Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. (trys veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2017-04-14, laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 16.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, vaiko kambaryje lovoje migdydama savo mažametį sūnų J. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., tyčia sužnaibė jo dešinę ausį, tuo padarydama nukentėjusiajam J. E. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelyje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Be to, ji 2017-04-14 apie 16.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama vaiko kambaryje, sudavė vieną kartą delnu savo mažamečiui sūnui J E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., per galvą virš kairės ausies, ir taip sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Be to, ji 2017-04-19 apie 13.15 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, svetainėje pasisodinusi ant kelių savo mažametį sūnų J. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir laikydama jį apglėbusi rankomis per juosmenį keturis kartus įžnybė savo mažamečiui sūnui J. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., į pilvą ir taip sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamoji R. Š. kalta neprisipažino ir nurodė, kad 2017-04-14 ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Namuose jie buvo tik trise – ji, jos mama R. Š. ir jos sūnus J. E. G.. Apie pietus, tikslesnio laiko nežino, užmigdė vaiką pietų miego. Jį migdė savo kambaryje, lovelėje – vaikas gulėjo savo lovytėje, o ji jį migdė sėdėdama šalia jo, ant sofos. Ji migdė vaiką padavusi jam savo ranką. Ji nebuvo užgriuvusi, užgulusi, apsikabinusi ar prispaudusi vaiko, nebuvo netgi persisvėrusi savo kūno į vaiko lovos sritį, tiesiog sėdėdama ant greta esančios sofos buvo davusi vaikui savo ranką ir jis užmigo. Nuo to momento, kai ji pradėjo vaiką migdyti, iki tol, kol jis užmigo, vaikas galvos ar ausies niekur neužsigavo, niekur neatsitrenkė, į lovos kraštus tikrai neužsigavo. Iki tol, kol ji užmigdė vaiką, nepastebėjo, kad ant jo kurios nors ausies būtų kokios nors kraujosruvos. Vaikas pamiegojo pietų miego ir po kiek laiko ji su mama pradėjo kalbėti – jos kalbėjo garsiai ir nuo to garsaus pokalbio vaikas pabudo. Tikrai nebuvo taip, kad ji nukristų su siurbliu ar tiesiog nukristų, kad nuo kokio nors tokio pobūdžio garso jis pabustų – ji išvis nebuvo nukritusi nei su siurbliu, nei be jo. Taigi, vaikui pabudus ji nuėjo vaiko pamigdyti ilgiau, nes jis pabudo anksčiau, nei turėtų, todėl ji norėjo, kad jis ilgiau pamiegotų pietų miego. Priėjus vėl ji atsisėdo ant sofos, esančios greta vaiko lovos, vaikas tuo metu sėdosi iš gulimos pozicijos į sėdimą, o ji tiesė savo rankas link jo norėdama jį pasiguldyti į gulimą poziciją ir tuo metu vaikas atsitrenkė į jos dešinę ranką, ant kurios ji turėjo užsidėjusi daug žiedų. Į jos ranką jis atsitrenkė vieną kartą. Ji neatsimena ar nuo to smūgio vaikas suverkė ar jis išvis sureagavo į tą atsitrenkimą. Tą dieną ji ant savo vidurinio piršto buvo užsidėjusi vieną masyvų žiedą su violetinės spalvos akmenimi grubiais kraštais, o ant bevardžio buvo užsidėjusi du smulkesnius pilkos spalvos žiedus su apvaliomis metalo dekoracijomis. Šiuos žiedus dėvi ir šiandien, todėl juos pateikė apžiūrai. Tą dieną ant dešinės rankos jokių kitų žiedų nebuvo užsidėjusi. Ji mano, kad sūnus būtent tuo metu atsitrenkęs į jos žiedus susižalojo savo ausytę. Ji sūnaus ausies tikrai nežnaibė, nesukinėjo, nemaigė ir jokiu kitu būdu jo ausies tyčia nesužalojo. Vaikas vis tik neužmigo, išlipo iš lovytės ir daugiau nemiegojo. Po kiek laiko jos mama pamatė, kad ant vaiko ausytės yra kraujosruvos, tačiau ką ji tiksliau apie tai sakė ji neatsimena, tiesiog paklausė kas nutiko, kodėl jo ausytė “mėlyna”, tuomet ji irgi pamatė ausytę, pasakė mamai, kad nežino kur jis susižalojo, galbūt į jos žiedus tuo metu, kai kėlėsi iš lovytės. Ką mama į tai atsakė nepamena. Po kiek laiko į jų namus atvyko policija, kurią iškvietė jos sesuo, kodėl sesuo iškvietė ir kodėl policija atvyko ji nežino. Po to, kai vaikas atsikėlė po pietų miego iki kol atvyko policijos pareigūnai, ji tikrai nesudavė savo vaikui delnu per jo galvos sritį vaikui einant pro šalį, tikrai taip nebuvo. Ji nežino kodėl jos mama sakė, kad taip buvo. Po kiek laiko atvykus policijos pareigūnams jie ją išvežė iš namų. 2017-04-19 ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Jie buvo trise – ji, jos mama ir jos sūnus. Jos mama kalbėjo telefonu, o ji tuo metu laikė savo sūnų pasisodinusi ant kelių ir apsikabinusi vaiką rankomis per juosmenį. Koks tiksliai laikas tuo metu buvo nepamena, tačiau tai buvo dienos metas. Kol mama kalbėjo telefonu ji laikė vaiką ant kelių, pasisodinusi jį nugara į save, t. y. jų abiejų veidai buvo atsukti į tą pačią pusę, ji laikė jį apsikabinusi per juosmenį rankomis. Ji tuo metu kuteno vaiko pilvuką, niekur daugiau jo nekuteno. Kuteno kelis kartus – ne tik jį pasisodinusi ant kelių, bet ir pavertusi šalia savęs ant lovos, ant kurios ir sėdėjo. Tuo metu, kai kuteno vaiką, jis vilkėjo „body“, ji nekuteno vaiko nuogo kūno, kuteno tik per minėtą drabužį. Ji tikrai vaiko nežnaibė, o švelniai kuteno. Po kiek laiko ji išėjo, o mama liko su vaiku. Kai mama pamatė žymes ant vaiko pilvo, o ji nebuvo namuose, todėl jos mama jai parašė į telefoną sakydama, kad “va, pakutenai vaiką ir liko žymės”, bet ji apie tai rašė juoko forma, juokaudama, tikrai nepriekaištaudama, kadangi nesakė, kad ji sužnaibė vaiką, pasakė, kad tik pakuteno. Į tai ji jai nieko neatrašė. Ji nepripažįsta dėl nė vienos veikos, nurodytos pranešime apie įtarimą, padarymo. Jei ir sužalojo vaiką, tai tik netyčia ir tokiu būdu, kaip papasakojo šios apklausos metu (b.l. 106, 110-112).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

liudytojos R. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad turi dvi dukras, R ir J. J gyvena Vilniuje. R turi neįgalumą, nes jos prastas regėjimas, jis yra ribotas, „žiūroninis“, jokių psichikos ar priklausomybės ligų jai nenustatyta. Nuo 2013 m. lapkričio R gyveno su E. G., su kuriuo 2014-06-12 susilaukė sūnaus. Po vaiko gimimo ji gyveno kartu su E. G. Rukloje, tačiau su E. G. sugyventi sekėsi sunkiai, jie abu nedirbo, dažnai vartojo alkoholį, vėliau sužinojo, kad E. G. dar ir smurtavo prieš dukrą, todėl nuo 2014-12-06 ji kartu su anūku J. E. G. atsikraustė gyventi pas ją. R nuo apie 2015 metų balandžio mėnesio su vaiko tėvu negyvena. Nuo 2016 metų gegužės mėnesio R gyveno kartu su D. K., su juo taip pat vartojo alkoholį, D. K. taip pat yra smurtavęs prieš dukrą, dėl to Dainavos policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas ir D. K. paskirta bausmė. Negali pasakyti kur yra R gyvenamoji vieta, nes ji būna tai pas ją, tai gyvena pas D. K., tai pas vaiko tėvą. R darbo dienomis praktiškai kasdien iki pietų ateina aplankyti sūnaus, o po pietų išvyksta pas D. K., savaitgaliais kartais pas sūnų atvyksta. Dukrai labai trūksta tam tikrų socialinių ar motiniškų instinktų, ji nemoka gaminti valgyti ir nė karto nėra gaminusi anūkui maisto, ji nemoka ir niekada nėra nupraususi sūnaus, yra tik nuvaliusi jį servetėlėmis, ji nesupranta kokiais drabužiais aprengti vaiką jam einant į lauką, ji nemoka su vaiku elgtis švelniai, visuomet grubiai – jeigu apsikabina, tai suspaudžia per stipriai, ji tiesiog tokia, jos dažniausiai pasiteisinimas, kad ji kažką padarė netyčia. Mano, kad dukra tikrai myli sūnų, tik kartais ji elgiasi nesuprantamai, kaip ji yra sakiusi – aš sūnų myliu savaip. Dukra visuomet su sūnumi gula į ligoninę, kai jis suserga, veda vaiką į Kolpingo darželį, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune. Nuo pažinties su E. G. R. Š. ilgainiui įniko į alkoholio vartojimą, ji labai dažnai būna apsvaigusi, o kai būna apsvaigusi ji būna agresyvoka, todėl jai būnant neblaiviai dažniausiai neleidžia būti su vaiku. Dukra dėl savo prasto regėjimo, galbūt ir dėl tokio savo būdo, nuolat patenka į įvairius nutikimus – tai nukrenta nuo laiptų, tai nukrenta eidama ar išlipdama iš troleibuso, tai kokį daiktą (duris, kraną) sulaužo. R labai mėgsta nešioti daug ir didelių apyrankių ir žiedų, todėl dažnai ji užgauna vaiką su tais žiedais. R yra beveik 40 metų ir ji nė karto nėra dirbusi nė vienos dienos, vis randa priežastį nedirbti arba tiesiog nenori, sako, kad nedirbs ir tiek. Dukra gyvena iš neįgalumo pašalpos, ją gavusi dažniausiai išleidžia alkoholiui. Dukra nepripažįsta, kad ji vartoja per daug alkoholio. Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai ragina teikti dokumentus dėl anūko globos, bet nesiryžta, vis tikisi, kad dukra pasikeis, pasimokys. Vaiko tėvas nedirba, jam nustatytas neįgalumas, yra beveik aklas, todėl su vaiku būna ypatingai retai, nes fiziškai negali juo pasirūpinti. Tėvas teikia vaikui išlaikymą, tačiau duoda pinigų labai mažai. 2017-04-14 buvo namuose kartu su savo anūku, kai apie 10.00 val. atėjo neblaivi R ir su sūnumi išėjo į lauką, o jai grįžus į namus apie 12.00 val. pajuto, kad ji buvo pavartojus alkoholio. Apie 14.30 val. R ėjo migdyti vaiko jo kambaryje, matė, kad R migdydama vaiką užgulė vaiką savo kūnu, apsikabino jį iš viršaus, „užvirto“ ant vaiko – tiesiog ji taip rodo savo meilę vaikui, jį taip apsikabindama. Tą dieną ji buvo užsidėjusi daug masyvių apyrankių, gal netgi šešias, taip pat buvo užsidėjusi daug ir masyvių žiedų, vaiką migdė taip pat dėvėdama juos. Kai R migdė vaiką jis nesiskundė, neverkė, viskas buvo gerai. Užmigdžiusi vaiką R atėjo į virtuvę, po to nusprendė išsiurbti namus. R su siurbliu lipo per apsauginę tvorelę ir užkliuvusi nukrito. Nuo šio garso pabudo anūkas. Anūkui pabudus R nusprendė dar pamigdyti vaiką. Netrukus išgirdo, kad vaikas suverkė. Nuėjo į kambarį ir pamatė, kad R yra užsigulusi anūką ir jį taip migdo, po to, vėl išgirdo stiprų anūko verkimą, todėl vėl nuėjo į kambarį ir pamatė, kad R sėdėjo ant sofos ir buvo ant kelių pasisodinusi vaiką, kodėl vaikas suverkė nežino. R aprengė vaiką, tačiau jis nenurimo, toliau verkė, todėl ji nuėjo į kambarį, jį pasisodino ant kelių, nuramino. Belaikydama vaiką ant kelių pamatė, kad jo dešinės pusės ausytėje yra daug kraujosruvų – visas ausies spenelis buvo mėlynas, ant ausies kriauklės matėsi ir visai smulkių, ir stambesnių kraujosruvų, taip pat buvo kraujosruva ausies viduje. Iki tol, kol R pradėjo migdyti vaiką, ant jo šios ausytės tikrai nebuvo jokių kraujosruvų. Tik pamačius tai iškart R paklausė kas vaiko ausytei nutiko, į tai R atsakė, kad vaikas greičiausiai užsigavo prieš užmigdamas į lovos kraštus, bet jis buvo migdomas lovoje, kurios kraštai apdėti pagalvėmis, jis tiesiog negalėjo užsigauti. Nematė kaip buvo sužalota anūko ausytė ir kaip atsirado kraujosruvos ant jos, bet aš žino, kad prieš migdant vaiką jų nebuvo, o po pietų miegelio – atsirado. Vaikui nurimus jis ėjo per kambarį, o per kambarį tuo metu ėjo ir R. Eidama pro vaiką ji staiga, visiškai be jokios priežasties vieną kartą sudavė delnu vaikui per galvą, sudavė į jos kairę pusę, virš ausytės. Vaikas po šio smūgio pradėjo verkti, todėl jį pasiėmiau ant kelių, jį ramino ir apžiūrėjusi jo galvytę pamatė, kad yra stipriai paraudusi minėta jo galvos vieta virš kairės pusės ausytės, paraudimas buvo apie pusės delno dydžio, t. y. apie 7x7 cm dydžio. R iškart po suduoto smūgio išsigynė, kad jam sudavė, sakė, kad nesudavė – po smūgio buvo praėjusios vos kelios sekundės. Iškart po to, kai pamatė, kad J ausis yra mėlyna, apie tai parašė trumpąją SMS žinutę savo dukrai J, kuri žinojo, kad R namuose, kad ji yra neblaivi. J atrašė, kad reikia kviesti policiją ir pranešti apie šį sužalojimą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė R, o ji su J nuvyko į Kauno klinikas, kur medikai apžiūrėjo vaiką. J po suduoto smūgio verkė neilgai, greitai nurimo ir nubėgo toliau žaisti. J dar nekalba – jis pasako kelis suprantamus žodžius, visa kita jis kalba sava kalba, nesuprantamai, todėl tikrai nėra galimybės jo apklausti. Nustatyta, kad J raida vėluoja, pagal paskutinį vertinimą jo raida atitinka 2 metų ir 1 mėnesio vaiko raidą, bet jis yra gimęs anksčiau laiko, todėl jo raida ir gali vėluoti, jokių raidos sutrikimų jam nenustatyta. Nemano, kad vaiko interesus tinkamai atstovautų jo tėvas, nes jis praktiškai nemato vaiko, pats yra ligotas. 2017-04-19 ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo metu namuose buvo anūkas J.E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., taip pat buvo atėjusi R. Š.. Matė, kad R laikė vaiką pasisodinusi sau ant kelių, buvo jį apkabinusi per juosmenį savo rankomis, rankomis jį įvairiai kuteno. Vaikas tuo metu buvo geros nuotaikos, šypsojosi, tačiau netrukus išgirdo, kad vaikas suverkė – tuo metu, kai vaikas suverkė, jis vis dar buvo pas R ant kelių, ji buvo jį apkabinusi rankomis per vaiko juosmenį. R išėjus R. Š. numovė vaiko kelnytes norėdama patikrinti jo sauskelnes ir tuo metu pamatė, kad jo kairės kojos šlaunis, jos išorinėje dalyje yra paraudusi, ant pilvo, netoli bambos srities, yra keturi paraudimai, panašūs į įžnybimo žymes. Tik tai pamačiusi nufotografavo vaiko kojytę ir pilvuką ir tas nuotraukas nusiuntė abejoms dukroms – J bei R. Vaikas iki tol tikrai nebuvo sužalotas minėtose srityse, šios žymės atsirado vėliau, po to, kai R jį kuteno ir laikė jį ant kelių. Žymės ant kojytės atsidaro mano nuo to, kad R grubiai braukė per jo koją savo pirštais. Prie šios baudžiamosios bylos pateikė keturias nuotraukas: dvejose užfiksuotas vaiko kairės kojytės sužalojimas, o kitose dvejose – žymės aplink bambą (b.l. 44-47, 48-52).liudytojo V. F. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2017-04-14 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu K. V.. Apie 17.08 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur motina, kuri negyvena su savo vaiku, atėjusi jo aplankyti sudavė vaikui per galvą, pastebimos kraujosruvos. Atvykus nurodytu adresu pasitiko vaiko – J. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., močiutė, kuri prisistatė esanti R. Š., ir paaiškino, kad vaiko mama R. Š. atėjo aplankyti vaiko, ėjo jo migdyti, vaikui atsikėlus po miego močiutė pastebėjo, kad yra kraujosruva ant vaiko ausies, kurios anksčiau nebuvo. R. Š. paaiškino, kad ji nežino kaip vaikas susižalojo ausį, sakė, kad galbūt vaikas susižalojo pats, tiksliau kaip ir kur jis pats ausį galėjo susižaloti motina nesakė, taip pat ji nieko nesakė apie tai, kad vaikas ausį galėjo susižaloti į jos rankų papuošalus, ar ji tuo metu turėjo užsidėjusi žiedus, apyrankes - nepamena. Matė, kad ant vaiko ausytės buvo kraujosruvų, t. y. buvo ne viena kraujosruva, o jų daug, buvo mėlynas visas ausies kaušelis, ne tik lezgelis. Taip pat močiutė paaiškino, kad jos dukra R sudavė vaikui ranka per jo galvą. Vaiko motina neigė, kad ji sudavė nors vieną kartą vaikui. Vaikas yra nekalbantis, todėl jis apie šį įvykį nieko nepaaiškino. Įvykio metu nuo vaiko mamos sklido alkoholio kvapas. Vaiko motiną sulaikė iš išvežė į OVS, o dėl vaiko sveikatos sutrikdymo iškvietė medikus (b.l. 77-78);liudytojo K. V. parodymais, kurie analogiški V. F. parodymams (b. l. 80-81);liudytojo E. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis kartu su R. Š. 2014-06-12 susilaukė sūnaus J. E. G.. Kai sūnus gimė nuo rugpjūčio mėnesio kartu su R bei vaiku gyveno Jonavos rajone, bet vaiką prižiūrėjo E. G., nes R trūksta socialinių įgūdžių vaikui prižiūrėti. Ten gyveno apie 4-5 mėnesius. 2015 metų sausio ar vasario mėnesį R kartu su vaiku išsikraustė gyventi pas savo mamą į Kauną, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuo to laiko, kai R su vaiku grįžo į Kauną, pas jos mamą bute yra buvęs vieną kartą, t. y. 2016 metų vasario mėnesį. Su vaiku susitikdavo kartais, kai jis išeidavo į lauką, tuomet pabendraudavo apie 10-15 minučių. Vidutiniškai su vaiku susitikdavo kartą ar du per mėnesį, bet sunku pavadinti tai bendravimu, nes susitikimai trukdavo labai trumpai. Nuo 2016 metų spalio mėnesio nematė vaiko iki šių metų kovo mėnesio, kovą matė vieną kartą. Teikia vaikui išlaikymą, kas mėnesį moka alimentus po apie 70 eurų. Kiek žino, vaiku iš esmės rūpinasi R. Š., taip pat kažkiek R sesuo J. Š., R vaiku taip pat rūpinasi, bet jai trūksta socialinių įgūdžių. E. G. yra nustatytas pirmos grupės neįgalumas dėl inkstų nepakankamumo, kas antrą dieną daro dializę, taip pat yra sutrikęs regėjimas, bet nėra aklas. Apie tai, kad 2017-04-14 buvo sužalotas sūnus, sužinojo 2017-04-15, kai paskambino R ir pasakė, kad R sužalojo sūnų, sakė, kad jam sužalota ausytė ir dar kažkas, kad R yra uždaryta, o ji su vaiku nuvyko į priimamąjį. Tai pasakydama R norėjo informuoti kaip tėvą (b.l. 87-89);liudytojos J. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad R. Š. yra sesuo. R. Š. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji nuo pat mažumės augina ir visapusiškai prižiūri R sūnų, savo anūką J. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. R darbo dienomis ateina ir pabūna kartu su vaiku ir mama, bet šiuose namuose nemiega, ji išeina pas savo sugyventinį, savaitgaliais retai būna su vaiku, nes laiką leidžia su sugyventiniu. Vaiko tėvas retai susitinka su vaiku, kartais paskambina paklausti apie jį. 2014-04-14 ji traukiniu vyko iš Vilniaus į Kauną, su mama susirašinėjo trumposiomis žinutėmis, kurių išrašo nuotraukas prideda prie apklausos, ir sužinojo, kad pas mamą yra atėjusi neblaivi R. Mama parašė, kad R neblaivi migdo vaiką, kad yra jį užgriuvusi, po to parašė, kad pastebėjo, jog vaiko ausytėje yra kraujosruvų. Mamai patarė iškviesti policiją. Netrukus iš motinos gavo trumpąją žinutę, kad R sudavė vaikui per galvą ir paprašė iškvieti policiją, todėl tą ir padarė. Apie 17.30 val. grįžusi į namus sužinojo, kad policija ką tik išvyko, todėl su mama ir vaiku tuoj pat iš važiavo į klinikas, kur vaikas buvo apžiūrėtas. Šio įvykio nematė, apie jį sužinojo tik iš mamos susirašinėdama su ja trumposiomis žinutėmis. R paklausė kas nutiko tuo metu ir kaip ant vaiko ausies galėjo atsirasti tokie sužalojimai, į tai R atsakė, kad vaikas kažkaip atsitrenkė į jos ranką, ant kurios ji turėjo žiedus, tačiau daugiau visiškai nieko nedetalizavo kaip, kokiu būdu, kur būnant ar ką darant visa tai įvyko. Prie apklausos prideda penkias nuotraukas, kuriose nufotografuota J. E. G. ausytė ir kuriose matosi jos sužalojimas, nuotraukos darytos kitą dieną po įvykio, t. y. balandžio 15 dieną, apie 10-11 val. Taip pat pateikė keturias nuotraukas, kuriose nufotografuotas susirašinėjimas su mama dėl 2017-04-14 įvykio. Visa tai įrašytą į kompaktinę plokštelę (b.l. 54-60); liudytojos E. L. parodymais, kuriais nustatyta, kad dirba(duomenys neskelbtini) darželio, esančio(duomenys neskelbtini), Kaune, ugdytoja. Šį darželį nuo pernai metų rugpjūčio mėnesio pradėjo lankyti J. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. J lankė darželį labai trumpai, jis buvo atėjęs rugpjūčio 30-31 bei rugsėjo 1 ir 2 dienomis, po to vaikas susirgo ir į darželį buvo atėjęs tik spalio 3 ir 4 dienomis, vėl susirgo ir atėjęs buvo spalio 31 dieną, po tos dienos iki šios dienos jo daugiau nematė. Nėra pastebėjusi jokio smurto šio vaiko atžvilgiu, taip pat nėra pastebėjusi ant jo kūno jokių fizinio smurto žymių (b.l. 68-69);liudytojos V. M. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) darželio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, auklėtoja. Nuo 2016 m. vasaros pratintis lankyti šį darželį pradėjo J. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jis ateidavo kartu su savo mama, šiek tiek pabūdavo darželyje, po to vaikas truputį pabūdavo vienas be mamos, o dar vėliau atėjus mamai jie išeidavo. Šiek tiek pasipratinęs nuo rugsėjo mėnesio Julius pradėjo lankyti darželį, tačiau rugsėjį jį lankė vos kelias dienas, nes tuoj pat susirgo ir gana ilgai sirgo. Pasveikęs į darželį atėjo arba rugsėjo pabaigoje, ar spalio pradžioje, pabuvo vos kelias dienas ir vėl susirgo. Kol J lankė darželį, nepastebėjo, kad prieš jį kas nors būtų naudojęs kokį nors fizinį smurtą, taip pat nepastebėjo ant jo kūno jokių kraujosruvų ar kitų fizinio smurto žymių (b.l. 71-72);Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyr. Patrulio K. V. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 74-75);Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo V. K. 2017-04-14 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad R. Š. pranešė, kad 2017-04-14 apie 14.60 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivi R. Š. trenkė delnu per galvą savo mažamečiui sūnui J. E. G., tuo sukėlė jam fizinį skausmą (b.l. 3-6);įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaunas (b.l. 9-16);2017-05-05 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėti įtariamosios R. Š. pateikti žiedai (b.l. 114-116);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1056/2017(02), kurioje nurodyta, kad J. E. G. poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje galėjo būti padarytos smūgiuojant kietu buku daiktu ar suspaudžiant, sužnybiant rankomis, galimai sukant ausį. Medikų konstatuoti rausvi plotai po kaire akimi greičiausiai vietinė hiperemija (pilnakraujystė) po smūgio galimai ranka į šia sritį. Tokie pakitimai paprastai išnyksta be matomų požymių per keletą valandų po traumos. Tokiu būdu konstatuoti sužalojimai dešinės ausies kaušelyje ir kairėje veido pusėje padaryti dviem poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 29-30);pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 5313, kad 2017-04-14 17.53 val. R. Š. nustatytas 0,63 promilių girtumas (b.l. 98);R. Š. BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2017-04-14 17.40 val. iki 2017-04-15 17.17 val. (99-100);R. Š. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 120-121).

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 3 d. (trys veikos) teisingai. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. Š. 2017-04-14, laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 16.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, vaiko kambaryje lovoje migdydama savo mažametį sūnų J. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., tyčia sužnaibė jo dešinę ausį, tuo padarydama nukentėjusiajam J. E. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelyje. Be to, ji 2017-04-14 apie 16.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama vaiko kambaryje, sudavė vieną kartą delnu savo mažamečiui sūnui J. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., per galvą virš kairės ausies, ir taip sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be to, ji 2017-04-19 apie 13.15 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, svetainėje pasisodinusi ant kelių savo mažametį sūnų J. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir laikydama jį apglėbusi rankomis per juosmenį keturis kartus įžnybė savo mažamečiui sūnui J. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., į pilvą ir taip sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, todėl kaltinamoji baustina.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, R. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda (b.l. 143-145).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamosios R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamoji R. Š. neteista (b.l. 128), administracine tvarka nebausta (b.l. 127), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b.l. 130), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 132), VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruota (b.l. 136).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūlomos baudos dydis atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma bausmė.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

R. Š. 2017-05-22 įsipareigojo atlyginti savo sūnui Juliui E. G. padarytą 200 Eur turtinę žalą per šešis mėnesius nuo 2017-05-22, t. y. iki 2017-11-22. Jeigu minėtos sumos iki 2017-11-22 neatlygins, sutinka, kad jos sūnaus Juliaus E. G., gim. 2014 m. teisėtas atstovas kreiptųsi į antstolį dėl šio dydžio sumos išieškojimo. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamosios įsipareigojimas tvirtintinas (b.l. 27).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su 4 nuotraukomis, esanti byloje (b.l. 52), kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, priedas prie J. Š. apklausos, esanti byloje (b.l. 60), byloje ir paliktinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (3 veikos) ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (už 2017-04-14, laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 16.30 val. įvykdytą veiką) – 9 (devynių) MGL, t. y. 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 ct) dydžio baudą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (už 2017-04-14, apie 16.30 val. įvykdytą veiką) – 9 (devynių) MGL, t. y. 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 ct) dydžio baudą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (už 2017-04-19 įvykdytą veiką) – 10 ( dešimt) MGL, t. y 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir subendrintą bausmę paskirti – 18 (aštuoniolikos) MGL, t. y. 677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. bausmės laiką, įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-04-14 17.40 val. iki 2017-04-15 17.17 val. (1 para), vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 16 ( šešiolikos) MGL, t. y. 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 ct) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Patvirtinti R. Š. įsipareigojimą atlyginti savo sūnui Juliui E. G. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) turtinę žalą iki 2017-11-22.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę su 4 nuotraukomis, kompaktinę plokštelę su nuotraukomis palikti byloje.

Įpareigoti R. Š. per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.