Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-10-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-404-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
AN2-404-810/2018
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00363-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pareiškėjas
G. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-404-810/2018Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00363-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.3.3; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant pareiškėjui G. M.,Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei V. D.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2018 m. vasario 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate, gavus G. M. pareiškimą, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad 2017 m. lapkričio 14 d. apie 9 val. G. M. būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), įmonės kieme, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. jį iškeikė necenzūriniais žodžiais, taip pat G. M. neatgauna jam priklausančio pledo, meškerės bei žvejybinio reikmenų rinkinio, kuriuos buvo palikęs vilkike, kurį G. M. vairavo dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. 2018 m. birželio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 518 straipsnį nutraukta.

2.1. Nutarime pažymėta, kad tiriant pareiškime nurodytą informaciją ir apklausus liudytojus G. V., L. V., A. J. ir M. J., nustatyta, kad A. J. necenzūrinius žodžius išsakė būdamas privačioje įmonės teritorijoje, viešoji tvarka nebuvo pažeista, o vilkike „MAN“ paliktų daiktų A. J. G. M. negrąžina, kadangi jų neturi, šie daiktai palaikyti nereikalingais ir išmesti. Tyrėjas konstatavo, jog šiuose A. J. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnyje, požymių, todėl, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Šį nutarimą, nesutikdamas su nutarimo dalimi dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 518 straipsnį nutraukimo, G. M. apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. liepos 30 d. nutartimi G. M. skundo netenkino ir paliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. 2018 m. birželio 18 d. nutarimą nepakeistą.

3.1. Teismas pažymėjo, jog G. M. daiktus vilkike paliko 2017 m. spalio 18 d., į policiją kreipėsi tik 2018 m. asario 22 d., nors A. J. G. M. buvo liepęs pasiimti savo daiktus, be to, G. M. priklausančius daiktus, kaip nereikalingus, išmetė M. J., ne A. J.. Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, jog A. J. veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių, todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. 2018 m. birželio 18 d. nutarimas dalyje dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 518 straipsnį nutraukimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde G. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. 2018 m. birželio 18 d. nutarimą ir pradėti administracinių nusižengimų teiseną.

4.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neįvertino keleto esminių aplinkybių, dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Teismas nurodė, jog daiktus G. M. paliko pats, nepaisant to, jog juos A. J. jam liepė pasiimti, tačiau, iš tiesų, patalynė vilkike buvo palikta G. V., kadangi to prašė pats G. V. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J., o meškerė ir žvejybiniai reikmenys buvo palikti, kadangi sekančios komandiruotės metu, G. M. turėjo važiuoti tuo pačiu vilkiku. Apeliantas nurodo, jog 2017 m. lapkričio 14 d. nuvykus pas A. J., pastarasis iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, liepė palikti teritoriją, o bandant su juo kalbėtis apie paliktus daiktus, nurodė, kad jokių savo daiktų apeliantas neatgaus. G. V. ir kiti liudytojai patvirtino, kad G. M. prašė grąžinti daiktus, tačiau A. J. daiktų nedavė sąmoningai. Taip pat apeliantas pažymi, jog M. J. nepažįsta, jam savo daiktų nepaliko.

5. G. M. teismo posėdyje, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos, nedalyvavo. Tuo tarpu, iš institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, atstovės baigiamosios kalbos turinio darytina išvada, kad ji prašė G. M. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. G. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde G. M. ginčija apylinkės teismo išvadą, jog A. J. veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kaip matyti iš ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą, reikia įrodyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą ar tikrą teisę, kurią kitas asmuo ginčijo, ir kad tai nepadarė esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

9. Kaip matyti iš G. M. pareiškimo, jo skundų dėl institucijos nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir apylinkės teismo nutarties turinio, taip pat pareiškėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duotų paaiškinimų, apeliantas mano, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. sąmoningai neatidavė apeliantui nuosavybės teise priklausančių, apelianto vairuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame vilkike „MANS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo paties paliktų daiktų – pledo, meškerės bei žvejybinių reikmenų rinkinio, ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs G. M. paaiškinimus ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. J., G. V., L. V. ir M. J. parodymus, sprendžia, jog apelianto nurodomos aplinkybės, administracinio nusižengimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo A. J. veiksmuose nepagrindžia. Byloje nenustatyta, kad A. J. būtų piktnaudžiavęs savo padėtimi bei savavališkai, tyčia, pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką, turėdamas tikslą negrąžinti buvusiam darbuotojui nuosavybės teise priklausančių daiktų, sąmoningai siekęs juos pasilikti. Šiuo atveju nenustatyta ne tik kad A. J. vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, bet ir kad jis, apskritai, vykdė kokią nors tikrą ar tariamą teisę. Kadangi A. J. ar kitų asmenų veiksmuose nenustatyta ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

10. Nors apklaustas liudytojas A. J. neneigė negražinęs G. M. priklausiusių daiktų – pledo, meškerės ir žvejybinio rinkinio, tačiau apie jų egzistavimą šis asmuo nežinojo, reikalavimo grąžinti jam priklausančius daiktus neišsakė ir pats apeliantas. Iš G. M. bei liudytojų G. V., A. J. parodymų matyti, jog ginčo daiktai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame vilkike buvo palikti po to, kai paskutinės komandiruotės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ metu jos direktorius ir kitas tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs vairuotojas G. V. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir perėmė G. M. vairuojamą vilkiką. A. J. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, jog vairuotojų keitimosi metu G. M. buvo nurodyta jam priklausančius daiktus iš krovininio automobilio susirinkti, kokius daiktus G. M. tuo metu iš vilkiko pasiėmė jis nestebėjo, po komandiruotės paliktų G. M. daiktų nematė. Nors apeliaciniame skunde G. M. teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir G. V. prašė jo palikti patalynę vilkike, kas patvirtintų aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius galėjo žinoti apie paliktus daiktus, tačiau šį jo teiginį paneigia A. J. ir G. V. parodymai. A. J. kategoriškai nurodė, jog jokių daiktų palikti vilkike jis G. M. neprašė, taip pat negirdėjo jokio dėl daiktų vykusio pokalbio tarp G. V. ir G. M.. Tuo tarpu apklausiamas G. V. teigė turėjęs savo patalynę, negalėjo prisiminti, ar prašė G. M. palikti pastarajam priklausantį pledą.

10.1. Apeliaciniame skunde G. M. taip pat tvirtino, jog reikalavimą atiduoti jam priklausančius daiktus A. J. išsakė 2017 m. lapkričio 14 d. apie 9 val., kai nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis nurodė, kad apeliantas savo daiktų neatgaus, ką patvirtino administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atstovo apklausiami G. V. ir kiti liudytojai. Tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi jo nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Priešingai nei teigia apeliantas, kartu su juo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją 2017 m. lapkričio 14 d. nuvykę liudytojai L. V. ir G. V. nepatvirtino, jog G. M. reikalavo A. J. atiduoti jam priklausančius daiktus, o šis atsisakė. Liudytoja L. V. nurodė negirdėjusi, jog G. M. būtų prašęs A. J. grąžinti daiktus, ji tarp A. J. ir G. M. vykusio pokalbio, apskritai, negirdėjo, kadangi tuo metu sėdėjo automobilyje, o G. V. nurodė, jog A. J. išvijo G. M. iš teritorijos, neklausė G. M. ko pastarasis atvyko į ją. A. J. neneigė išvijęs G. M. iš teritorijos, tačiau liudijo, jog 2017 m. lapkričio 14 d. atvykę į teritoriją nei apeliantas, nei G. V. neminėjo, jog atvyko atsiimti daiktų. Aukščiau aptartų liudytojų parodymai nesuteikia pagrindo pritarti G. M. pozicijai, jog A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame vilkike paliktų G. M. asmeninių daiktų jam negrąžino sąmoningai, tyčia, taip pažeisdamas teisėto turto savininko interesus.

11. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog G. M., imdamasis ginti savo galimai pažeistas daiktines teises, privalėjo apsvarstyti visas optimaliausias teisines galimybes pažeistoms teisėms apginti. Lietuvos Respublikos įstatymai numato teisę asmeniui išsireikalauti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus iš priešingos šalies ar prisiteisti už juos kompensaciją, t. y. savo pažeistas teises ginti civiline tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Tačiau iš paties apelianto parodymų yra aišku, kad jis civilinėmis teisinėmis galimybėmis savo, jo manymu, pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams apginti nesinaudoja. Ši aplinkybė, kaip ir faktas, jog G. M. į A. J. dėl daiktų grąžinimo po to, kai buvo išvytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos 2017 m. lapkričio 14 d., daugiau nesikreipė, nors daiktus galėjo paimti buvęs kolega G. V., tačiau jo to padaryti taip pat neprašė, apygardos teismo nuomone rodo, jog dėl kilusių konfliktų, teisminių ginčų su buvusiu darbdaviu pareiškėjo pareiškime bei skunduose deklaruojamais argumentais siekiama dirbtinai kriminalizuoti susidariusią situaciją dėl G. M. negrąžintų daiktų. Tokiai praktikai teismas pritarti negali, vien tik pareiškėjo G. M. siekis patraukti A. J. baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn dėl tarp jų susiklosčiusių konfliktiškų santykių, nesudaro pagrindo A. J. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimą.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. 2018 m. birželio 18 d. nutarimas ir dėl jo priimta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartis paliekami nepakeisti, o G. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Edita Dambrauskienė