Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-06-26 · Administracinė byla Nr. eA-4295-525/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
eA-4295-525/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03126-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
M. N. H., M. H.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-4295-525/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03126-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 9.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. N. H., M. H. ir jų nepilnamečių vaikų M. H., S. H., Y. H. ir H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. N. H., M. H. ir jų nepilnamečių vaikų M. H., S. H., Y. H. ir H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (15/6-12)12PR-144 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 dalį, kuria pareiškėjams nesuteiktas pabėgėlio statusas ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo iš naujo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ir baimė patirti persekiojimo veiksmus kyla dėl jų tautybės (priklausymo etninei mažumai (duomenys neskelbtini)). Turi verslą, augina 4 nepilnamečius vaikus, gyveno (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) reikalavo sumokėti mokesčius, nes turi verslą, o pareiškėją prievarta vertė dirbti. Pareiškėjų nuomone, būtina remtis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (toliau – ir JTVPK) 2018 m. rugpjūčio 31 d. gairėmis, kuriose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) toliau patiria visuomeninę diskriminaciją, tampa neteisėto apmokestinimo, priverstinio verbavimo ir darbo aukomis, patiria fizinį smurtą bei sulaikymą. Šiose gairėse taip pat nurodyta, kad paskutiniais metais ypač padaugėjo persekiojimo, grasinimų, pagrobimų ir nužudymų, kuriuos vykdo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei kiti antivalstybiniai subjektai, atvejų.

3. Pažymėjo, kad Europos prieglobsčio paramos biuro 2017 m. gruodžio mėnesio ataskaitoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) puola asmenis, kuriuos laiko (duomenys neskelbtini). Tarp asmenų grupių, kurios laikomos tikėjimo išdavikais, nurodomi (duomenys neskelbtini) bei asmenys, kurie „abejoja teise juos žudyti“. Taip pat šioje ataskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) tapo taikiniais dėl to, jog tam tikrą laiką buvo Vakaruose. Kitoje 2017 m. ataskaitoje nurodyta, kad išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) įgauna modelį. (duomenys neskelbtini) gali tapti aukomis dviem atvejais: masinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susirinkimų metu (duomenys neskelbtini) ar kituose miestuose arba būti identifikuojami kelionės autobusu metu, diskriminacija (duomenys neskelbtini) atžvilgiu išlieka. Be to, Tarptautinės mažumų teisių grupės, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos puslapyje apie (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bijo (duomenys neskelbtini) iškilimo dėl tiesioginės grėsmės jų bendruomenei, savižudžių išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) vyksta nuolat, o pagrobimų skaičius išaugo.

4. Pareiškėjų teigimu, šie duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) išskiriami ir individualizuojami (duomenys neskelbtini) visuomenėje, o pareiškėjams, kaip priklausantiems šiai etninei mažumai, gresia persekiojimas. Atkreipia dėmesį, kad 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) prasme, persekiojimo pavojaus egzistavimas nėra siejamas su išvykimu, toks pavojus gali atsirasti ir po išvykimo. Pažymi, kad Europoje jie yra ilgiau nei 3 metus, todėl kilmės valstybėje gali būti laikomi „suvakarėjusiais“. Departamentas nevertino šių aplinkybių, neatliko nuodugnaus tyrimo bei neatsižvelgė į pasikeitusią jų padėtį.

5. Pareiškėjai papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Departamentas neįvertino jų nurodytų aplinkybių visumos ir nepagrįstai atmetė argumentus, jog šeimai kyla grėsmė ne tik patirti nežmonišką elgesį dėl prastos sveikatos apsaugos sistemos padėties (duomenys neskelbtini) ir gydymo neprieinamumo, bet ir dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio karo ir paplitusio smurto. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116.4.2 punktą nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas pateiktų įrodymus, jog smurto veiksmai jam gresia dėl konkrečiai su jo situacija susijusių priežasčių, Departamentas, nustatęs pagrįstą tikimybę pareiškėjams susidurti su (duomenys neskelbtini), pagrobimais, turėjo suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad pareiškėjai turi net tris individualizuojančias ir didinančias pareiškėjams kylančią riziką aplinkybes: priklauso etninei mažumai – (duomenys neskelbtini), religinei mažumai – (duomenys neskelbtini) ir turėjo verslą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjams suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje dėl visiškai pagrįstos baimės, kad grįžus į kilmės valstybę, jie gali patirti nežmonišką arba žeminantį jų orumą elgesį, taip pat išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

8. Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą informaciją nustatyta, kad pareiškėjai neatitinka Konvencijos 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų reikalavimų pabėgėlio statusui Lietuvos Respublikoje suteikti, t. y. nors yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjai gali susidurti su prieglobsčio prašyme nurodytais veiksmais (susidūrimas su (duomenys neskelbtini), galimi pagrobimai), tačiau jie sąlygojami bendro pobūdžio padėtimi (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjų turimomis individualiomis savybėmis (religijos, tautybės).

9. Pažymėjo, kad Departamentas tyrimą atliko, remdamasis tikslia ir naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės detaliai išdėstytos išvadoje, kuria remiantis priimtas ginčijamas Sprendimas (informacijos, kad (duomenys neskelbtini) išsiveda asmenį, kad jis atidirbtų nesumokėtus mokesčius, nerasta; duomenų apie (duomenys neskelbtini) grobimus (duomenys neskelbtini) yra, tačiau pagrobimo priežastys dažnai susijusios ne su (duomenys neskelbtini) etnine priklausomybe ar religija, bet su jų darbu nevyriausybinių organizacijų arba vyriausybės sektoriuje; (duomenys neskelbtini) grobiami ir kiti asmenys, nepriklausomai nuo jų etninės priklausomybės, lyties, amžiaus; informacijos, kad tendencingai grobiami (duomenys neskelbtini) vaikai, siekiant gauti išpirką, nerasta ir kt.). Departamentas vadovavosi informacija iš kelių šaltinių: 2018 m. gegužės mėnesio Europos Prieglobsčio Paramos biuro gairėmis dėl saugumo padėties (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federalinės migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnybos informaciniu biuleteniu, LandInfo – Norvegijos informacinio centro apie kilmės šalis raportu, Jungtinių Valstijų Valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo departamento ataskaita, Tarptautinės Migracijos Organizacijos informacija ir kt., t. y. įvertino aktualią pareiškėjų kilmės informaciją, susijusią su prieglobsčio prašymo motyvais, kuri tarpusavyje neprieštarauja.

10. Atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjų nurodytose ataskaitose minimi atvejai, kai (duomenys neskelbtini) nužudyti keli (duomenys neskelbtini) dėl jų praleisto laiko vakaruose, tačiau tose pačiose ataskaitose nurodyta, jog šie (duomenys neskelbtini) galimai nužudyti dėl to, kad turėjo dvigubą pilietybę ar esant kitoms aplinkybėms.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjai (H. šeima) 2014 m. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2017 m. lapkričio 14 d. buvo sustabdytas H. šeimos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas, nes užsieniečiai išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo. Pareiškėjai 2018 m. kovo 8 d. perduoti iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką ir VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro užkardoje pateikė prašymą atnaujinti jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

13. Departamentas 2018 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-14)-18PR-1 atnaujinti M. H., M. H., S. H., Y. H. ir H. H. prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Lietuvos Respublikoje, 2018 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13)15PR-36 nagrinėti pareiškėjo M. N. H. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

14. M. N. H. pirminėje 2014 m. apklausoje nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, musulmonų (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, turėjo nuosavą parduotuvę. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2014 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, nes jo tėvas buvo kaimo seniūnas, (duomenys neskelbtini) nuolat grasino, persekiojo, todėl nenorėjo, kad tai patirtų vaikai. Taip pat nurodė, kad 3 kartus buvo pagrobę (duomenys neskelbtini), kurie nužudė jo tėvą, o vaikai negalėjo eiti į mokyklą, nes (duomenys neskelbtini) grasino, kad juos pagrobs, jei nebendradarbiaus. 2018 m. apklausoje nurodė, kad bėgo nuo karo ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) reikalavo pinigų, nesutikus jų duoti, grasino nužudyti, buvo 2 kartus sulaikytas (duomenys neskelbtini), pirmą kartą laikė 2 dienas, antrą kartą – savaitę, (duomenys neskelbtini) mušdavo.

15. M. H. 2014 m. pirminėje apklausoje nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) tautybės, musulmonų (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Iš (duomenys neskelbtini) su šeima išvyko 2014 m., nes (duomenys neskelbtini) nuolat grasino, persekiojo, todėl nenorėjo, kad tai patirtų vaikai. Vyrą (duomenys neskelbtini) buvo tris kartus pagrobę, vyro tėvą nužudė, o vaikus grasino pagrobti, jei nebendradarbiaus. Vėlesnėje apklausoje nurodė, kad bėgo nuo pavojaus gyvybei kilmės valstybėje. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) laiko priešais ir visus žudo.

16. Departamento prieglobsčio skyrius, atlikęs tyrimą bei surinkęs pareiškėjų kilmės valstybės informaciją, 2018 m. rugpjūčio 31 d. išvadoje Nr. (15/6-12)13PR-144RN „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ (toliau – ir Išvada), nustatė, kad (duomenys neskelbtini) išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) dažnai susiję su buitiniais konfliktais arba dėl to, kad (duomenys neskelbtini) dirba valstybiniame sektoriuje ar su tarptautinėmis organizacijomis, taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apmokestina ir renka mokesčius ne vien tik iš (duomenys neskelbtini), bet ir iš kitų gyventojų, valstybės pareigūnų, įmonių, organizacijų, o žmonių pagrobimai vykdomi nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, amžiaus, lyties bei dėl skirtingų priežasčių (išpirkos, gąsdinimų, baudimo tikslais ir pan.). Taip pat nustatė, kad, nors pareiškėjų baimė patirti sunkumus gaunant gydymą (duomenys neskelbtini) pagrįsta, tačiau prasta sveikatos apsauga per se (savaime) nesąlygoja persekiojimo Konvencijos kontekste, nėra jokių individualių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti diskriminacinio pobūdžio valstybės politiką. Išvadoje konstatavo, kad, nors H. šeimos baimė susidurti su jų nurodytais veiksmais (susidūrimas su (duomenys neskelbtini), grobimai) yra pagrįsta, tačiau ji nėra individualizuota, t. y. nurodyti veiksmai sąlygojami bendro pobūdžio padėtimi (duomenys neskelbtini).

17. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 48 straipsniu, 86 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 115, 116, 124, 129 punktais ir 125.2 papunkčiu bei remdamasis Išvada, nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso, nes jie neatitinka Konvencijos 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tuo pačiu sprendimu suteikė pareiškėjams papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje bei išdavė leidimus laikinai gyventi.

Atsiliepimas

18. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo, Aprašo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose. Įvertinęs Iš Išvados turinį ir Departamento atsiliepime nurodytus paaiškinimus, teismas sprendė, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymą, vertino pareiškėjų nurodytą informaciją, o išvadas padarė remdamasis oficialiai duomenimis, gautais iš kelių tarpusavyje neprieštaraujančių šaltinių (2018 m. gegužės mėnesio Europos Prieglobsčio Paramos biuro gairėmis, Vokietijos Federalinės migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnybos informaciniu biuleteniu, LandInfo – Norvegijos informacinio centro apie kilmės šalis raportu, Tarptautinės Migracijos Organizacijos informacija ir kt.), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jų pasakojimą, taip pat įrodymų ar įtikinamų argumentų, paneigiančių Departamento išvadas. Nors pareiškėjai skunde remiasi JTVPK 2018 m. rugpjūčio 31 d. gairėmis, Europos prieglobsčio paramos biuro 2017 m. ataskaitomis, kuriose aprašyti atvejai, kai (duomenys neskelbtini) nužudyti keli (duomenys neskelbtini) dėl jų praleisto laiko Vakaruose, tačiau, teismo nuomone, tai savaime nepatvirtina pareiškėjų argumentų dėl galimo jų persekiojimo (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju nėra ginčo, kad egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gali susidurti su (duomenys neskelbtini), yra galimi pagrobimai, tačiau pagal Departamento tyrimo metu surinktą informaciją, (duomenys neskelbtini) grobiami ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kiti asmenys, nepriklausomai nuo jų etninės priklausomybės, gyvenimo Vakaruose ir pan. Tai leidžia daryti išvadą, kad, esant tokiai saugumo situacijai (duomenys neskelbtini), susidūrimai su (duomenys neskelbtini) gresia bet kuriam (duomenys neskelbtini) gyventojui. Teismas nurodė, kad įvertinęs pareiškėjų prieglobsčio bylose esančius duomenis, neturi pagrindo abejoti Departamento tyrimo metu padarytomis išvadomis, kurių pareiškėjai skunde objektyviais įrodymais ar įtikinamais argumentais nepaneigė. Nors pareiškėjai teigia, kad Departamentas neatliko nuodugnaus tyrimo, tačiau skunde konkrečiai nenurodė, kurie iš Apraše detalizuotų pareigūnų veiksmų, pareiškėjų nuomone, buvo netinkami. Tai, kad sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso pareiškėjų atžvilgiu nepalankus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tyrimas, nagrinėjant jų prieglobsčio prašymą, buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Departamentas, priimdamas sprendimą, nagrinėjo pareiškėjų nurodytas aplinkybes, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo jų persekiojimo dėl tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei.

20. Teismas sprendė, kad Departamento Sprendimo 1 dalis, kuria pareiškėjams nesuteiktas pabėgėlio statusas, yra tinkamai pagrįsta tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, priimta nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo ją panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjų skundą atmetė. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas netenkino ir pareiškėjų skundo išvestinio reikalavimo įpareigoti Departamentą išnagrinėti jų prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo iš naujo.

III.

21. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jų skundą tenkinti.

22. Pareiškėjai nurodo, kad remiantis jų nurodytais prieglobsčio prašymo motyvais, gali būti identifikuotos ir nustatinėjamos trys Konvencinės persekiojimo priežastys - tautybė ((duomenys neskelbtini)), religija ((duomenys neskelbtini)) ir politiniai įsitikinimai (atsisakymas bendradarbiauti ir prisijungti prie (duomenys neskelbtini)). Atkreipia dėmesį, kad Departamentas ir pirmosios instancijos teismas nevertino ar pareiškėjų atsisakymas bendradarbiauti ir prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gali būti vertinami kaip politiniai įsitikinimai.

23. Pareiškėjai akcentuoja, kad vertinant jų persekiojimo priežastis turi būti atsižvelgta į aktualius bylai Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau - ir EASO), institucijos, teikiančios pagalbą teismams bei už prieglobsčio prašymą atsakingoms institucijoms nagrinėjant prieglobsčio prašymus, pateiktus išaiškinimus. Naujausiose gairėse dėl prieglobsčio prašymų iš (duomenys neskelbtini) vertinimo (toliau - ir EASO Gairės) yra nurodyta, kad dėl to, jog dauguma (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdomas persekiojimas turi būti vertinamas pagal dvi Konvencines persekiojimo priežastis - tautybę ir religiją. Taip pat byloje turi būti atsižvelgta į naujausias JTVPK 2018 m. rugpjūčio 31 d. Gaires vertinant prieglobsčio prašytojų iš (duomenys neskelbtini) tarptautinės apsaugos poreikį. Tai, kad (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) tikslingai ir sistemingai yra persekiojami patvirtinama ir pagal Jungtinių Tautų pagalbos misijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UNAMA) 2019 m. kasmetinėje ataskaitoje dėl civilių aukų (UNAMA ataskaita), kurioje nurodyta, kad yra toliau fiksuojami intensyvūs religiškai motyvuoti smurto išpuoliai, kuriuos vykdo (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini), kurių daugumą sudaro (duomenys neskelbtini). UNAMA išlieka susirūpinusi dėl šios religinės mažumos saugumo situacijos ir tuo, kokiu laipsniu smurtas įtakoja religijos laisvę. Taip pat UNAMA užfiksavo, kad, nors 2017 m. dauguma religiškai motyvuotų išpuolių prieš (duomenys neskelbtini) įvyko maldos namuose, tačiau jau 2018 m. dauguma išpuolių jau įvyko kitose (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) civilinėse vietovėse. 2017 m. EASO ataskaitoje „Asmenys, kurie konflikte yra puolami ginkluotų subjektų“ nurodoma, kad išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) įgauna modelį. (duomenys neskelbtini) gali tapti aukomis dviem atvejais: masinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susirinkimų metu (duomenys neskelbtini) ar kituose miestuose arba būti identifikuotais kelionių autobusais metu, diskriminacija (duomenys neskelbtini) atžvilgiu išlieka.

24. Nurodo, kad apibendrinus institucijų, atsakingų už pagalbą ir paramą nagrinėjant prieglobsčio prašymus, išvadas, kurios neprieštarauja, bet papildo Departamento surinktą kilmės valstybės informaciją, vertintina, jog (duomenys neskelbtini), būdami (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra persekiojami dėl priklausymo etninei-religinei mažumai. (duomenys neskelbtini) anti-valstybinės sukarintos grupės ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) identifikuoja, kaip bedievius ir apostatus, tikėjimo išdavikus. Dėl to, kad pareiškėjai priklauso šiai etninei mažumai, ir jau yra patyrę netinkamą elgesį (pareiškėjas buvo pagrobtas, sulaukė grasinimų), ir grasinimai buvo realizuoti (pareiškėjo tėvas buvo nužudytas), pareiškėjų nuomone, jie atitinka pabėgėlio statusui keliamas sąlygas, nes jų baimė patirti persekiojimą yra sąlygota jų tautybės ir religijos.

Šalies argumentai

25. Pareiškėjai nurodo, kad Departamentas ir pirmosios instancijos teismas nevertino ir pareiškėjų atsisakymo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini), mokėti (duomenys neskelbtini) pinigus bei prie jų prisijungti ir kartu su jais kariauti. Atsisakymas bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) yra reikšminga aplinkybė, nes pareiškėjai priklauso sistemingai neigiamai veikiamai grupei ((duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)). Vertinant ar jų atsisakymas palaikyti ir prisijungti prie (duomenys neskelbtini) yra politiniai įsitikinimai turi būti atsižvelgta į Aprašo 116.1.8. papunktyje nurodytą politinių įsitikinimų apibrėžimą. Taip pat byloje yra aktualus Aprašo 116.1.9. papunktis, kuriame nurodyta, kad vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas. Vertinant ar (duomenys neskelbtini) priskiria politinius įsitikinimus asmenims, kurie atsisako bendradarbiauti, kartu su jais kovoti, turi būti atsižvelgta į jau minėtų institucijų gaires bei išaiškinimus ir kilmės valstybės informaciją. Kadangi pareiškėjai atsisakė bendradarbiauti ir kariauti kartu su (duomenys neskelbtini), o patys priklauso pažeidžiamai ir sistemingai persekiojamai etninei mažumai, todėl jų persekiojimo baimė sąlygojama ne tik priklausymo etninei mažumai. Departamentas turėjo savo iniciatyva įvertinti pareiškėjų galimą grėsmę dėl atsisakymo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) bei atsižvelgti į nurodytų aplinkybių visumą (pareiškėjo grobimus, jo tėvo nužudymą).

26. Pareiškėjai teigia, kad Departamentas ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priklauso sistemingai ir neigiamai persekiojamai grupei, nes jie yra vertinami kaip bedieviai, ne musulmonai. Dėl to, kad pareiškėjai priklauso šiai etninei mažumai, ir dar papildomai atsisakė bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini), o grėsmės jau buvo realizuotos (pareiškėjas pagrobtas, jo tėvas buvo nužudytas), todėl pareiškėjų visiškai pagrįsta baimė patirti persekiojimą yra sąlygojama dėl tautybės, religijos ir priskiriamų politinių įsitikinimų ir jie atitinka pabėgėlio statusui keliamus reikalavimus.

