Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. T-1181-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-28
Bylos Nr.
T-1181-753/2018
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00480-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
E. V.
Byla Nr. T-1181-753/2018
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00480-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 28 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. balandžio 30 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-290 nutarta taikyti nuteistajam E. V., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 11 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. balandžio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 8 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. E. V. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 10 balų. Nuteistojo elgesys vertinamas kaip teigiamas, per bausmės atlikimo laikotarpį jis drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį šešis kartus skatintas, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą. E. V. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam yra suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pataisos namuose jis dirba, turi teigiamą nuostatą į darbą, lankė įžanginės grupės užsiėmimus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

E. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta 9 m. laisvės atėmimo bausmė.

Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 18 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 18 d.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis E. V. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema (8 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką skatintas, nebaustas drausmine tvarka, pataisos įstaigoje dirba, palaiko ryšius su artimaisiais. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, kartu pažymi, kad jos rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui. Tačiau teismas taip pat įvertina tai, kad nagrinėjamu atveju vis tik išlieka nuteistojo E. V. artimas kriminogeniniams veiksnys – mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu problemos sprendimas pasirenkant nekonstruktyvų sprendimo metodą). Teismas taip pat vertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo (apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje itin žiauriai nužudė žmogų), sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymą. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad kalbėdamas apie įvykdytą nusikaltimą savo kaltę nuteistasis pripažįsta iš dalies – pripažįsta naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau nurodo sudavęs jam vos kelis kartus; pripažįsta, jog nusikalto „pagautas momento“, nes tuo metu neįvertino galimų savo ir bendrininkų elgesio pasekmių. Edvardas veršelis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Pažymėtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – jis padarė nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimą. Ir nors drausmine nuobauda baustas nebuvo, padarytas pažeidimas neigiamai jį charakterizuoja, rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje jis negeba laikytis nuteistiesiems privalomų elgesio taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi anksčiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į išskiriamą artimą kriminogeniniams veiksnį, nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei vaidmenį joje, likusią atlikti bausmės dalį, kad E. V. elgesys nebuvo nepriekaištingas visą bausmės atlikimo laiką.

Darytina išvada, jog, nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką bei atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu E. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 93-290.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 93-290 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė