to reguliavimo virvės. Be to, liudytojas A. S. apylinkės teisme parodė, kad reguliavimo virves nuimdavo tik tada, kai templė būdavo padėta stabiliai ir nekrisdavo. Iš to seka, kad reguliavimo virvės negalėjo turėti net menkiausios įtakos padėtos ant pontono virš 3 tonų sveriančios templės stabilumui, taigi eksperto išvada, jog galimai templė nuvirto dėl A. M. sukelto poveikio atrišant reguliavimo lyną, atmestina. Taigi prieš atkabinant krano kablius, kurių užkabinimas buvo kaip saugiklis tuo atveju, jei templė pasidėdavo nestabiliai, nuvirtusios templės ankeris visu savo svoriu užguldavo pirmos eilės temples ir ant jų padėtus medinius tarpiklius, todėl dar prieš atkabinant krano kablius turėdavo vizualiai pasimatyti nestabiliai padėtos templės pasekmės, t. y. ji turėdavo pakrypti, jei medinis tarpiklis padėtas netinkamoje vietoje, arba medinis tarpiklis turėdavo lūžti, jei jis netinkamo storio. Liudytojas A. S. apylinkės teisme parodė, kad tuo metu, kai krito templė, jie jau buvo atkabinę stropus (kėlimo diržus), ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas taip pat parodė, kad pastačius traukę antroje eilėje jie abu su A. M. bandė atrišti reguliavimo virvę ir tuo metu traukė virto. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir liudytojas A. L., kuris parodė, kad kai ant pontono padėjo paskutinę templę, krano kabliai jau buvo atkabinti. Tokius pačius parodymus šis liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Esant tokioms liudytojų išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, jog A. M. ir A. S., atkabinę krano lynus ir jau nutarę atrišti reguliavimo virves, kurios pririštos ne toje pačioje kaip krano lynai vietoje (tai matyti iš jų parodymų), buvo įsitikinę, jog templė, kuri vėliau nukrito, padėta stabiliai. Tuo būdu atmestina ir ta eksperto išvada, jog įtakos templės, jei ji buvo padėta ant medinės tarpinės, virtimui, tikėtina, turėjo medienos mechaninės charakteristikos - plastiškumas ar pan. Taigi atmetus dvi iš trijų galimų templės virtimo priežasčių, belieka konstatuoti, jog konstrukcija virto nuo jos pačios svorio sukelto vertimo momento, o tai leidžia teigti, kad ne A. M. ir A. S. veiksmai, kurie atitiko R. M. duotus nurodymus, o būtent R. M. neatsakingi veiksmai buvo būtinoji nelaimingo atsitikimo sąlyga. Pirmiausia, R. M. Statybos darbų technologijos projekte nesuprojektavo ir neparengė ankerinių templių sandėliavimo schemų tiek templių transportavimo vilkikais, tiek jų transportavimo pontonu stadijoms, tokiu būdu ne tik pažeidė eilę ekspertizės akte nurodytų norminių aktų, bet ir eliminavo kitų kompetentingų AB „(duomenys neskelbtini)“ asmenų šių schemų patikimumo ir saugumo įvertinimo procedūrą, kurios metu galėjo būti nustatyti ir tie rizikos veiksniai, kurie nebuvo įvertinti R. M. ir kurie sukėlė nelaimingą atsitikimą. Antra, R. M. savo iniciatyva ir remdamasis tik savo subjektyviu vertinimu nurodė A. M. ir A. S. krauti inkarines temples dviem eilėmis ir dar tokiu būdu, kuris mažiausiai užtikrina templių stabilumą, t. y. pirmiausia temples, kurių svorio išilgai centras ženkliai pasislinkęs link didelių gabaritų ankerio, dedant ant pontono grindų su iš grindų kyšančiomis metalinėmis konstrukcijomis ir ant grindų nenusakoma tvarka išsidėsčiusiais metaliniais dirbiniais templių ankerius iškišant pro pontono galus, o ant taip, jau galimai nestabiliai, sudėtų pirmos eilės templių dedant antrą eilę templių atremiant jas į pirmos eilės temples ne ilgąja, o trumpąja ankerio briauna, kas, pasak eksperto, pakelia svorio centrą aukščiau, ir akivaizdžiai mažina konstrukcijos stabilumą, be to, sunkesnį templės galą su ankeriu dedant ant tos pirmos eilės templės dalies, kuri yra prie ankerio, kas dar labiau paslenka pirmos eilės templės svorio išilgai centrą link ankerio (iš fotonuotraukų matyti, kad vienos pirmos eilės templės lengvasis galas pakilęs į viršų, o sunkesnis į apačią) ir taip pat mažina konstrukcijos stabilumą kita kryptimi. Kolegijos nuomone, tokiu R. M. nurodytu būdu įvairiomis kryptimis nestabilus, kai dėl bet kokio, net ir mažiausio nuokrypio (R. M. apylinkės teisme parodė, kad gulsčiukas sandėliuojant nenaudojamas, statmenumas nustatomas vizualiai) antroje eilėje padėta inkarinė templė gali prarasti stabilumą ir nuvirsti, inkarinių templių susandėliavimas ant pontono dėsningai nulėmė nelaimingą atsitikimą, kai nuvirtusi templė sužalojo nukentėjusiojo A. M. koją.
