- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-109-175-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 25-1-01336-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-175/2011
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam D. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nuteistas už tai, kad 2010-11-05 apie 12.20 val. mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, tikslu užvaldyti svetimą turtą, pagrasino nukentėjusiajam Š. P. panaudoti fizinį smurtą, t.y. jį sumušti, atėmė jam priklausantį medžiaginį lagaminą 50 Lt vertės, kuriame buvo jam išduota studijų knygelė, knyga „Šeimos medicinos pagrindai“, 47,02 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam žala nepadaryta. Jis yra jauno amžiaus. Sankcijoje yra numatytos ir švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Todėl nuteistojo nuomone, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.
Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas D. B. paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tinkamai ją individualizavo, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.
Nuteistasis, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi nusikaltimas buvo išaiškintas teisėsaugos pareigūnų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad D. B. nors pats neatvyko ir nepranešė policijos pareigūnams apie padarytą nusikaltimą, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs nusikaltimą. Jis nuo pat pradžių nuosekliai pasakojo apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, parodymų nekeitė, neklaidino teismo. Teisminio nagrinėjimo metu jis atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis pastarajam atleido. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas be pagrindo nepripažino šios aplinkybės kaltinamojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nustato LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Už LR BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė tokio sprendimo motyvus. D. B. yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas jam neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas, ką pagrįstai pripažino apylinkės teismas. Sutinkamai su BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinusi tai, kad padarytas baigtas, tyčinis apysunkis nusikaltimas, taip pat tai, kad D. B. teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, nusikaltimą jis padarė tepraėjus kelioms dienoms po paleidimo iš pataisos namų atlikus bausmę, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus realizuota paskyrus D. B. tik realią laisvės atėmimo bausmę. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių D. B. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta.
Nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino kaltinamojo D. B. jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau apylinkės teismas paskyrė nuteistajam ne per griežtą, net mažesnę, negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, net ir atsižvelgiant į kolegijos nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė (LR BK 61 str. 2 d.). Todėl daroma išvada, kad nuteistajam D. B. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ji keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.