- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-323-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Auruškevičius Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- Z. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjui Z. G.
pareiškėjo atstovui adv.V. R.
vertėjai I. K.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 lapkričio 27 dienos sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas Z. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo tėvo D. G. mirties, jis priėmė mirusiojo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Nurodė, kad jo tėvui D. G. mirus, niekas jo palikimo nepriėmė. Tuo metu jis buvo nepilnametis, visus reikalus tvarkė jo motina D. G., kuri mirė 2000-08-01. Po tėvų mirties, įstatyminiais įpėdiniai liko jis ir jo senelė S. G.. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvų mirties jis faktiškai priėmė palikimą-tėvo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalį. Šią namo dalį jis remontavo, prižiūrėjo.
Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimo nepateikė. Po D. G. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (b.l.13).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo, kad juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo būtų nustatytas, jei bus pateikti papildomi įrodymai, kurie patvirtintų jog pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą (b.l.21-22).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Z. G. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų kurie patvirtintų turto faktinį valdymą- nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jog jis mokėjo komunalinius mokesčius ir už kitas paslaugas, nepateikė kitų įrodymų kad po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, o teismo posėdžio metu apklausti liudytojai šio fakto nepatvirtino. Be to kitas turto įstatyminis įpėdinis S. G., kaip nurodė liudytoja L. K., negali pasirūpinti savimi, negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, todėl teismui nežinoma ar ji sutinka su pareiškėjo reikalavimais, ar pretenduoja į D. G. palikimą, todėl Z. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas Z. G. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškimą patenkinti.
Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje konstatavo, kad pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjas po savo tėvo D. G. mirties palikimą priėmė, netenkina, o aprašomojoje sprendimo dalyje pasisakė, kad pareiškėjas Z. G. kaip iki savo tėvo mirties, taip ir po jo mirties gyveno gyvenamojo namo dalyje, kuri nuosavybės teise priklausė jo tėvui D. G., todėl viena teismo išvada prieštarauja kitai.
Nurodė, kad palikimo priėmimo metu galiojęs CK nustatė, kad palikimas turi būti priimtas per 6 mėnesius ir gali būti priimtas turto valdymo būdu ( CK 587 str. 2 d., 3 d.), todėl byloje yra įrodytas faktas, kad pareiškėjas namo dalyje, kuri nuosavybės teise priklausė tėvui D. G., gyveno ir po jo mirties ir palikimą yra priėmęs. Be to, tai, kad pareiškėjas gyvena ½ tėvo namo dalyje (duomenys neskelbtini), konstatavo ir teismas priimtame sprendime.
Nurodė, kad gyventi name tai reiškia juo rūpintis. Pareiškėjui palikimo priėmimo metu buvo tik 12 metų ir jis gyveno su motina, kuri buvo pareiškėjo įstatiminė atstovė ir rūpinosi namu ir jame gyveno kartu su pareiškėju, todėl sutinkamai su CK 587 straipsnio 2 dalies nuostatomis palikimas buvo priimtas.
Nurodė, kad nepagrįstas teismo argumentas, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog buvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas, kadangi negalima reikalauti įrodymų, kai jų nėra, nes mokesčių kvitai neišliko dėl jų senaties. Be to ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, kadangi gyvenant name mokesčius mokėti privalu, nes priešingu atveju nebus teikiamos jokios paslaugos. Namas (duomenys neskelbtini), buvo apšildomas krosnimi,vandentiekis jame įrengtas nebuvo, todėl name gyvenantys asmenys negalėjo naudotis komunalinėmis paslaugomis, o už elektros energiją mokėti buvo privalu, nes susidarius skolai, elektros energijos tiekimas būtų nutrauktas.
Nurodė, kad teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.), kadangi pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis ir paveldint namą buvo nepilnametis, todėl jo teisnumą po tėvo mirties įgyvendino motina, pradėdama valdyti palikimą. Pareiškėjo tėvai išsiskyrę nebuvo ir be namo (duomenys neskelbtini), turėjo ir kitą turtą bei pinigų kuriais po tėvo mirties naudojosi, todėl pareiškėjas daro išvadą, jog palikimą priėmė.
Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutiko.
Nurodė, kad asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimo faktu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis šį turtą pradėjo valdyti kaip savo ir atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, o pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateiskė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
CPK 3 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas bylą privalo vadovautis ne tik galiojančia teise, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Bylos madžiaga įrodo (CPK 177 str.), kad pareiškėjas Z. G. yra našlaitis, netekęs abiejų tėvų.
Jo Tėvas D. G., mirė kai pareiškėjui buvo 12 metų amžiaus ir pagal CK 11 straipsnį (CK 1964 redakcija) negalėjo įgyvendinti savo kaip įpėdinio teisių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Z. G., kaip paveldėtojo teisių atstovo teises įgyvendino jo motina D. G. iki savo mirties 2000-08-01.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001-11-06 nutartimi Z. G. buvo nustatyta globa ir jo globėju paskirtas S. K..
CK 2.8 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sudarydami sandorius turi turėti tėvų arba globėjų sutikimą. CK 3.272 straipsnis nustato, kad vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus.
Bylos medžiaga įrodo, jog pareiškėjo kaip įpėdinio teisių, kad palikimo priėmimas nustatyta tvarka būtų įteisintas, globėjas nustatyta tvarka neįgyvendino, todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas pastoviai gyveno palikimą sudarančiame name, jo vardu turto priežiūrą vykdė ir tvarkė jo dėdė S. K., o pareiškėjas sulaukė tokio amžiaus, kai jis pats savarankiškai gali tvarkyti palikimą ir turtą prižiūri pats, teisėjų kolegija sprendžia, yra pagrindas spęsti, kad pareiškėjas Z. G. priėmė palikimą (CPK 3 str., CK 1.5 str.), todėl jo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, nustatytinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.
nusprendė:
Pareiškėjo Z. G. apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 metų lapkričio 27 dienos sprendimą panaikinti ir Z. G. pareiškimą patenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. G. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2000-04-17, palikimą priėmė jo Z. G. a.k. (duomenys neskelbtini)