Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-05-09 · Administracinė byla Nr. AS-525-201-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-07-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-07-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-143-16-13Nutartis · 2013-01-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
AS-525-201-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02843-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dainius Raižys, Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Data“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“
Advokatai
Dovilė Korsakaitė
Administracinė byla Nr. AS525-201/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02843-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2013 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Data“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu (b. l. 59-62) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Data“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Data“) skundą tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir atsakovas) tinkamai išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2011 m. lapkričio 3 d. prašymą bei pateikti motyvuotą atsakymą, likusios pareiškėjo skundo dalies teismas nepatenkino.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Data“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo jo naudai 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 70-71).

Pareiškėjas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė apmokėdamas už teisines paslaugas, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas (280 Lt, 2 400 Lt), pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose (260 Lt, 60 Lt).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi (b. l. 74-75) pareiškėjo UAB „Data“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo jo naudai 1 330 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2011 m. gruodžio 16 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatų Dovilės Korsakaitės ir Deivido Gagio kontora, o patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė apmokėjimas už teisines paslaugas, grindė 2012 m. balandžio 18 d. sąskaitos išrašu. Pabrėžė, jog pateiktame prašyme nurodyta, kad už 2011 m. lapkričio 3 d. prašymo ikiteismine tvarka Vilniaus miesto savivaldybei parengimą pareiškėjas sumokėjo 280 Lt, tačiau, kaip matyti iš 2011 m. lapkričio 3 d. prašymo, tai yra kreipimasis į instituciją dėl informacijos suteikimo, o ne pareiškimas spręsti ginčą ne teisme, todėl teismas prašomos sumos nepriteisė.

Nurodė, jog nagrinėjant ginčą teisme įvyko vienas teismo posėdis, kurio trukmė 25 min., o tai, vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 9 punktu, prilyginama iki 30 min. ir atmetama, todėl pareiškėjo prašoma atlyginti 60 Lt suma už atstovavimą jam nepriteisiama. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog kitų advokato nurodytų prašyme suteiktų paslaugų atlyginimo dydžių Rekomendacijos konkrečiai ir aiškiai nenustato, tačiau pagal Rekomendacijų 10 punktą už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų Rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose. Pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje advokatui pateiktų dokumentų ir kitos medžiagos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu teisme, analizė ir teisinis įvertinimas bei pasirengimas (susipažinimas su bylos medžiaga) administracinės bylos nagrinėjimui teisme turėtų būti prilyginamas atstovavimui teisme ir taikomas šiai advokato paslaugai apskaičiuoti Rekomendacijose nustatytas koeficientas, t. y. 0,15 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) už 1 val. Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir konstatavo, jog realiai reikalingas susipažinti su dokumentais laikas užimtų nuo 2 iki 3 val., todėl pareiškėjui priteisė 260 Lt sumą.

Teismas taip pat akcentavo, jog pareiškėjo skundas buvo tenkintas tik iš dalies, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjas įgijo teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai. Konstatavęs tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui apskaičiuotą priteisti išlaidų sumą 2 660 Lt (2 400 Lt + 260 Lt) padalino iš dviejų (nes buvo patenkinta ½ pareiškėjo keltų reikalavimų) ir priteisė jam 1 330 Lt sumą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 78-81), prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, arba, pripažinus pareiškėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumo laipsnį ir patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.

Pareiškėjas UAB „Data“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą, taip pat priteisti jo naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 400 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi (b. l. 92-96) atmetė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas netenkino pareiškėjo UAB „Data“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas pažymėjo, jog nors atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje atsakovas ir nurodė, kad pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo reikėtų atmesti kaip nepagrįstą, byloje iš esmės nekyla ginčas dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas buvo tik iš dalies priimtas pareiškėjo naudai, t. y. kad teismas sprendimu patenkino ½ jo reikalavimų, todėl jis turėjo teisę reikalauti iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pabrėžė, jog atsakovas iš esmės ginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, motyvuodamas, be kita ko, tuo, kad byla nebuvo sudėtinga, todėl priteistų teismo išlaidų dydis turėtų būti mažintinas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, tokiai atsakovo pozicijai nepritarė ir nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstą išlaidų, kurios buvo įrodytos byloje esančiais įrodymais – atstovavimo sutartimi su advokatų Dovilės Korsakaitės ir Deivido Gagio kontora, sąskaitos išrašu bei sąskaita už teisinę pagalbą, sumą pareiškėjui. Teismas pažymėjo, jog maksimali suma, kurią galėjo prisiteisti pareiškėjas už skundo teismui rengimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą buvo 1 200 Lt ((3 x 800 Lt MMA)/2 = 1 200 Lt). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pareiškėjui priteisti maksimalią sumą, ir manė, jog teismas nagrinėjamu atveju nepažeidė Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintų kriterijų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog advokatui pateiktos medžiagos analizės, teisinio įvertinimo ir pasirengimo administracinės bylos nagrinėjimui teisme paslaugų prilyginimas tos pačios rūšies teisinėms paslaugoms, kaip ir atstovavimui teisme, t. y. jų apskaičiavimas pritaikius Rekomendacijų 8.18 punkte įtvirtintą koeficientą, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-403/2011). Teismas laikė pagrįstu pirmosios instancijos teismo teiginį, jog nagrinėjamu atveju pasirengimas bylos nagrinėjimui ir dokumentų analizė galėjo užtrukti nuo 2 iki 3 val. ir nurodė, jog pagal šį įvertinimą pareiškėjui priteista jo prašyta 260 Lt suma nėra nepagrįsta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl netenkino atsakovo atskirojo skundo.

Atsiliepimas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti jo turėtas išlaidas už šio atsiliepimo rengimą – 400 Lt sumą, sumokėtą advokatei už minėto atsiliepimo rengimą, neviršijančią Rekomendacijų 8.15 punkte (0,5 x 800 Lt MMA = 400 Lt) įtvirtinto maksimalaus dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šio pareiškėjo prašymo netenkino, nurodęs, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato šalies teisę gauti išlaidų atlyginimą, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės arba priimamas procesinis sprendimas, kuriuo yra užbaigiamas bylos nagrinėjimas, tuomet yra skaičiuojamos ir išlaidos už atskirų procesinių veiksmų atlikimą. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl išlaidų atlyginimo, apeliacinėje instancijoje nėra nagrinėjamas klausimas dėl baigiamojo pirmosios instancijos teismo procesinio dokumento, todėl teismas prašymo priteisti turėtas atstovavimo išlaidas netenkino. Teismas šių išlaidų nepripažino būtinomis ir pagrįstomis, su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis.

IV.

Pareiškėjas UAB „Data“ 2012 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS602-421/2012, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais (b. l. 101-105).

Atsiliepimas

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, netenkindamas jo prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą pateikimo, pateikė vertinimą, kuris yra subjektyvus, prieštaraujantis pagrindiniams teisiniams principams, nepagrįstai eliminuojantis procesą laimėjusios šalies įstatymų numatytą teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei iškreipiantis bylinėjimosi išlaidų administraciniame procese sampratą. Pareiškėjo nuomone, nei ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, nei kitos procesinės teisės normos, reglamentuojančios atstovavimo išlaidų atlyginimą, nesieja šios teisės pagrįstumo su šių išlaidų atsiradimo momentu ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo momentu. ABTĮ 44 straipsnyje ir CPK 98 straipsnyje įtvirtintas atstovavimo išlaidų terminas negali būti aiškinamas siaurai ir siejamas tik su išlaidomis, kurios proceso šaliai atsirado iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, gavęs jo, vykdžiusio pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 22 d. įpareigojimą, atsiliepimą į pateiktą atskirąjį skundą, kuris šiuo atveju buvo vienintelė jo teisminės gynybos priemonė, neturėjo teisinio pagrindo šį procesinį dokumentą, o kartu ir jo parengimo išlaidas laikyti nebūtinomis ar nepagrįstomis.

Pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo ir nebūtinumo iš esmės prieštarauja teisminio proceso pralaimėjimo pasekmių teisiniam reglamentavimui.

Pažymėjo, jog nurodytas neteisingas teisės normų aiškinimas šioje byloje laikytinas iš esmės prieštaraujančiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose.

V.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi (b. l. 119-123) atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. AS602-421/2012 ir perdavė bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog pareiškėjas administracinėje byloje pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo procesą atnaujinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

Kiek tai buvo susiję su proceso atnaujinimu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, teismas nurodė, jog šios bylos atveju buvo sprendžiamas su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo klausimas, kurį reglamentuoja procesinės teisės (ABTĮ) normos. Nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas galimybę atnaujinti procesą sieja ne su procesinės teisės normų, o su materialinės teisės normų pažeidimu, todėl teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą netenkino.

Kiek tai buvo susiję su proceso atnaujinimu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, teismas pabrėžė, jog procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi, be kita ko, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl išlaidų už atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą atlyginimo, tokių išlaidų nepripažino būtinomis ir pagrįstomis, iš esmės konstatavęs, kad ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato šalies teisę gauti išlaidų atlyginimą, kuomet byla yra išnagrinėjama iš esmės arba priimamas procesinis sprendimas, kuriuo yra užbaigiamas bylos nagrinėjimas, tuomet yra skaičiuojamos ir išlaidos už atskirų procesinių veiksmų atlikimą. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl išlaidų atlyginimo, apeliacinėje instancijoje nėra nagrinėjamas klausimas dėl baigiamojo pirmosios instancijos teismo procesinio dokumento.