Nors apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1.5.-201-29/1 paskirtas atsakingu krantinių Nr. 90-100 statybos vadovu, padarė ne tik jam ikriminuotą 2000 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p. reikalavimų pažeidimą, bet pažeidė ir kitus teisės aktus, t. y. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 184/282 1998-12-24 (su pakeitimais ir papildymais) 20.1 p., 57.1 punkto reikalavimus, kad sandėliuojami gaminiai privalo būti išdėstyti patikimai arba sudėti į krūvas taip, kad negalėtų nuvirsti, nuslysti ar nukristi, o konkrečios gaminio sandėliavimo schemos privalo būti pateiktos Statybos darbų technologijos projekte; Statybos techninio reglamento, Organizacinio tvarkomojo reglamento Statybos darbai, STR1. 08.02:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 (su pakeitimais ir papildymais) priedo „Statybos darbų technologijos projekto sudėtis“ 1.1.13 p. reikalvimus, kad statybos darbų technologijos projekte privalo būti nurodytos gaminių sandėliavimo schemos; Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 (galiojo nuo 2005-04-27), nes nesuprojektavus inkarinių templių sandėliavimo Statybos darbų technologijos projekte, nėra galimybės informuoti instruktuojamus darbuotojus apie suprojektuotus templių sandėliavimo sprendinius papildomo instruktavimo darbo vietoje metu, ir šiuo atveju neišsamus darbuotojų instruktavimas apie tai, kaip saugiai sandėliuoti inkarines temples, organizaciniu požiūriu įtakoja nelaimingą atsitikimą - nesuprojektavus sandėliavimo schemų, sudėtinga darbuotojams išaiškinti, kaip saugiai atlikti sandėliavimo darbus, pradedant pontono denio nuvalymu ir sandėliavimo pagrindo paruošimu ir baigiant antroje (ar kitoje) eilėje sandėliuojamų sijų užfiksavimu taip, kad jos nenuvirstų ir plukdymo metu, ir šie padaryti pažeidimai yra būtinajame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus, t. y. jų teisinę padėtį lengvinančiais pagrindais, negali pripažinti R. M. kaltu pagal apeliacinio proceso metu BPK 256 str. 1 d. nustatyta tvarka prokuroro pateiktą naują kaltinimą, kadangi tokiu atveju būtų padidinta nuteistojo kaltinimo apimtis, t. y. pabloginta nuteistojo padėtis, o tai draudžia BPK 320 str. 4 d. nuostatos. Iš kitos pusės, kolegija laiko, jog R. M. pripažinimas kaltu pažeidus Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 20.1 p., 57.1 p. reikalavimus, Statybos techninio reglamento, Organizacinio tvarkomojo reglamento Statybos darbai, STR1. 08.02:2002 1.1.13 p. reikalvimus, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką, neturi kokios nors savarankiškos reikšmės atskleidžiant R. M. inkriminuotos blanketinės BK 176 str. 1 d. dispoziciją ir kvalifikuojant veiką, o tik patvirtina pirmosios instancijos teismo pripažintą įrodytu Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p. ir 5 priedo 3 p. reikalavimų, pakankamai atskleidžiančių BK 176 str. 1 d. dispozicijos turinį, pažeidimą.
Nors apylinkės teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl R. M. neatsargios kaltės rūšies ir neatskleidė jos turinio, tačiau kolegija pažymi, kad šis trūkumas veikos kvalifikavimo nekeičia ir neturi reikšmės BK 176 straipsnio taikymui. Veika kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar ji padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Apeliacinės instancijos teismas šį trūkumą šalina, atskleisdamas R. M. padarytos neatsargios veikos, kvalifikuotos pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kaltės rūšį ir jos turinį. Esant nusikalstamam pasitikėjimui, asmuo suvokia daromos veikos rizikingą pobūdį, numato pavojingų padarinių kilimą, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingo ar rizikingo pobūdžio, nenumato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti įstatymo numatyti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Byloje nustatytos įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. M. įvykdyti statybos darbų saugos pažeidimai buvo padaryti dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. R. M. nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, nesuvokė, kad pažeidžia statybos darbų saugos taisykles ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 176 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau, turėdamas darbų saugos pažymėjimą bei pakankamą statybos darbų patirtį, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti, t. y. prieš duodamas nurodymus A. M. ir A. S., privalėjo įsitikinti, kad jo nurodytas inkarinių templių sandėliavimo ant pontono būdas, taikomas pirmą kartą, atsižvelgiant į inkarinių templių konstrukciją ir pontono grindų konstukcines ypatybes, bus saugus ir nesukels pavojaus minėtiems darbuotojams.
Taigi, nuteistojo R. M. kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 176 str. 1 d. klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.
CK 6.264 str. 1 d. numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Šioje byloje patikimai nustačius, kad R. M. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė eidamas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareigas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai dėl nukentėjusiojo A. M. gydymo patirtas išlaidas Valstybinės ligonių kasai priteisė iš nuteistojo R. M. darbdavio AB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo civilinio atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. M. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.