Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji L. A., veikdama bendrininkų grupėje su E. A., pasikėsino parduoti psichotropinę medžiagą, o būtent: L. A. 2013-02-10 12.04 val. namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, bendrininkaudama su E. A., pasikėsino išplatinti 0,6049 g tablečių, kurių sudėtyje ne mažiau kaip 0,008 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, nusikalstamos veikos imitacijos dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1, tai yra, ji paėmė 10 litų iš nusikalstamos veikos imitacijos dalyvio, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1, po ko E. A. neteisėtai perdavė nusikalstamos veikos imitacijos dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1, 4 vnt tablečių, kurių sudėtyje ne mažiau, kaip 0,008 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, tačiau psichotropinės medžiagos pardavimas nebuvo baigtas dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi psichotropinės medžiagos pardavimas buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų.

Kaltinamoji E. A., veikdama bendrininkų grupėje su L. A., pasikėsino parduoti psichotropinę medžiagą, o būtent: E. A., veikdama 2013-02-10 12.04 val. namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, bendrininkaudama su L. A., pasikėsino išplatinti 0,6049 g tablečių, kurių sudėtyje ne mažiau, kaip 0,008 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo nusikalstamos veikos imitacijos dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1, tai yra, L. A. paėmė 10 litų iš nusikalstamos veikos imitacijos dalyvio, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1, po ko E. A. neteisėtai perdavė nusikalstamos veikos imitacijos dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1, 4 vnt. tablečių, kurių sudėtyje ne mažiau, kaip 0,008 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, tačiau psichotropinės medžiagos pardavimas nebuvo baigtas dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi psichotropinės medžiagos pardavimas buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. A. nurodė, kad tabletes pirko su receptu, kurį jai davė teisme apklaustas gydytojas, tačiau kada jis išrašė receptą nebeatsimena. Tabletes gerdavo tuomet, kai būdavo blogiau, kai labai skaudėdavo galvą, per dieną gerdavo po dvi tabletes. Kuomet paskutinį kartą šiais metais tabletes vartojo neatsimena, taip pat neatsimena, ar vartojo tabletes prieš jos sulaikymą. Tabletes laikė kambaryje, staliuko stalčiuje. Kaltinamoji nurodė, jog jai būnant namuose, užėjo nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad labai blogai jaučiasi, verkė, sakė, kad jam labai skauda galvą, prašė jam padėti, prašė tablečių nuo galvos skausmo. Kadangi kaltinamajai anksčiau taip pat labai skaudėjo galvą, ji prisiminė, kad dar turi likusių tablečių nuo galvos skausmo, kurios jai labai padėjo. Tuomet ji pasakė savo marčiai E. A., kad ji paimtų L. A. staliuko stalčiuje geltoname įpakavime esančias tabletes nuo skausmo ir atneštų jai. E. iš karto nerado, ji dar pasitikslino, kokias tabletes paduoti. Kaltinamoji jai dar kartą pasakė, kad atneštų tabletes, kurios yra jos stalo stalčiuje geltonoje pakuotėje. E. atnešė tas tabletes ir L. A. pasakė, kad ji duotų tas tabletes minėtam žmogui. E. jam padavė kelias tabletes ir tas žmogus išėjo. Kaltinamoji nežinojo, kad tos tabletės negeros, jas jai išrašė gydytojas, įsigijo jas pagal receptą ir pati jas vartojo. Jai šios tabletės labai padėjo, todėl, kai tas žmogus pasakė, kad jam skauda galvą, ji jo tiesiog pagailėjo, pagalvojo, kad padės žmogui ir padavė tas kelias tabletes. Ji tų tablečių nepardavė. Ji iš to žmogaus pinigų neprašė, jis pats padavė 10 litų, sakydamas, kad tai padėka. Kaltinamoji apsidžiaugė gavusi tuos pinigus, pagalvojo, kad galės nupirkti vaikams duonos ir pieno, bet paskui prie jos pribėgo mergaitė, ji jau seniai norėjo lėlės, artėjo jos gimtadienis, todėl kaltinamoji jai tuos 10 litų atidavė, pasakiusi, kad dabar už juos ji galės nusipirkti lėlę. E. A. nematė, kad tas asmuo L. A. davė pinigus, ji tuo metu buvo miegamajame. Kaltinamoji pažymėjo, kad tai vienintelis atvejis, kai ji taip padėjo žmogui.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, L. A. nurodė, kad ji savo kaltės nepripažįsta, ką darė įtarime nurodytą dieną neprisimena, bet neigia, jog minėtą dieną pardavė įtarime nurodytą medžiagą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nepardavinėja, marti E. A. taip pat narkotikų nepardavinėja (b. l. 54).