Įvertinęs nurodytą išaiškinimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pvz., 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-439/2008, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-559/2012 ir kt., tais atvejais, kai išlaidos buvo patirtos užbaigus bylą, pripažino suinteresuotų asmenų teisę į tokių išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnį. Atsižvelgęs į tai, teismas pabrėžė, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu – dėl išlaidų, patirtų po bylos užbaigimo, atlyginimo – yra nevienoda. Siekdamas unifikuoti teismų praktiką bei užtikrinti konstitucinį imperatyvą, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai, teismas atnaujino procesą vadovaudamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu ir administracinę bylą perdavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Procesą šioje administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136, 148 straipsnius tai iš esmės reiškia, kad bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija turėtų atlikti visapusišką pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (šiuo klausimu, žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, p. 271–294, ir joje nurodytą praktiką, 2011 m. liepos 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, 2012 m. spalio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-722/2012).

Procesą šioje byloje atnaujinusi teisėjų kolegija pagrindą procesui atnaujinti siejo su siekiu unifikuoti administracinių teismų praktiką bei užtikrinti konstitucinį imperatyvą, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai. Ši išvada padaryta atsižvelgus į nagrinėjamą administracinę bylą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-439/2008, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-559/2012, kuriose, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos, kai administracinė byla buvo išnagrinėta iš esmės, atlyginimo. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas šioje administracinėje byloje, turinį bei nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (b. l. 119-123), siekdama suvienodinti administracinių teismų praktiką, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2013 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Teismų įstatymas) 33 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje spręstina, ar nagrinėjamu atveju buvo tinkamai aiškintos ir taikytos teisės normos dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos po to, kai administracinė byla buvo išnagrinėta iš esmės, atlyginimo ir ar tokios patiriamos išlaidos turėtų būti priteisiamos atitinkamai proceso šaliai.

Išplėstinė teisėjų kolegija pasisakydama dėl byloje analizuojamų teisinių santykių visų pirma pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir patenkindamas pareiškėjo skundą, apgina jo subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, arba viešąjį interesą, o atmesdamas pareiškėjo skundą apgina atsakovą nuo nepagrįstų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų arba atitinkamus subjektus nuo nepagrįsto siekio apginti viešąjį interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.).

Dėl kreipimosi į teismą dažnai atsiranda atitinkamos bylinėjimosi išlaidos, kurios vėliau vadovaujantis įtvirtintu reguliavimu yra paskirstomos atitinkamoms proceso šalims. Pažymėtina, jog Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pastebėtina, jog pagal ABTĮ 44 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Žinojimas, kad pralaimėjusi šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugantį nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Tokiu būdu, be kita ko, yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei.

Pažymėtina, jog administracinis teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio priteisimo, turi atsižvelgti į tai, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą. ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Konkrečiai kalbant apie proceso šalių patirtas išlaidas, kurios gali būti priteisiamos iš kitos proceso šalies, pažymėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalys numato, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas. To paties gali reikalauti atlyginti ir tretieji suinteresuoti asmenys, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 44 str. 5 d.). Atitinkamai, atsakovas gali reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 4 ir 6 d.).

Pastebėtina, jog teisė kreiptis į teismą administraciniame procese užtikrinama įvairiais procesinio pobūdžio principais ir normomis. Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą, todėl ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui profesionalų atstovavimą ir nuo kiekvienos proceso šalies diskrecijos (pasirinkimo teisės) priklauso, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks profesionalų atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-15/2012). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-388/2012). Taigi išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Dėl šių priežasčių ABTĮ numato, kad proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas teismo sprendimas, atlyginamos atstovavimo išlaidos. Pastebėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pasisakydama dėl administracinės bylos esmės, išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog aiškinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir sprendžiant, ar išlaidos, patirtos po administracinės bylos užbaigimo, turi būti atlyginamos atitinkamai proceso šaliai, turi būti atsižvelgiama į bylinėjimosi išlaidų paskirtį, tikslus.