27. Pažymi, kad išslaptinus jų prieglobsčio bylos medžiagą paaiškėjo, kad papildoma apsauga jiems buvo suteikta ne dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio beatodairiško smurto, bet dėl neprieinamos kokybiškos sveikatos apsaugos sistemos, todėl Departamento sprendimas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo pagrindų kvalifikavimo ir yra prieštaraujantis Departamento surinktai informacijai. Departamentas ir pirmosios instancijos teismas sprendimuose pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) saugumo situacija atitinka beatodairiško smurto laipsnį, kadangi kiekvienam (duomenys neskelbtini) gyventojui gresia susidurti su (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties nėra aišku, kodėl Departamentas pripažindamas, kad (duomenys neskelbtini) saugumo situacija yra tokia, jog, nors bet kuriam (duomenys neskelbtini) piliečiui gresia susidurti su (duomenys neskelbtini), bet pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Pažymi, kad tiek Departamento surinkta kilmės valstybės informacija, tiek apeliaciniame skunde pateikta informacija bei išaiškinimai akivaizdžiai įrodo, jog prieglobstis turėjo būti suteiktas Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais.

28. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi prieglobsčio bylose taikomais įrodinėjimo standartais. Teismui pateiktame skunde kilmės valstybės informacija ir pateikti išaiškinimai neprieštarauja Departamento surinktai informacijai, o ją papildo ir išplečia. Pareiškėjų pasakojimas neturi prieštaravimų, yra nuoseklus, atitinka ir bendrą ir specifinę kilmės valstybės informaciją. Tiek Departamento pateikta informacija, tiek ir pareiškėjų įrodo, kad persekiojimas jų atžvilgiu vyksta religijos ir tautybės pagrindais. Be to, Departamentas nustatė, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) jau susidūrė su Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais (pareiškėjas buvo pagrobtas, tėvas nužudytas), todėl galima teigti, kad Departamentas neatsižvelgė į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, ne visas jas tinkamai įvertino, dėl to jiems nebuvo suteiktas tinkamais pagrindais prieglobstis.

29. Pareiškėjai nurodo, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bei kvalifikavo jiems gresiantį persekiojimą. Pateikta kilmės valstybės informacija ir įvairių kompetentingų institucijų gairės bei išaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjai, priklausydami (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), turi visiškai pagrįstą baimę patirti persekiojimą religijos ir tautybės pagrindais. Jeigu Departamentas nustatė, kad bet kuriam (duomenys neskelbtini) gyventojui gresia susidurti su (duomenys neskelbtini), tai jau yra pakankama sąlyga pareiškėjams suteikti prieglobstį Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėjai jau anksčiau susidūrė su persekiojimo veiksmais, tačiau Departamentas šių veiksmų nekvalifikavo, kaip pagrindą suteikti prieglobstį. Atitinkamai Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjai priklauso sistemingai neigiamai veikiamai grupei ((duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)), savo iniciatyva turėjo įvertinti ar jiems dėl atsisakymo bendradarbiauti ir kartu kovoti su (duomenys neskelbtini) už tokius veiksmus (politinius įsitikinimus) gali grėsti persekiojimas, kaip yra nurodoma kompetentingų institucijų gairėse.

30. Pareiškėjai papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad palaiko apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, kad Departamentas netinkamai kvalifikavo persekiojimą - neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) sistemingą persekiojimą ir tokio persekiojimo priežastis, - neįvertino galimų kitų persekiojimo priežasčių (politinės, religinės), bei neįvertino visų galimų papildomos apsaugos suteikimo pagrindų. Kadangi pareiškėjai priklauso sistemingai netinkamai veikiamai grupei, (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), tai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi pareigą net tik savo iniciatyva įvertinti visas aplinkybes, bet turi atsižvelgti į visas šiuo metu egzistuojančias faktines, teisines aplinkybes, į kurias Departamentas atsižvelgė ar būtų galėjęs atsižvelgti pagal prieglobsčio prašymų nagrinėjimo standartus.

31. Akcentuoja, kad apibendrinus JTVPK gaires bei ESTT ir EŽTT praktiką, galima teigti, jog prieglobsčio prašytojams nėra keliamas reikalavimas pagrįsti, kad gresiantis persekiojimas yra didesnės tikimybės, negu kitiems toje šalyje gyvenantiems asmenims. Tačiau Departamentas ir pirmosios instancijos teismas iškelia pareiškėjams tokį reikalavimą, kas nėra suderinama su tarptautinės apsaugos poreikio įvertinimo ir įrodinėjimo standartais. Pagal EŽTT praktiką, prašytojas neprivalo įrodyti, kad netinkamas elgesys su juo yra labiau tikėtinas nei nėra tikėtinas. Papildoma kilmės valstybės informacija pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) yra sistemingai persekiojama grupė, o (duomenys neskelbtini) institucijos nesiekia užtikrinti šios mažumos teisių.

