Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Laimai Grėbliūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 246 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teismui dėl A. K. pareikšto kaltinimo tuo, kad jis, būdamas aprašyto bei areštuoto ir patikėto turto saugotojas, neteisėtai perleido kitam asmeniui didelės vertės turtą:

laikotarpyje nuo 2018-08-14 14 val. 30 min. iki 2019-02-29, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku žinodamas, kad antstolei B. Č., vykdant 2018-02-06 (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Z. K. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) , bei 2018-08-14 14 val. 30 min. uždėjus areštą grūdų bokšte (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ., laikomiems grūdams - kviečiams ne mažiau 281 tonai – 36 352,97 eurų vertės, o turto arešto aktą bei turto aprašo nuorašą įteikus registruota pašto siunta, kuri jam – A. K. įteikta asmeniškai 2018-09-04, bei būdamas įpareigotas saugoti jam patikėtą didelės vertės turtą ir suprasdamas, kad turtas areštuotas, būdamas aprašyto bei areštuoto ir patikėto turto saugotojas, neteisėtai perleido šį turtą kitam asmeniui J. K..

Kaltinamajame akte A. K. kaltė grindžiama šiais duomenimis: liudytojų B. Č., A. Ž., E. P., J. K. parodymais, 2019-08-14 turto arešto aktu, AB ,,Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimu, 2019-05-13 ir 2019-05-16 raštais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad A. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, požymių.

A. K. kaltu nusikaltimo padarymu neprisipažino ir parodė, kad turi 6 hektarų kviečių žemės sklypą, todėl tame bokšte negalėjo būti iš tokio žemės ploto 280 tonų grūdų. 2006 metais buvo grūdų ūkio modernizavimas, vyko konkursas, „(duomenys neskelbtini)“ pateikė priimtiniausias sąlygas, prasidėjo bendradarbiavimas. Skolos „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo, kai džiovyklą pradėjo statyti. 2008 ar 2009 metais buvo mažos supirkimo kainos, derlingumas mažas, vėlavo europinė parama. Prasidėjo delspinigiai, skolos augimas. Pagal hipoteką viskas buvo įkeista. Neprisimena, kada skolos išieškojimas prasidėjo, turbūt 2017 metais. Notarė perdavė antstolei B. Č.. Antstoliai buvo areštavę visą turtą, 2018 m. kovo mėn. gavo turto arešto aktą, neturėjo pajamų, negalėjo vykdyti ūkinės veiklos. Negavo nei trąšų, nei chemikalų. 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 17 val. jam paskambino antstolės padėjėja A. Ž. ir pasakė, kad areštavo grūdus, negali jais naudotis. Klausė jos, ar išsiaiškino, ar jo grūdai, nes tie grūdai ne jo, o jo dukros ūkio, sakė jai, kad panaudos sutartis yra. Nieko antstolės padėjėja neaiškino, pasakė, kad areštavo, padėjo ragelį. Buvo įsipareigojęs prižiūrėti sandėlį, sąžiningai stengėsi išlaikyti, kad turtas turėtų vertę. Pinigų neturėjo apsaugai mokėti, sudarė su dukra J. K. panaudos sutartį. Bokštas priklauso jam, o grūdai buvo dukros. Nežino, kokia ten buvo grūdinė kultūra, kadangi nedalyvavo, jų nematė. Dukra pagal panaudos sutartį pasižadėjo išlaikyti turtą. Iš viso trys bokštai yra, grūdus areštavo trečiame bokšte, kituose bokštuose grūdų nebuvo. Turto arešto aktas atėjo registruotu laišku, per paštą, nieko jis neįpareigojo. Turto arešto akte nepasirašė. Nebuvo įpareigotas saugoti tų grūdų. Kai areštas buvo uždėtas, jo grūdų bokšte nebuvo, neturėjo technikos. Gavus turto arešto aktą, dukra kreipėsi į teismą, pats buvo proceso šalimi. 2018-08-14, jei antstolė būtų paskambinusi dėl dalyvavimo, būtų atvykęs.

Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas, su juo santykiai normalūs. Sandėlis yra (duomenys neskelbtini) , jis priklauso tėvui, o grūdai – jai. Ūkininkavimu užsiima nuo 2014 m., 2015 m. gavo ES paramą, perkasi techniką. Į tą sandėlį supylė savo grūdus. Tėvas tuo metu baigė veiklą, o jai reikėjo susandėliuoti grūdus. Ji rūpinosi tuo sandėliu, mokėjo už elektrą, apsaugą. Sandėliu laiko visą kompleksą, plytinį sandėlį su stogu, operatinę, bokštą, džiovyklą ir valomąją. Grūdai laikomi bokštuose. Kiek žino, 2017 m. vasarą kreditorius „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo iš tėvo gražinti pinigus. Tą rudenį iš tėvo buvo paimta ir išvežta technika. Tėvas kiek spėjo, buvo apsėjęs. Antstolis jam areštavo sąskaitą. Tiekėjai pradėjo skambinti jai ir klausti, kokia yra situacija. Žemės nuomininkai su juo pradėjo nutraukinėti sutartis. Prašė jų, kad pernuomotų žemę jai. Tuo metu neturėjo, kur sandėliuoti grūdų, sutarė, kad sandėliuos ten. Dėl to sutartis su tėvu buvo sudaryta raštu, ją pasirašė 2017 m. lapkričio mėn., bet jos niekur neužregistravo. Grūdų bokšte buvo supilti jos kviečiai, klasės jų įvairios. Klasę sužino, kai grūdai nuvažiuoja pas tiekėją, jie turi specialią laboratoriją, kur nustato klasę. Buvo užimtas vienas bokštas. Kiek jame buvo užpilta grūdų, negali pasakyti. Ar tėvas matė, kas laikoma bokšte, nežino. Kur ką pilti, su juo nesitarė. Yra pateikusi ieškinį ir laukia sprendimo, byla dar neišnagrinėta. Sudarant sutartį su tėčiu 2017 m. lapkričio mėn., nežinojo, kad turtas areštuotas. Kreipėsi į teismą dėl antstolės patvarkymo, areštas liko. 2018 m. tėvo buvo deklaruota 50 ha žemės, o jos - 700 ha. Antstolės padėjėja jos nekvietė, kai buvo uždėtas areštas grūdams. Sandėlio remontus atlieka patys darbuotojai. Kiekvienais metais, pradedant naudotis sandėliu, iškyla visokių problemų, jas šalina ūkio būdu. 2018 m. buvo keičiamas norijos volas, buvo keisti guoliai. Pernai buvo tvarkomas trečiosios norijos velenas viršuje. Dar yra darbai, tai variklių pervyniojimai, ventiliatoriaus remontas, tepalai. Elevatorius prieš sezoną išvalo, atlieka dezinfekciją. Dezinfekcija negali būti atliekama, jeigu yra nors saujelė grūdų. Nuo liepos mėn. iki rugsėjo mėn. vyksta darbai. 2018 m. buvo blogi metai, dirbo trumpiau. Kad antstolė areštavo turtą, neturėjo informacijos. Po to tėvui atėjo laiškas, kad negalima vykdyti veiklos. Nuo tada ten daugiau grūdų nepylė, buvo tik grūdų išvežimas. Tuose 700 ha augina avižas, kvietrugius, rapsus, vasarinius ir žieminius rugius. Augina viską, išskyrus pupas ir žirnius. Nuo 2014 m. viskuo rūpinosi pati, tėvas niekur nedalyvavo. Ji rūpinosi sutarčių sudarymu, pardavimu, sėja, trąšavimu.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad kaltinamasis yra skolininkas antstolės B. Č. kontoroje. Vykdė dėl įkeisto turto pardavimo „(duomenys neskelbtini)“ naudai, areštavo grūdus. Skolininkas apie tai buvo informuotas išsiunčiant arešto aktą, kad yra atsakingas už areštuoto turto saugojimą. Arešto aktas skolininkui įteiktas, su juo kalbėta telefonu, jam skambino asmeniškai ir perspėjo dėl turto saugojimo. Po pusės metų rašė reikalavimą, kad skolininkas pateiktų grūdų kiekį, jų klasę, kad nustatyti vertę. Skolininkas nereagavo į reikalavimą, tada važiavo su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu žiūrėti, ar tie grūdai jo ūkyje yra. Kadangi nerado tų grūdų, kreipėsi į policiją dėl areštuoto turto praradimo. Turtas buvo areštuotas 2018 m. rugpjūčio mėn., kai gavo iš „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, kad jie matė, jog ten vykdoma veikla, kad vežami grūdai ir pilami į bokštus. Siuntė skolininkui raštą, kad nutrauktų veiklą. Po savaitės su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu važiavo į vietą. „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. P. užlipo į bokštą ir pasakė, kad ten yra grūdai. Jis darė nuotraukas iš viršaus ir pagal žiedus skaičiavo kiekius. Prie bokšto ant žemės buvo pribirę grūdų, „(duomenys neskelbtini)“ atstovas iš to, ką matė, sakė, kad tai kviečiai. Areštuojant turtą A. K. buvo išaiškinta, kad jis negali naudotis pastatais, negali vykdyti veiklos. Tai buvo 2018 m. kovo mėn., dalyvavo A. K. ir jo dukra, visi kartu vaikščiojo po tą teritoriją. Jis raštiškai buvo informuotas, pasirašė ir suprato, kad negali vykdyti ten veiklos. Nei jis, nei trečias asmuo ten negalėjo laikyti grūdų. Arešto aktu uždraudė bet kokį valdymą ir disponavimą tuo turtu. Areštuojant grūdus, grįžus į kontorą surašė turto arešto aktą ir jį elektroninėmis priemonėmis, paštu išsiuntė bei tą pačią dieną paskambino skolininkui telefonu. Aktas buvo įteiktas pasirašytinai. Pasirašė pašto šaknelėje, įteikimo pranešime. To užtenka, tai reglamentuoja CPK apie procesinių dokumentų įteikimą. Tuose dokumentuose A. K. įspėjamas dėl atsakomybės, yra nuoroda ir į baudžiamąją atsakomybę už areštuoto ir palikto saugoti turto paslėpimą, sunaikinimą. Atsakomybė yra nurodyta pačiame arešto akte. Fiziškai neradę grūdų, surašė pareiškimą policijai. 2018 m. rugpjūčio mėn. surašytas turto arešto aktas, skolininkas jo neskundė. Skundė jo dukra įrodinėdama, kad tie grūdai yra jos nuosavybė, o ne A. K.. Jos skundas buvo perduotas nagrinėti apylinkės teismui, po to apygardos, jį teismai atmetė. 2018 m. uždedant areštą turtui, bokštų netikrino, nežiūrėjo, ar ten yra grūdų. 2018-08-14 areštuojant kviečius, skolininko ir jo dukros nekvietė, važiavo su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu suderinę iš anksto, be perspėjimo. Kviečių kiekį nustatė apytiksliai, kainos nenustatė, tik kiekį ir kad tai yra kviečiai. Uždedant areštą turtui pirmą kartą kovo mėn., nei skolininko, nei jo dukros neklausė, ar yra kažkokie sutartiniai įsipareigojimai turtui, kuriam uždeda areštą.