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. A. nurodė, kad su ji apie trejus metus gyvena kartu su L. A., L. priklausančiame name. L. A. būdavo priepuoliai, ji alpdavo, tada jie kviesdavo gydytoją, jis parodydavo, kokius vaistus jai duoti, tai jie ir duodavo. E. A. teigė, jog nežinojusi, kad L. buvo anksčiau teista. E. A. nurodė, kad jai būnant kambaryje, L. A., buvusi virtuvėje, sušuko, kad ji atneštų žmogui, kuris blogai jaučiasi, iš jos staliuko stalčiaus geltoname ar oranžiniame įpakavime esančias tabletes. Ji tų tablečių pavadinimo nepasakė, tik pasakė, kad jos geltoname ar oranžiniame įpakavime, dabar jau tiksliai neatsimena. E. A. paėmė iš staliuko stalčiaus tas tabletes, dar pasitikslino kokias, L. dar kartą pasakė, kad tas, kurios geltoname pakelyje. E. A. atėjo į virtuvę ir padavė tas tabletes žmogui. Kiek tablečių padavė tam žmogui, neatsimena. E. A. nurodė, jog ji nežinojo, kad tų tablečių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų ir kad jų negalima niekam duoti. Ji žinojo, kad L. A. tas ar panašias tabletes geria, kai jai skauda galvą, todėl manė, kad tai tiesiog vaistai. Tas tabletes tam nepažįstamam vyrui ji davė kaip vaistus, negalvojo, kad daro kažką blogo. E. A. nurodė, jog ji nematė, kaip tas žmogus padavė L. pinigus, taip pat nematė, ar mergaitė atsinešė pinigus į kambarį. E. A. nurodė, jog ji nežino, kuo psichotropinės medžiagos skiriasi narkotikų. E. A. paaiškino, jog ji turi tris vaikus, vyriausiajam nustatytas astminis bronchitas, mažiausiam - širdies yda, teigė, jog gyvena iš pašalpų, gaunamų už vaikus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas I. Č. nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3 skyriaus vyr. tyrėjas. Kadangi senai dirba (duomenys neskelbtini), kaltinamąsias pažįsta iš matymo, asmeninių santykių su kaltinamosiomis neturi. 2013 metų pradžioje buvo nuolat gaunama informacija, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenanti L. A., pardavinėja narkotines ir psichotropines medžiagas. Buvo įtariama, kad L. A. prekiauja taip vadinamais „podporais“, t.y. diazepamu, apaurinu, klonazepamu, rečiau buvo teikiama informacija, kad ji prekiauja heroinu ir amfetaminu. Apie E. A. liudytojas jokios informacijos, kad ji prekiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturėjo, nei prieš, nei po pirkimo. Siekiant surinkti įrodymus, kad L. A. užsiima minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimas (toliau - NVI). Buvo parinktas asmuo, kuris iš matymo pažinojo L. A.. 2013-02-10 NVI dalyviui buvo pasiūlyta nuvykti į (duomenys neskelbtini), į namą Nr. (duomenys neskelbtini), ir nupirkti iš L. A. už 10 Lt psichotropinės medžiagos klonazepamo. NVI dalyvis sutiko. 2013-02-10 prieš 12 val., liudytojas, NVI dalyvis ir dar vienas pareigūnas tarnybiniu automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini) pakraščių. Tarnybiniame automobilyje NVI dalyvis buvo apžiūrėtas, apžiūros metu pas jį jokių draudžiamų daiktų bei pinigų rasta nebuvo. NVI dalyviui buvo išaiškinta baudžiamoji atsakomybė už provokacinio pobūdžio veiksmus, atliekant nusikalstamos veikos imitavimą, t.y. buvo išaiškinta, kad jis sutikimo metu neturi provokuoti, įkalbinėti, kurstyti žmogaus padaryti nusikaltimą, kad žmogus psichotropines ar narkotines medžiagas turi parduoti be jokių įkalbinėjimų, prašymų, kad viskas turi vykti natūraliai. NMI dalyviui taip pat buvo paaiškinta, kad šis pirkimas taip pat bus fiksuojamas techninėmis priemonėmis, t.y. jis bus vizualiai stebimas policijos pareigūnų. Po to NVI dalyviui psichotropinės medžiagos – klonazepamo – pirkimui buvo įteikta dešimties litų kupiūra, kurios šviesokopiją liudytojas buvo pasidaręs. Paskui NVI dalyvis nuėjo į namą Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas ėjo paskui jį, o dar vienas pareigūnas liko laukti sutartoje vietoje, tarnybiniame automobilyje. Liudytojas matė, kaip NVI dalyvis priėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančios tvoros, praėjo pro tvoros vartelius ir užėjo į namo verandą. Netrukus NVI dalyvis išėjo iš minėtos verandos, praėjo pro prie namo esančios tvoros vartelius ir nuėjo į sutartą vietą, kur laukė pareigūnas tarnybiniame automobilyje. Kai NVI dalyvis išėjo iš namo, liudytojas jį betarpiškai visą laiką stebėjo, nei sekundei nebuvo pametęs jo iš akių, išskyrus tą momentą, kai jis buvo namo viduje, kadangi ten jo stebėti neturėjo galimybės. Tarnybiniame automobilyje NVI dalyvis perdavė liudytojui keturias tabletes, jos nebuvo įpakuotos, ant jų nebuvo jokių užrašų, tik rėžiukas ar kryžiukas, dalijantis tabletę į dalis, tiksliai nepasakys, kadangi neatkreipė į tai dėmesio. Minėtas tabletes liudytojas dar vieno pareigūno bei NVI dalyvio akivaizdoje įdėjo į peršviečiamą paketą, paketą užklijavo ir pasirašė. NVI dalyvis buvo apžiūrėtas, pas jį jokių draudžiamų daiktų ir pinigų aptikta nebuvo. NVI dalyvis paaiškino, kad jis tas keturias tabletes tik ką už 10 Lt nusipirko namo Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, iš nepažįstamos čigonės. Be to, NVI dalyvis dar paaiškino, kad užėjęs į namo virtuvę, ten buvusiai L. padavė 10 litų, L. pinigus perdavė šalia jos buvusiai mažai mergaitei, kuri, paėmusi pinigus, nuėjo į kambarį. Netrukus iš to kambario išėjo nepažįstama jauna čigonė, kuri jam į delną išspaudė 4 tabletes iš įpakavimo. Vėliau buvo nustatyta, kad čigonė, kuri NVI dalyviui išspaudė į delną keturias tabletes iš įpakavimo, buvo E. A.. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kiek liudytojui žinoma, vėliau, 2013 gegužės mėnesį, name buvo atlikta krata, liudytojas kratoje nedalyvavo. Kratos metu, kiek liudytojui žinoma, nieko rasta nebuvo.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. (duomenys neskelbtini), teisme apklaustas BPK 282 str. 3 d. nustatyta tvarka, nurodė, kad čigonę, vardu L., kuri gyvena čigonų tabore, pažįsta iš matymo, jokiu asmeninių ryšių su ja neturi, E. A. nepažįsta. Buvo sankcionuotas modelis dėl narkotinių medžiagų pirkimo. Ta dieną prieš pirkimą pareigūnai jį apžiūrėjo, patikrino, ar jis neturi jokių draudžiamų priemonių, pinigų. Nieko pas liudytoją neradę, davė jam 10 Lt kupiūrą. Pareigūnai pasakė, kad liudytojas neprovokuotų, neprašinėtų, neįkalbinėtų parduoti „klonikų“, t.y. klonazepamo tablečių. Tą dieną liudytojas užėjo į namą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), virtuvėje pamatė čigonę L., nieko jai nesakydamas, padavė 10 Lt kupiūrą, ji kupiūrą paėmė, nieko jo neklausdama tą kupiūrą padavė mažai mergaitei, kažką jai čigoniškai sakydama, ką sakė liudytojas nesuprato. Ta mergaitė iš karto nubėgo į kitą kambarį, iš kito kambario išėjo jauna, į čigonę panaši moteris, kurios vardo liudytojas nežino, neatsimena, ar anksčiau ją buvo matęs. Ji turėjo tablečių įpakavimą, iš kurio liudytojui į delną įspaudė 4 klonazepamo tabletes. Liudytojas paėmė tas tabletes ir išėjo iš namo. Pareigūnai laukė sutartoje vietoje. Liudytojas pareigūnų automobilyje jiems atidavė tabletes, jie įdėjo jas į baltą polietileninį maišelį, užklijavo, kažką pasirašė. Po to liudytoją apieškojo, apieškoję daugiau nieko nerado. Visas pirkimas buvo fiksuojamas vaizdo aparatūra. Liudytojas anksčiau niekada nėra buvęs pas minėtą L. tame name, tačiau visiems buvo žinoma, kad L. name yra prekiaujama „padporomis“, t.y. klonazepamu, apaurinu.

Liudytojas J. K. teisme nurodė, kad jis yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vidaus ligų gydytojas, nei L. A., nei E. A. asmeniškai nepažįsta, tačiau jų pavardės jam girdėtos, o veidai pažįstami, nes dažnokai lankosi poliklinikoje. Šioje poliklinikoje liudytojas pradėjo dirbti prieš trejus metus ir maždaug nuo tada bendrauja su L. A.. Liudytojas patvirtino, kad išdavė į bylą pateiktą 2013-05-21 išrašą iš medicininių dokumentų (b.l. 138). Išrašą surašė remdamasis medicinos kortele, daugiau dokumentų nebuvo. Šiame išraše nurodyta, kokius vaistus vartojo L. A., liudytojas pažymėjo, jog jis nesako, kad ji nurodytus vaistus vartojo šiuo metu, bet apskritai ji yra vartojusi diazepamą, klopazepamą ir pregabaliną, kuris yra priešepilepsinis vaistas. Šis išrašas buvo surašytas L. A. vyru liudytojui prisistačiusio asmens prašymu – jis atėjo liudytojo darbo metu, pasakė, kad policijos pareigūnai rado pas L. A. vaistų ir, kad iškilo klausimas, ar tie vaistai jai buvo išrašyti teisėtai bei, kad dabar teismas ar prokuroras reikalauja, jeigu vaistai buvo išrašyti teisėtai, pateikti tai paliudijančią pažymą. Tuomet liudytojas paprašė registratorės atnešti L. A. ligos istoriją. L. A. pavardė liudytojui jau buvo girdėta, jis ją prisiminė, žinojo, kad ji buvo patyrusi galvos traumą prieš 10 metų, kad po kurio laiko po traumos prasidėjo epilepsijos priepuoliai, kritimai. L. A. jam tai daug kartų yra pasakojusi. Apie tai, kad epilepsijos priepuoliai kartojais vieną kartą per savaitę liudytojas žinojo iš L. A. žodžių, liudytojas pažymėjo, jog to niekaip kitaip nepatikrinsi, reikia tikėti paciento žodžiais, nes priepuoliai vyksta staiga, netikėtai, jų neįmanoma numatyti. Liudytojas pasiėmęs L. A. ligos istoriją, pasižiūrėjo, kad paskutinė nurodyta data, kada ji lankėsi poliklinikoje, yra 2010 metai. L. A., matyt, anksčiau priklausė kitam gydytojui, bet jis išėjo į pensiją ir liudytojui atiteko jo pacientai. Tame paskutiniame įraše buvo parašyta, kad L. A. serga epilepsija. Tuomet liudytojas to asmens, kuris prisistatė L. A. vyru, paklausė, ar yra vėlesnių dokumentų, kodėl jų nėra ligos istorijoje, vyras paaiškino, kad dokumentai yra, bet galbūt jie yra kitoje kortelėje, kadangi poliklinikoje susiklostė praktika, kad poliklinikoje vieno ir to paties asmens ligos istorijų būna ne viena, o kartais net kelios. Tai nėra gerai, bet, kai ateina žmogus ir registratūra iš karto neranda jo ligos istorijos, būna užvedamas ligos istorijos dublikatas, tuomet visi įrašai, tarp jų ir apie paskirtus vaistus, yra daromi tame ligos istorijos dublikate, praėjus kiek laiko, tas asmuo vėl pakartotinai kreipiasi į polikliniką, atsiranda jau ta senoji kortelė, tada įrašai vėl yra daromi joje, todėl kartais taip išeina, kad dalies įrašų toje originalioje ligos istorijoje tiesiog nebūna. Šiuo atveju L. A. kortelės dublikato liudytojas nematė, bet matydamas, kad jam pateiktoje ligos istorijoje yra tik labai seni įrašai, o liudytojas žinojo, kad ji poliklinikoje lankėsi ne tik 2010 metais, bet ir po to, padarė išvadą, kad turėtų būti L. A. ligos istorijos dublikatas, bet jo tuomet neieškojo, o tiesiog, kadangi žinojo jos diagnozę, kad ji serga epilepsija, tą išrašą ir surašė. Išraše liudytojas nurodė, kokius vaistus ji vartoja, prisiminęs, kokius vaistus buvo išrašęs L. A. bei dar pasitikslinęs pas atėjusį asmenį, ar tikrai ji tokius vaistus geria. Liudytojas paaiškino, jog jis netikrino asmens, kuris prisistatė L. A. vyru, dokumento, tačiau poliklinikoje yra įprasta praktika giminaičių prašymu išrašyti tam tikras pažymas, be to anamnezė paprastai ir yra surašoma iš paciento, jį lydinčių asmenų ar giminaičių žodžių, jie yra apklausinėjami, kokie simptomai, kur gydėsi, kokius vaistus vartoja, yra įprasta tikėti tuo, ką jie sako. Liudytojas pažymėjo, kad ypač romų tautybės asmenys, gyvenantys tabore, jeigu geriau pasijunta, vaistus nustoja vartoti, o, kai būklė pablogėja, vėl juos pradeda vartoti, nėra taip, kad jie juos vartotų tvarkingai ir nuolat, be to vaistus jie ištisai pameta, pameta vaistų pasus, paskui, atėję į polikliniką, verkia, klaupiasi ant kelių, sako, kad priepuoliai kartojasi, todėl medikai, kai jie labai prašo, tam, kad išvengti skandalų, kartais išrašo vaistų pakartotinai, didesnį jų kiekį. Liudytojas J. K. nurodė, kad prie bylos esančioje L. A. ligos istorijoje yra keletas liudytojo įrašų: 2011-09-21 liudytojas diagnozėje rašė „(duomenys neskelbtini)“, L. A. siunčiama konsultacijai neurologui, neurologui liudytojas rašė: “prašome konsultuoti dėl galvos svaigimo, alpimo priepuolių, sirgusi galvos insultu, įtariama epilepsija, 2011-10-05 liudytojas rašė, kad L. A. skundžiasi galvos skausmu, dreba rankos ir kojos, įtariama radikulargija (stuburo pažeidimas), galima diskogeninė radilulargija, t.y. stuburo diskų išvaržos, ir gydymui skiriamas pregabalinas ir dar kažkoks vaistas, kurio pavadinimo negali įskaityti, tuomet liudytojas vėl L. A. siuntė konsultuotis pas neurologą. Iš ligos istorijos matyti, kad neurologas L. A. apžiūrėjo 2011-10-13 ir įrašė: „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas nurodė, kad L. A. vaistus yra išrašęs ne vieną kartą, paskutinį kartą ji pas jį lankėsi maždaug prieš pusę metų, galimai 2013 metų pradžioje, ir liudytojas tada jai išrašė klonazepamą ir pregabaliną. Liudytojas pažymėjo, kad vaistai tiesiogiai susiję su epilepsijos gydymu yra pregabalinas, diazepamas, klonazepamas. Klonazepamas, diazepamas, jeigu jie yra skiriami epilepsijai gydyti, yra skiriama po viena tabletę du kartus per dieną, tai vidutinė dozė, bet ji gali būti koreguojama, priklausomai nuo priepuolių dažnumo, sunkumo. Jis psichotropinius vaistus rašo mėnesiui – iki 60 tablečių viename recepte. Byloje pateiktoje ligos istorijoje nėra pažymėta, kad 2013 metais liudytojas L. A. skyrė klonazepamą, todėl, liudytojo manymu, galėjo būti, kad buvo įrašyta į ligos istorijos dublikatą, nes jis visada pažymi, kokius vaistus išrašo, tačiau kartais ir neparašo, nes šis pacientų kontingentas nėra tvarkingas, jie nemėgsta iš anksto registruotis, ateina 5 minutės iki darbo pabaigos ir, jeigu jie prašo, gydytojai vaistų išrašo.