Atsiliepimas

32. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

34. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjų argumentą, kad jis nevertino pareiškėjų priklausymo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Konvencijos kontekste, pažymi, jog Departamentas atlikto išsamų ir individualų pareiškėjų atvejo tyrimą, remdamasis Aprašo 115 punkte įtvirtintais reikalavimais, t. y. tyrimas buvo atliktas atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą, prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus bei prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes ir kt. Departamento atliktas išsamus pareiškėjų atvejo tyrimas apibendrintai išdėstytas Išvadoje, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad nors pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) etninei mažumai, tačiau, remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) persekiojimas dėl jų etninės kilmės nėra paplitęs (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad yra duomenų apie (duomenys neskelbtini) grobimus (duomenys neskelbtini), tačiau pagrobti (duomenys neskelbtini) buvo įvairaus amžiaus ir lyties, be to, pagrobimo priežastys dažnai susijusios ne su (duomenys neskelbtini) etnine priklausomybe ar religija, bet dėl jų darbo nevyriausybinių organizacijų arba vyriausybės sektoriuje. Taip pat (duomenys neskelbtini) grobiami ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kiti asmenys, nepriklausomai nuo jų etninės priklausomybės, lyties, amžiaus. Taip pat grobiami užsieniečiai, kurie yra laikomi potencialiomis pagrobimo aukomis, kadangi, lyginant su vietiniais standartais, jie laikomi turtingais. Grobiami žurnalistai ir valdžios atstovai, o informacijos, kad tendencingai yra grobiami (duomenys neskelbtini) vaikai, siekiant gauti išpirką, nebuvo rasta.

35. Pažymi, kad po (duomenys neskelbtini) režimo likvidavimo, (duomenys neskelbtini) padėtis gerėjo, o informacijos apie žiaurų, netinkamą elgesį iš valstybės pusės nėra. Išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) (apimant (duomenys neskelbtini)) dažnai susiję su buitiniais konfliktais arba dėl to, kad (duomenys neskelbtini) dirba valstybiniame sektoriuje, bendradarbiauja tarptautinėmis organizacijomis. Įvertinęs kilmės šalies informaciją ir išanalizavęs pareiškėjų atvejį visų tyrimo metu surinktų duomenų visumoje, Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjų baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nėra individualizuota, todėl jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

36. Departamento nuomone, pareiškėjai skunde deklaratyviai teigia, kad JTVPK Gairėse vertinant prieglobsčio prašytojų iš (duomenys neskelbtini) tarptautinės apsaugos poreikį, nurodoma, jog prieglobsčio prašytojas, priklausantis vienai iš (duomenys neskelbtini) etninių mažumų, atitiktų pabėgėlio statusą. Kaip nurodyta Gairių 96-97 puslapiuose, asmenims, priklausantiems vienai iš (duomenys neskelbtini) etninių mažumų, gali turėti tarptautinį pabėgėlių apsaugos poreikį, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Departamento atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nors yra pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjai gali susidurti su jų nurodytais veiksmais (susidūrimas su (duomenys neskelbtini), galimi pagrobimai), tačiau šie veiksmai yra sąlygojami bendro pobūdžio padėtimi (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjų turimomis individualiomis savybėmis (religijos, tautybės) bei gresia ne tik vien asmeniškai pareiškėjams, tačiau ir bet kuriam (duomenys neskelbtini) gyventojui, t. y. nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjai atitiktų Konvencijos 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytus reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti.

Šalies argumentai

37. Pažymi, kad pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo nuolat reikalavo pinigų bei verbavimu prisijungti prie (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, kad Departamentas nevertino pareiškėjo atsisakymo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini), tačiau Departamentas su šiais teiginiais nesutinka, kadangi tiek Išvadoje, tiek ginčijame Sprendime nurodyta, jog pareiškėjo pasakojimui, jog jis prievarta buvo verbuojamas į (duomenys neskelbtini) gretas, abejonės privilegija netaikoma. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija nustatyta, kad nors (duomenys neskelbtini)i yra verbuojami, tačiau tai nėra paplitęs reiškinys, o daugiau pavieniai atvejai. Daugumoje šaltinių nurodoma, kad verbavimas prisijungti prie (duomenys neskelbtini) vyksta savanoriškai, (duomenys neskelbtini) siekia įtikinti žmones remti judėjimo ideologiją ir pasaulėžiūrą. Manoma, kad (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) religijos atstovai prievarta nėra verčiami prisijungti prie (duomenys neskelbtini), nes grupuotės narių tarpusavio santykiai turi remtis pasitikėjimu. (duomenys neskelbtini) netrūksta savanorių, todėl tik išskirtinais atvejais naudojamas prievartinis verbavimas, pvz., buvo pranešimų, kad (duomenys neskelbtini) bandė verbuoti asmenis turinčius karinį pasirengimą ir kurie dirba (duomenys neskelbtini) karinėje ar teisėsaugos srityse. Tyrimo metu buvo surinkta informacija, jog yra (duomenys neskelbtini), kurie priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau tai pavieniai ir reti atvejai. Be to, verbavimas dažniausiai vyksta nenaudojant prievartos, nes prisijungimas prie (duomenys neskelbtini) remiasi tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu tarp narių, todėl žmogus turi savanoriškai tapti grupuotės nariu. Tais atvejais, jei vyksta prievartinis verbavimas, atisakymo pasekmės asmeniui yra sunkios - pradedant nuo grasinimų šeimos nariams, baigiant paties asmens sunkiu sužalojimu ar nužudymu. Atsižvelgus į tyrimo metu surinktą informaciją, jog (duomenys neskelbtini) verbavimas nėra paplitęs reiškinys, o per tariamą priverstinio verbavimo laikotarpį 2013-2014 m. pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) nesiėmė jokių veiksmų, kurie vykdomi nepaklusus jų reikalavimams, Departamentas konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimo dalis, kad jis buvo verčiamas stoti į (duomenys neskelbtini) gretas yra labiau netikėtina negu tikėtina, todėl yra atmestina.

38. Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją ((duomenys neskelbtini)), susijusią su pareiškėjų pateikto prieglobsčio prašymo motyvais. Ši informacija surinkta iš keleto šaltinių, pateikti šaltiniai tarpusavyje neprieštarauja ir yra darnūs, taigi Departamentas pareiškėjų situaciją vertino visų surinktų duomenų visumoje. Pareiškėjų teiginiai apie jų etninį ar etninį-religinį individualumą yra spekuliatyviai ištraukti iš konteksto, siekiant suklaidinti teismą. Nors pareiškėjų nurodytose Europos prieglobsčio paramos biuro ataskaitose minimi atvejai, kai (duomenys neskelbtini) buvo nužudyti keli (duomenys neskelbtini) dėl jų praleisto laiko Vakaruose, vis dėlto, tose pačiose ataskaitose nurodyta, kad šie (duomenys neskelbtini) buvo galimai nužudyti dėl to, kad turėjo dvigubą pilietybę, t. y. ataskaitoje tai įvardijama kaip „oportunistinis pagrobimas“, o ne susidorojimas su (duomenys neskelbtini), gyvenusiais Vakaruose. Taigi visi pareiškėjų teiginiai apie (duomenys neskelbtini) situaciją (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra ištraukti iš konteksto, spekuliatyvūs, neatspindi visos šaltinio esmės ir jais siekiama suklaidinti teismą.

39. Departamentas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Departamentas netinkamai kvalifikavo papildomos apsaugos suteikimo kriterijus. Papildoma apsauga - tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Prieglobsčio prašytojo baimė - subjektyvus faktorius - turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi prieglobsčio prašytojų kilmės valstybėje (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)), bet objektyviais faktoriais - konkrečiomis su prieglobsčio prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neturi galimybės gauti tinkamo gydymo, taip pat nustatyta, kad psichologinių problemų turi ir pareiškėja bei vyresnioji dukra H. H.. Vertindamas tokią pareiškėjų situaciją, Departamentas, remdamasis EŽTT jurisprudencijoje įtvirtintais kriterijais, konstatavo, kad pareiškėjai ir jų vyresnioji dukra H. H. tenkina praktikoje įtvirtintus poreikio suteikti papildomą apsaugą vertinimo kriterijus ir yra pagrįsta tikimybė, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju jie gali patirti nežmonišką arba žeminantį jų orumą elgesį, todėl dėl šių priežasčių pareiškėjams suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Todėl nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad Departamentas turėjo pareiškėjams suteikti papildomą apsaugą, remiantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pareiškėjams galėtų būti suteikiama papildoma apsauga dėl to, kad išsiuntus asmenis į kilmės valstybę, jiems grės pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pareiškėjai nurodė, kad yra kilę iš (duomenys neskelbtini), kurio tam tikrose provincijose vyksta karinis konfliktas (t. y. ne visoje šalyje), todėl pareiškėjų teiginiai yra spekuliatyvaus pobūdžio, Departamentas tinkamai kvalifikavo papildomos apsaugos suteikimo pagrindą, t. y. nustačius, kad yra pagrįsta tikimybė, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjai gali patirti nežmonišką arba žeminantį jų orumą elgesį dėl sunkiai prieinamo gydymo, jie atitinka papildomos apsaugos statusą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindą.