Šiuo aspektu visų pirma pastebėtina, jog teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nėra savarankiški materialiniai teisiniai santykiai, o procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa. Reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

Pažymėtina, jog ABTĮ proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, suteikia teisę prašyti atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu (ABTĮ 44 str.). Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, ABTĮ tiksliai ir išsamiai nenumato, kokio pobūdžio išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, ir kiekvienu atveju toks įvertinimas paliekamas administracinio teismo prerogatyvai. Teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, turi nustatyti konkretų išlaidų ryšį su byla ir pripažinti arba atsisakyti pripažinti atitinkamas išlaidas, susijusiomis su administracinės bylos nagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip minėta, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis suteikia teisę prašymą dėl išlaidų paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. ABTĮ 45 straipsnio 3 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl išlaidų atlyginimo per septynias dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi proceso įstatymas numato galimybę tam tikrus procesinius veiksmus, susijusius su administracinio ginčo užbaigimu, atlikti jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat sudaro prielaidas kilti atitinkamiems ginčams dėl to. Kitaip tariant, administracinė byla ne visais atvejais visa apimtimi užsibaigia priėmus teismo sprendimą. Atskirais atvejais net ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje gali būti atliekami atitinkami procesiniai veiksmai ir nagrinėjami su priimtu teismo sprendimu labai glaudžiai susiję (išlaidų atlyginimo) klausimai. Dėl šių priežasčių manytina, jog išlaidos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teismo, įvertinimu apeliacinės instancijos teisme, laikytinos iš esmės pagrindinio ginčo dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomo intereso, taip pat ginčo dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų tąsa. Todėl prie išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos, kurios susidarė apeliacinės instancijos teisme dėl procesinių dokumentų rengimo, kai apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo pagal prašymą, pateiktą po bylos išnagrinėjimo, priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėtina, jog nurodytu būdu aiškinant teisės normas, be kita ko, yra užtikrinama šalių teisė į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, t. y. proceso šalis, pasinaudojusi profesionalaus atstovavimo paslaugomis, gali realiai tikėtis išlaidų, kurios tam tikru mastu neabejotinai yra susijusios su bylos išnagrinėjimu iš esmės, atlyginimo. Tokiu būdu, be kita ko, yra užtikrinamas administracinio proceso teisėje vyraujančio principo „pralaimėjęs moka“ įgyvendinimas ir atitinkamai apginami proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, interesai, užtikrinamas bylinėjimosi išlaidų instituto tikslų realus ir visapusiškas poveikis administracinių bylų teisenoje.

Vadovaujantis tuo, kas paminėta pirmiau, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartimi buvo netinkamai išaiškintos ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatos. Išlaidos, susijusios su atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atlyginti išlaidas pagal prašymą, paduotą po bylos išnagrinėjimo iš esmės, yra priskirtinos kitoms išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, t. y. patenka į skirstytinas išlaidas, kurios gali būti atlyginamos šalims. Tačiau vien tik ta aplinkybė, kad tam tikros išlaidos yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kategorijos, dar nereiškia, jog tokios išlaidos turi būti priteisiamos atitinkamą prašymą pateikusiam asmeniui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išlaidos atlyginamos tik tokiai proceso šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (ABTĮ 44 str. 1 d. ir 6 d.). Vadinasi, jei sprendimas nėra priimamas šalies naudai, išlaidos yra neatlyginamos. Taigi šioje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo prašymas atlyginti išlaidas gali būti patenkintas, o jei taip – kokia apimtimi.

VII.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos bylinėjimosi išlaidos teismo yra ir turi būti atlyginamos, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Be to, ne visų išlaidų atlyginimas gali būti pateisinamas proceso išlaidų atlyginimo instituto paskirtimi ir esme. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pabrėžtina, jog tokiu būdu, kai galutinis bylinėjimosi išlaidų įvertinimas ir jų dydžio nustatymas paliekamas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui, užtikrinama pusiausvyra, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone, kad būtų užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumas, apsaugoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu. Todėl administraciniam teismui konkrečiu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar jų dydžio kyla pareiga būti aktyviam, ex officio atsižvelgti į tai, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir bylinėjimosi išlaidų būtų tam tikras priežastinis ryšys.

Teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat į tai, ar procesiniame dokumente, už kurio parengimą yra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš esmės yra atkartojami argumentai, pateikti pirmosios instancijos teismui, ar kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis ir yra pateikiami argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atliktų atitinkamų aplinkybių aiškinimo ir vertinimo, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai.

Pastebėtina, jog nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos.

Dėl šioje byloje priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas UAB „Data“ iš dalies laimėjo ginčą dėl materialiosios teisės, kuris buvo užbaigtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu. Taigi galima teigti, kad sprendimas buvo (iš dalies) priimtas pareiškėjo naudai ir jis galėjo reikalauti tam tikrų išlaidų atlyginimo. Pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo buvo patenkintas iš dalies Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi. Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, pareiškėjas inter alia prašė priteisti jo naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 400 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (b. l. 85-88), ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2012 m. birželio 1 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir advokatės Dovilės Korsakaitės, kuria nurodytai advokatei pavedama atstovaujamojo vardu parengti atsiliepimą į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. gegužės 16 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties (b. l. 89), 2012 m. birželio 1 d. pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 602863) (b. l. 90). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės atskirasis skundas buvo atmestas, t. y. atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatas buvo palankus pareiškėjui. Vadinasi, administracinėje byloje buvo iš dalies patenkinti pareiškėjo materialiniai teisiniai reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų taip pat buvo priimtas jo naudai, todėl pareiškėjas pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo, atlyginimą.

Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą maksimali priteistina suma už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 400 Lt (0,5 koeficientas x 800 Lt minimalios mėnesinės algos, patvirtintos 2007 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1368 ir galiojusios teisinių paslaugų suteikimo metu). Šiuo atveju nors pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra didesnė nei maksimali suma, numatyta Rekomendacijų 8.15 punkte, tačiau, atsižvelgus į tai, kad administracinėje byloje buvo patenkinta ½ pareiškėjo reikštų reikalavimų, atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija pareikšta vienu, nors ir reikalaujančių teisinių žinių, tačiau teisiškai nesudėtingu klausimu, atsiliepimo apimtis nedidelė (b. l. 85-88), vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 400 Lt atstovavimo išlaidų tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo. Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties dalis, kuria teismas nepatenkino pareiškėjo UAB „Data“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, keistina – pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinant iš dalies ir priteisiant jam iš atsakovo 100 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų atnaujinant procesą šioje administracinėje byloje, atlyginimo

Pažymėtina, jog administracinėje byloje taip pat yra gautas pareiškėjo prašymas priteisti už prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimą advokatei Dovilei Korsakaitei sumokėtus 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas nurodytas išlaidas grindžia 2012 m. rugpjūčio 1 d. atstovavimo sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjo ir advokatės Dovilės Korsakaitės, kuria advokatei yra pavedama parengti prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS602-421/2012 (b. l. 109), 2012 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 5/2012, 2013 m. kovo 26 d., duomenimis iš AB banko „Swedbank” elektroninės bankininkystės, 2012 m. rugpjūčio 8 d. vietinio mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu, kad už prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS602-421/2012 parengimą pareiškėjas sumokėjo 1 300 Lt.

Šiuo klausimu išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, jog prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, nutarimu), patenkinimas nėra laikytinas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu pareiškėjo naudai, sudarančiu prielaidas teisei į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šių išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas savarankiškai, bet priklauso nuo administracinės bylos, kurioje procesas buvo atnaujintas, rezultatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012). Todėl išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ši teismo nutartis yra priimta iš dalies pareiškėjo naudai, ja yra iš dalies patenkinami pareiškėjo interesai, sprendžia, jog jis gali reikalauti tam tikrų išlaidų, susijusių su proceso atnaujinimu šioje byloje, atlyginimo.

Pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.8 punktą maksimali priteistina suma už prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimą yra 2 550 Lt (3 koeficientas x 850 Lt minimali mėnesinė alga, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” Nr. 718 ir galiojusi teisinių paslaugų suteikimo metu). Atitinkamai, išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.8 punktą, pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, byloje nagrinėto ginčo pobūdį, sudėtingumą, kitas Rekomendacijų 2 punkte nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog pareiškėjui priteistina 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS602-421/2012 parengimu.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nemano, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog šioje byloje buvo sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, pati savaime patvirtina, kad byloje gali būti priteisiamas maksimalus išlaidų atlyginimas. Pirma, administracinėje byloje Nr. AS602-421/2012 procesas buvo atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, o ABTĮ 160 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai procesas administracinėje byloje buvo atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkto pagrindu, byla perduodama nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai. Taigi byla buvo perduota nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai ne dėl jos sudėtingumo, bet pagal įstatymą. Antra, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas vadovaujasi ne tik bylos sudėtingumu, bet visuma bylos aplinkybių ir kriterijų (pvz., įtvirtintų Rekomendacijų 2 p.), taip pat teisingumo, protingumo, proporcingumo ir kitais principais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 6 dalimis, 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria teismas nepatenkino pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Data“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Data“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Data“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 100 (vieną šimtą) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme”.

Likusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Data“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su proceso atnaujinimu administracinėje byloje Nr. AS602-421/2012, priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Data“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 300 (tris šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su proceso atnaujinimu administracinėje byloje Nr. AS602-421/2012.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDainius RaižysDalia VišinskienėVirginija Volskienė