Liudytoja B. Č. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta darbo reikalais. Iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo vykdyti vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš A. K. ir atliko įvairius veiksmus. Vienas iš veiksmų buvo grūdų areštas. Buvo areštuoti grūdai, A. K. išsiųstas pranešimas, kad jais negali naudotis nei disponuoti. Po to paaiškėjo, kad tų grūdų nėra. Tada parašė pareiškimą dėl turto paslėpimo, sunaikinimo. Grūdus areštuojant nedalyvavo, dalyvavo jos padėjėja. 2018 m. pavasarį buvo areštavę grūdų džiovinimo ir laikymo įrenginius, buvo uždraustas jų disponavimas, naudojimas ir valdymas. Gavo iš ,,(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, kad tie įrenginiai yra naudojami ir veikia. Su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu nuvažiavo pasižiūrėti, kas ten vyksta, buvo nustatyta, kad rezervuaruose pripilta grūdų, ir buvo areštuoti tie grūdai. Kad bus areštuojamas turtas, A. K. nebuvo pranešta. Padėjėja, grįžusi į kabinetą, surašė turto arešto aktą, sakė, kad tą dieną paskambino A. K., pasakė, kad yra areštuoti grūdai, ir registruotu paštu išsiuntė arešto aktą, jam siunta buvo įteikta. Nei areštuojant turtą, nei surašant aktą A. K. nedalyvavo. Dėl baudžiamosios atsakomybės už to turto perleidimą, iššvaistymą buvo perspėtas taip, kad turto arešto akte yra nurodyta, kad turto iššvaistymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jis pasirašė įteikimo šaknelėje. Jeigu siunčia su įteikimu ir gauna šaknelę, laiko, kad jis įspėtas, nes turėjo perskaityti visą dokumentą, koks turtas areštuotas ir kokia yra atsakomybė. Jeigu turto nepaima, turtas lieka jo žinioje, ir jis negali jo perleisti. Areštuojant įrenginius dalyvavo pati, kartu dalyvavo ir A. K.. Po kelių dienų gavo pranešimą, kad nėra kai kurių įrenginio dalių. Atvyko, A. K. žodžiu išaiškino, kad jis su tuo turtu negali nieko daryti, kad jis yra saugotojas ir yra atsakomybė, jis sakė, kad nesuprato, kas čia buvo. A. K. skundė jos patvarkymą, todėl galima daryti išvadą, kad pasekmės jam buvo žinomos. Negali atsakyti, ar jis skundė, ar dukra, kad jos turtas. A. K. dukra sakė, kad tai jos turtas ir tik buvo supiltas į tuos įrenginius, bet teismas skundą atmetė. Dabar Kaišiadorių apylinkės teisme vyksta ginčas tarp J. K. ir jos dėl grūdų priklausomybės. 2018 m. kovo mėn. uždedant areštą įrenginiams nesiaiškino, ar yra sudaryta kokia nors sutartis. Neinicijavo jokio civilinio proceso dėl panaudos sutarties nutraukimo ar jos pakeitimo. Apie sutartį sužinojo tik tada, kai buvo paduotas skundas. Rugpjūčio 14 d. buvo uždėtas areštas grūdams, rugsėjo 4 d. jis pasirašė gražinimo šaknelę, kad gavo turto arešto aktą.

Liudytojas E. P. parodė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadovas. Gyvena (duomenys neskelbtini), įmonės administracija paprašė grįžtant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) yra pakeliui, pravažiuoti pro šalį, pasižiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ naudai įkeistą turtą. 2018 m. rugpjūčio mėn. pravažiuojant pamatė, kad tuo turtu yra naudojamasi, informavo įmonę ir antstolę. Už kelių dienų nuvykę su antstolės padėjėja A. Ž. pamatė, kad bokštuose yra grūdų produkcija. A. K. tuo metu nedalyvavo. Pagal aplink bokštus pribyrėjusius grūdus buvo galima numanyti, kad tai kviečiai. Saujelę tų grūdų įsidėjo į maišiuką ir parodė draugui, dirbančiam Ekologinių grūdų supirkimo punkte, jis patvirtino, kad tai yra kviečiai. Iš viršaus užlipęs matė, kad tai yra javai. Iš viso deklaruojama, kad pilname bokšte telpa 333 tonos, ten buvo užpildyta 11 žiedų iš trylikos, gaunasi apie 281 toną. Grūdų kiekį nustatė vizualiai. Pilnas bokštas yra iš 13 žiedų. Žiedai tiek iš išorės, tiek iš vidaus gerai matosi pagal varžtus, pagal kniedijimų siūles. Svoris gali kisti, nežinant grūdų drėgnumo. Iš bokšto pavyzdžių neėmė ir tų grūdų netyrė. Kokia tolimesnė tų kviečių istorija, nežino. Žino, kad antstoliai prašė leisti paimti mėginius, kad tiksliai paskaičiuoti, įvertinti tų grūdų vertę, bet tas nebuvo padaryta. 2019 m. vasario mėn. su padėjėja A. Ž. vėl buvo nuvykę ir pamatė, kad gūdų nėra. Vienas kubinis metras javų sveria nuo 720 iki 780 kilogramų, priklausomai nuo išdžiovinimo lygio. Tiksliai vertei nustatyti reikalinga daug parametrų, grūdai yra vežami į laboratoriją, kur yra ištiriami visi parametrai. Drėgnumas, šiukšlingumas įtakoja svorį.

2018-08-14 antstolės B. Č. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinamajame akte nurodyta 2019-08-14) (t. 1, b. l. 6, 7) nustatyta, kad jame nurodyta, jog areštuojami skolininko A. K. nenustatytos klasės grūdai (įvertinus vizualiai galėtų būti kviečiai apie 281 tona), arešto terminas ir daikto vertė nenurodyta, nurodyta, kad turto rinkos vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, areštuoto turto savininku įvardintas A. K., turto arešto akte yra antstolės padėjėjos A. Ž. parašas, A. K. ir išieškotojo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo parašų nėra, apie areštuoto turto saugotojo paskyrimą duomenų nėra.

AB ,,Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimu (t. 1, b. l. 8) nustatyta, kad 2019-09-04 A. K. asmeniškai įteikta registruota pašto siunta, įteikimo pranešimas grąžintas antstolei B. Č., įteikimo pranešime nei pašto darbuotojo, nei A. K. parašų apie siuntos įteikimą nėra, duomenų, koks dokumentas įteiktas, taip pat nėra.

2019-05-13 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštu Nr. 20-G-36739 (t. 1, b. l. 177-178) nustatyta, kad 2018 m. A. K. deklaravo 55.77 ha plotą, iš kurio 4.01 ha sudarė avižos, 3,94 ha - vasariniai kviečiai, 4.89 ha - žieminiai kviečiai, 0.43 ha - žieminiai miežiai, 13.06 ha juodasis pūdymas, 13.57 - vasariniai rapsai, 15.87 žieminiai rugiai.

2019-05-16 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštu Nr. 20-G-37876 (t. 2, b. l. 2) nustatyta, kad Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse superkamų kviečių kainos (be PVM ir su nuoskaitomis) 2018 m. 33 savaitę (rugpjūčio 13-19 d.) pagal GS-1 suvestinę ataskaitą buvo: minimali 129,37 Eur už toną, maksimali - 196,92 Eur už toną, vidutinė (svertinė) - 175,21 Eur už toną.

Teisiamojo posėdžio metu buvo ištirti ir kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Liudytojas S. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykių jokių. Dirba ūkyje, kuris priklausė A. K., po to jo dukrai. Pas dukrą dirba beveik 4 m., pas A. K. - apie 10 m. A. K. ūkininkauti nustojo prieš kokius pora metų. Kad reikėjo užarti derlių, tokio atveju nežino. Sukultų grūdų į elevatorių neveža. Iš kombaino paima, sukrauna į automobilį ir veža į (duomenys neskelbtini) sandėlį, į J. K. ūkį, bet jis tuo neužsiima. Dirba ištisus metus. Kai baigiasi sezonas, remontuoja techniką. Susitvarko sėjamąją, nuvažiuoja į sandėlį kokį guolį pakeisti, kažką sutepti, jeigu reikia. Elevatoriaus, bokštų remontu neužsiima.

Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas D. M., parodė, kad civilinį ieškinį palaiko, mano, kad turėtų būti priteisiama suma, vidutinė svertinė, vadovaujantis baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 2 pateikta Valstybinės įmonės „Žemės ūkio centras“ pažyma. Kadangi nėra nustatyta, kokia buvo grūdų klasė, todėl yra protinga vadovautis būtent vidutine svertine verte, kuri yra 49 234,01 eurų.

A. B. Č. pareiškimu (t. 1, b. l. 3) nustatyta, kad 2019-02-26 antstolė kreipėsi į policijos įstaigą pranešdama apie tai, kad vykdant (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2018-02-06 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-08-14 areštavo A. K. priklausantį kilnojamąjį turtą – nenustatytos klasės grūdus, esančius grūdų valymo įrangoje, adresu (duomenys neskelbtini) , turto arešto aktas su įpareigojimu saugoti areštuotą turtą asmeniškai įteiktas A. K. 2018-09-04. 2019-02-29 paaiškėjo, kad areštuoto turto nėra, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 246 straipsnį.

Notaro vykdomuoju įrašu (t. 1, b. l. 4) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė išdavė 2018-02-06 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo siūlo pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo nesumokėtos skolos dalį iš skolininko ir įkaitų davėjo A. K. hipotekos kreditoriaus AB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai pagal sutartinį įkeitimą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sudarymo data 2016-10-07, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Skolinio įsipareigojimo nesumokėtos skolos dalies dydis 398 903,75 Eur. Skolos dydis nėra užfiksuotas. Maksimalioji įkeitimo suma 281 671,13 Eur.

Reikalavimu (t. 1, b. l. 9) nustatyta, kad antstolė B. Č. 2019-01-18 išsiuntė A. K. reikalavimą per 5 darbo dienas raštu informuoti apie areštuotų grūdų kiekį ir galimą vertę.

Panaudos sutartimi (t. 1, b. l. 89-90) nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 1 d. tarp A. K. ir J. K. buvo sudaryta grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančia įranga, grūdų elevatorių 3 vnt., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) operatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis.

PVM sąskaitomis faktūromis, važtaraščiais, grūdų priėmimo aktais, sutartimis (t. 1, b. l. 91-130) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-08-14 iki 2018-09-04 J. K. pagal sudarytas sutartis su AB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,,I. A.“ šioms bendrovėms bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė žymiai daugiau nei 300 t kviečių.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštu (t. 2, b. l. 5) nustatyta, kad J. K. 2018 m. deklaravo 54,31 ha auginamų vasarinių kviečių plotą, 96,48 ha auginamų žieminių kviečių Creator plotą ir 111,68 kitų veislių žieminių kviečių plotą.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštu (t. 2, b. l. 9-10) nustatyta, kad J. K. 2018 m. deklaravo bendrą 978,38 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, A. K. – 55,77 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais (t. 2, b. l. 11-31, 51-55) nustatyta, kad antstolė B. Č. nuo 2018-03-13 apribojo disponavimo teisę žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančiais pastatais, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuose išrašuose nėra duomenų apie tai, kad 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartis būtų įregistruota nekilnojamojo turto registre.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (t. 2, b. l. 59-196, t. 3, b. l. 1-191, 4 t., b. l. 1-69) nustatyta, kad šioje vykdomojoje byloje išieškojimas vykdomas pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 398 903,75 Eur skolos iš skolininko ir įkaito davėjo A. K. išieškojimo išieškotojai AB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje vykdomojoje byloje antstolė 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo apie 281 toną nenustatytos klasės grūdų (t. 3, b. l. 95-96), šis turto arešto aktas A. K. nepasirašytas ir visoje vykdomojoje byloje nėra duomenų apie šio turto arešto akto įteikimą A. K.. 2018 m. kovo 12 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei įrengimus, kurių viename ir buvo laikomi areštuoti grūdai (t. 3, b. l. 188-191). Šiame turto arešto akte įrašyta, kad turto saugotoju paskirtas A. K., kuris turto arešto aktą ir paskyrimą turto saugotoju pasirašė.

Vykdomojoje byloje esančiuose teismų sprendimuose yra duomenų, kad antstolės B. Č. kontoroje vykdomos dar dvi vykdomosios bylos dėl skolų iš skolininko A. K. išieškojimo išieškotojai AB „(duomenys neskelbtini)“. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas vykdomas pagal 2018 m. sausio 5 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 207 dėl 78 000,00 Eur skolos išieškojimo. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas vykdomas pagal 2018 m. vasario 6 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1283 dėl 51 793,57 Eur skolos išieškojimo. Šiuose teismų sprendimuose taip pat yra duomenų, kad 2018 m. rugsėjo mėn. pirmomis dienomis antstolė B. Č. A. K. paštu siuntė ir kitus dokumentus - patikslintus arešto aktus, patvarkymus dėl areštuoto turto varžytinių (t. 2, b. l. 135-139, 151-163, t. 3, b. l. 49-51).

Turto arešto aktų registro išrašu (t. 5, b. l. 10-33) nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktas Nr. 0129/18/00235, kuriuo buvo areštuota apie 281 toną nenustatytos klasės grūdų, iki 2020 m. birželio 16 d. turto arešto aktų registre nėra užregistruotas.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartimi (t. 5, b. l. 1-9) nustatyta, kad šiame teisme yra nagrinėjama A. K. bankroto byla, kurioje vienas iš kreditorių – AB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios kreditorinis reikalavimas – 1 125 597,48 Eur.

BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 246 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėties objektyvusis veikos požymis pasireiškia aktyviomis alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – tai aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto didelės vertės turto arba didelės vertės turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtas perleidimas kitam asmeniui, dėl ko ir kaltinamas A. K.. Šios nusikalstamos veikos dalykas – didelės vertės turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Pažymėtina ir tai, kad aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka, ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Toks turtas gali būti perduotas saugoti savivaldybės institucijai, įstaigai ar konkrečiam asmeniui. Areštuojant turtą civilinio proceso tvarka: surašomas turto arešto aktas, sudaromas šio turto aprašas, išaiškinama antstolio, areštavusio turtą, veiksmų apskundimo tvarka, o turto saugotojui išaiškinamos su turto saugojimu susijusios jo pareigos, atsakomybė, numatyta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 619, 683 straipsniuose ir kt., apie tai nurodant turto arešto akte (CPK 675, 677, 678 ir kt. straipsniai) ir tam tikslui iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, nes kaltininkas turi suvokti savo pareigas ir teises dėl jam patikėto turto ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2015), tačiau, visa tai suvokdamas, atlieka veikas, numatytas BK 246 straipsnyje. Kadangi nusikaltimas yra formalus, kaltininko veiksmų kvalifikavimui pagal BK 246 straipsnį neturi įtakos, ar saugomas turtas buvo prarastas ar ne ir ar kam nors šiame įstatyme numatytais veiksmais buvo padaryta žala.

A. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės šio nusikaltimo padarymu neprisipažino. Jis neneigia, kad jam buvo žinoma, jog 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktu buvo areštuoti grūdų bokšte buvę grūdai, jam tai tapo žinoma po 2018 m. rugpjūčio 14 d. antstolės padėjėjos skambučio bei 2018 m. rugsėjo 4 d. registruotu paštu gauto turto arešto akto, tačiau jis, areštuojant grūdus, nebuvo kviečiamas ir nedalyvavo, turto arešto akte nepasirašė, nebuvo įpareigotas tuos grūdus saugoti ir nebuvo perspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Kadangi pats grūdų bokštu nesinaudojo, juo naudojosi dukra pagal 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartį, todėl nesidomėjo, kokie grūdai ten buvo laikomi, ir nekreipė dėmesio į turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuoti ne jam priklausantys grūdai. Nors liudytojos B. Č. ir A. Ž. nurodė, kad kaltinamasis, gavęs pašto siuntą su turto arešto aktu, pasirašė įteikimo dokumentus, o pačiame turto arešto akte yra nuoroda ir į baudžiamąją atsakomybę už areštuoto ir palikto saugoti turto paslėpimą, sunaikinimą, tačiau šių liudytojų parodymų nepatvirtina bylos įrodymai. Kaip jau minėta aprašant bylos dokumentus, 2018-09-04 registruotos siuntos įteikimo šaknelėje nėra A. K. parašo, taip pat nėra ir nuorodos, koks dokumentas jam šia pašto siunta buvo įteiktas, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog tomis 2018 m. rugsėjo mėn. pirmomis dienomis iš antstolės jam buvo siunčiami ir kiti dokumentai. Apie tai, kad šis turto areštas įteiktas A. K., duomenų nėra ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pačiame turto arešto akte nėra jokių duomenų apie tai, kad A. K. būtų skirtas areštuoto turto saugotoju ar būtų įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, nors iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų matyti, kad areštuojant A. K. turtą 2018 m. kovo 12 d. turto arešto aktu, šiame turto arešto akte buvo įrašyta, kad turto saugotoju paskirtas A. K., kuris turto arešto aktą ir paskyrimą turto saugotoju pasirašė (t. 3, b. l. 188-191), taigi, tiek antstolei B. Č., tiek jos padėjėjai A. Ž. buvo žinoma turto saugotojo paskyrimo tvarka. Turto arešto akte esančio sakinio, kad perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas, baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka, teismas nevertina kaip įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės, nes atsakomybės rūšis turto arešto akte nekonkretizuota, o A. K. neturi specialių teisinių žinių, kad suvoktų, jog už areštuoto turto praradimą gali būti patrauktas atsakomybėn ne tik civiline, bet ir baudžiamąja tvarka. Taigi, byloje nėra įrodymų, kad A. K. būtų paskirtas areštuoto turto saugotoju, jam būtų išaiškinta su turto saugojimu susijusios jo pareigos bei atsakomybė. Tai, kad antstolės padėjėja, surašiusi turto arešto aktą, apie tai informavo A. K. telefonu, neduoda pagrindo konstatuoti, kad minėtų įstatymo reikalavimų buvo laikomasi.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra visų – tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų – nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimas asmens veikoje. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. K. žinojo faktą apie tai, kad grūdų bokšte esantys grūdai buvo areštuoti, tačiau vien šio fakto baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka. Be turto arešto fakto nustatymo, baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti ir tokio areštuoto turto patikėjimo kaltininkui aplinkybę, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų patikėta saugoti turto arešto akte nurodytus grūdus. CPK 675 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti,- nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre“, o CPK 679 straipsnyje numatyta, kad „Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta“. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. pripažįsta turto arešto aktą gavęs 2018 m. rugsėjo 4 d., vadinasi, tik nuo tos dienos jis žinojo, kad areštuoti grūdų bokšte laikomi grūdai, nes žodinio informavimo telefoninio pokalbio metu teismas nelaiko tinkamu turto arešto akto paskelbimu, pats turto arešto aktas iki 2020 m. birželio 16 d. dar net nebuvo registruotas Valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registre. Kaltinime A. K. taip pat nurodyta, kad jam buvo įteiktas turto aprašo nuorašas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad turto aprašas iš viso buvo sudarytas.

Teismui kelia abejones ir pats nusikaltimo dalykas, t. y. didelės vertės areštuotas turtas, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų: pažymos, specialisto išvados, kad grūdų bokšte buvo laikomi būtent kviečiai apie 281 t, kaip nurodyta turto arešto akte, ir kad 2018 m. rugsėjo 4 d., kai buvo gautas turto arešto aktas, šie grūdai dar buvo grūdų bokšte. Liudytoja J. K. pripažino, kad šiame grūdų bokšte laikė savo ūkio kviečius, be to, byloje yra pateikti dokumentai, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (turto arešto akto surašymo) iki 2018 m. rugsėjo 4 d. (A. K. sužinojimo apie turto areštą) liudytoja J. K. pagal sudarytas sutartis su AB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šioms bendrovėms bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė žymiai daugiau nei 300 t kviečių, taigi, byloje nėra nustatyta, ar 2018 m. rugsėjo 4 d., kai buvo gautas turto arešto aktas, grūdų bokšte iš viso buvo kokių nors grūdų. Aplinkybę, kad areštuoti grūdai yra jos nuosavybė, liudytoja J. K. įrodinėja pagal jos ieškinį Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje (t. 4, b. l. 146-149). Be to, A. K. kaltinamas neteisėtai perleidęs didelės vertės areštuotą ir jam patikėtą turtą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiais konkrečiais veiksmais kaltinamasis šį turtą neteisėtai perleido.

Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K. buvo paskirtas areštuoto turto saugotoju, sutiko su turto požymių ir būklės aprašymu ir jam pasirašytinai išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už kviečių apie 281 t neteisėtą perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, požymio - specialaus subjekto ir tiesioginės tyčios, be to, byloje nėra duomenų, kad 2018 m. rugsėjo 4 d., kai buvo gautas turto arešto aktas, dar buvo ir šios nusikalstamos veikos dalykas – areštuotas turtas, bei duomenų, kokiais konkrečiais veiksmais kaltinamasis šį turtą neteisėtai perleido, todėl A. K. išteisintinas, nes nepadarė minėto nusikaltimo (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė byloje civilinį ieškinį su priedais 51 142 Eur sumai (t. l, b. l. 27-35), taip pat prašo priteisti bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 605 Eur (t. 4, b. l. 190-192). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 2 dalyje išteisintinas, nepadarius šios nusikalstamos veikos, AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau BPK nereglamentuoja, kaip turi būti sprendžiamas civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugų apmokėjimo klausimas tais atvejais, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje atmetamas ar paliekamas nenagrinėtu. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (šiuo atveju turėtos išlaidos yra susijusios su civilinio ieškinio nagrinėjimu) kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Abiem atvejais (atmetant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir jį paliekant nenagrinėtu) civiliniam ieškovui priimamas nepalankus sprendimas, todėl jam paminėtos išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl AB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Kardomoji priemonė A. K. byloje nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ turėtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti iš A. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.