Atsiliepimas

40. Atsakovas dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, nurodo, kad buvo atliktas nuoseklus ir išsamus tyrimas, pareiškėjų atvejis buvo įvertintas visų tyrimo metu surinktų duomenų visumoje. Pareiškėjai skunde konkrečiai nenurodo, kokių būtent aplinkybių Departamentas nevertino ar įvertino netinkamai, todėl jų deklaratyvūs teiginiai dėl neva netinkamo įrodymų vertinimo laikytini išimtinai pasirinkta gynybine pozicija, nesudarančia pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjai, siekdami suklaidinti teismą, apeliacinį skundą grindžia tikrovės neatitinkančiais teiginiais, neva Departamentas nustatė, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini) jau susidūrė su Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais (pareiškėjas buvo pagrobtas, tėvas nužudytas). Kaip matyti iš byloje esančios Išvados turinio, Departamentas, tyrimo metu įvertinęs surinktų duomenų visumą, pareiškėjų pasakojimą dėl tariamo pagrobimo, (duomenys neskelbtini) verbavimo atmetė dėl patikimumo stokos. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėjo tėvas nebuvo nužudytas (duomenys neskelbtini), kaip teigia pareiškėjai, nes mirė dėl natūralių priežasčių: apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas buvo senas ligotas žmogus, kuris sirgo astma, turėjo aukštą kraujo spaudimą ir dėl šių priežasčių mirė. Taigi departamentas tinkamai įvertino pareiškėjų pasakojimą visų tyrimo metu surinktų duomenų visumoje, o pareiškėjų deklaratyvūs tikrovės neatitinkantys ir teismą klaidinantys apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (15/6-12)12PR-144 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 dalies, kuria pareiškėjams nesuteiktas pabėgėlio statusas, taip pat dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo iš naujo.

42. Pažymėtina, kad byloje ginčijamo sprendimo antrąja dalimi pareiškėjams suteikta papildoma apsauga bei suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams pabėgėlio statusą.

44. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad egzistuoja trys Konvencinės persekiojimo priežastys - tautybė ((duomenys neskelbtini)), religija ((duomenys neskelbtini)) ir politiniai įsitikinimai (atsisakymas bendradarbiauti ir prisijungti prie (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjų nuomone, Departamento tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

46. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

47. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnyje, taip pat 87 straipsnyje (dėl papildomos apsaugos), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

48. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio ((žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

49. Įstatymo 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

50. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

51. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

52. Apeliaciniame skunde pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindžia grėsme būti persekiojamais dėl jų tautybės ((duomenys neskelbtini)), religijos ((duomenys neskelbtini)) ir politinių įsitikinimų (atsisakymas bendradarbiauti ir prisijungti prie (duomenys neskelbtini)).

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atsakovui teiktus paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl pagrįstos baimės būti persekiojamiems dėl tautybės, religinių įsitikinimų ar vykdytos veiklos jų kilmės valstybėje.

54. Teikdami prašymą dėl prieglobsčio atsakovui pareiškėjai jį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjų reikalavo pinigų ir kad jis prisijungtų prie (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) gali pagrobti jų vaikus ir reikalauti išpirkos, taip pat pareiškėjas nurodė sergantis (duomenys neskelbtini), o tinkamas gydymas kilmės šalyje yra sunkiai pasiekiamas. Tokie pareiškėjų nurodyti argumentai neatitinka 1951m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsižvelgiant į padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje, sutiktina, kad yra tikimybė, jog pareiškėjai kilmės šalyje gali susidurti su (duomenys neskelbtini), galimi pagrobimai, tačiau jie sąlygojami bendro pobūdžio padėtimi (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjų turimomis individualiomis, asmeninėmis savybėmis (religija, tautybe) bei gresia ne vien tik asmeniškai pareiškėjams, o bent kuriam (duomenys neskelbtini) gyventojui. Aplinkybės, kurias pareiškėjai nurodė tiek apeliaciniame skunde, tiek papildomai pateiktuose teismui paaiškinimuose, dėl politinės padėties kilmės šalyje savaime negali būti pripažintos pakankamu pagrindu tenkinti pareiškėjų prašymą, nes tokios aplinkybės neatskleidžia asmeninės grėsmės pareiškėjams. Darytina išvada, jog pareiškėjai turi nurodyti individualiai vertintinas aplinkybes, dėl kurių buvimo jiems kilmės šalyje grėstų realus pavojus patirti jų kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus.

55. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjams atsakovo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (15/6-12)12PR-144 antrąja dalimi yra suteikta papildoma apsauga bei suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies pagrindu, kuris numato, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: [...] 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

56. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose prieglobsčio prašančio asmens prašymo pagrįstumą be kitų aspektų sieja ir su tokio asmens deportacijos klausimu į kilmės šalį, t.y. vertinama ar įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėjams yra suteikta papildoma apsauga bei suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, eliminuoja galimybę jog pareiškėjai bus deportuoti į kilmės šalį, o tuo pačiu eliminuoja galimybę, jog pareiškėjai gali būti persekiojami dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir pateiktą teisės normų išaiškinimą, sutinka su ginčijamame teismo sprendime padaryta išvada, jog šiuo atveju byloje nėra nustatytos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, būtinos pabėgėlio statusui suteikti.

59. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors tarptautinių organizacijų pateikta nuomonė dėl žmogaus teisių padėties atitinkamose valstybėse yra reikšminga, vien tokia nuomonė nagrinėjamu atveju per se negali būti pagrindu pripažinti, jog egzistuoja objektyvus duomenys ir įrodymai, sudarantys pagrindą pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą.

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų M. N. H. (M. N. H.), M. H. ir jų nepilnamečių vaikų M. H. (M. H.), S. H. (S. H.), Y. H. (Y. H.) ir H. H. (H. H.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė