- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- 1-45-366/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- T. V.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.2.4.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, niekur nedirba, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
T. V. 2012 m. rugpjūčio 3 d., apie 23.20 val., Zarasuose, Vilniaus gatvėje prie namo Nr. 50, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56 promilės girtumas), sudavė A. D. ne mažiau kaip du kartus rankomis ar kojomis į galvą, dėl ko jis parkrito ant asfalto, ir dėl kaukolės skliauto ir pamato lūžimo, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo galvos smegenyse, tarp smegenų dangalų, po galvos smegenų dangalais, padarė nukentėjusiajam A. D. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes tai sudaro pavojų gyvybei, o dėl kaktos kraujosruvos, dešinio smilkinio muštinės žaizdos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis T. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Jis pareiškė, kad nori atsiprašyti nukentėjusiojo ir teigia, kad nenorėjo tokių pasekmių.
Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio dieną ėjo į saloje vykusią šventę. Girdėjo kažką rėkaujant kitoje gatvės pusėje. Pamatė artėjantį vaikiną, tuo metu jo nepažino. Pasidėjo šalia neštą tašę, butelį „Pepsi“ ir brendžio. Vaikinas koneveikė jį necenzūriniais žodžiais, jis atsakė tuo pačiu, tarp jų kilo muštynės. Vaikinas pirmas sudavė, todėl ir jis sudavė kažkiek smūgių vaikinui kumščiu. Kur sudavė, neatsimena - gal į krūtinę, gal į galvą. Kaip vaikinas krito, neprisimena, mano, kad galėjo užkliūti. Nugriuvęs vaikinas gulėjo ant pilvo. Priėjęs prie jo, koja atvertė, įsitikino, kad kvėpuoja, susirinko daiktus ir nuėjo, bijodamas, kad jis vėl gali pulti. Vaikinas tuo metu buvo nesąmoningas. Tvirtina, kad gulinčio nespardė. Nekvietė greitosios medicinos pagalbos, nes nemanė, kad jam ji reikalinga.
T. V. pripažino, kad galėjo vaikinui suduoti kumščiu į galvą, tačiau nuo to smūgio jis nenukrito, o tik atsitraukė ir vėl pradėjo pulti. Nukentėjęs vėl norėjo kažką daryti, tačiau tuo metu nukrito ant žemės. Kodėl jis nukrito, nežino. Kiek ir kur sudavė smūgių nukentėjusiajam, negali tiksliai pasakyti, galėjo būti apie du smūgius. Vaikinas taip pat sudavė kumščiu jam į veidą bei kitas kūno vietas. Nuo jo smūgių atsirado kraujosruva, bet dėl to niekur nesikreipė, nes mieste tai yra nepriimtina. Muštynės truko apie 1-3 minutes.
Šalies argumentai
T. V. nurodo, kad tą dieną buvo išgėręs su draugu šiek tiek brendžio, tačiau girtas nesijautė. Vaikinas buvo daug girtesnis.
Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prisimena, tačiau nurodo, kad juos davė įtakotas tyrėjos. Tyrėja, kuri žadėjo bylą nutraukti, liepė jam sakyti, kad vaikiną mušė gulintį, nes tokie buvo liudytojų parodymai. Iš tikrųjų buvo ne taip, gulinčiam nukentėjusiajam smūgių nesudavė.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 55 – 56) T. V. nurodė, kad A., priėjęs užsimojo, todėl tuo metu sudavė ne mažiau dviejų kartų kumščiu jam į galvą. Po smūgių jis nugriuvo ant žemės. A. besikeikdamas pradėjo keltis, tuomet gulinčiam sudavė dar du kartus kumščiu į galvą. Kojomis nespardė. A. liko gulėti, o jis nuėjo. Pagarsinus šiuos parodymus, T. V. pareiškė, kad taip nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu T. V. yra savo ranka parašęs paaiškinimą (t. 1, b.l. 51). Šiame paaiškinime nurodo, kad 2012-08-03 apie 23 val. 20 min. ėjo į Zarasų saloje vykusį renginį. Buvo išgėręs apie 200 gr. brendžio. Vilniaus gatvėje sutiko pažįstamą vardu A., kuris pradėjo pulti, vadindamas gaidžiu. Kelis kartus trenkė A. į galvą ir, jam nugriuvus, nuėjo link salos. Pagarsinus šiuos parodymus, T. V. pareiškė, kad paaiškinimą rašė pats, niekas nediktavo, jis yra teisingas.
Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 65 – 66), T. V. nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, apie 24 val., jis vienas ėjo į Zarasų salą, kurioje vyko festivalis „Roko naktys“. Ar tuo metu buvo išgėręs, nepamena. Eidamas Vilniaus gatve, už J. Gruodžio gatvės sankryžos, išgirdo šūkavimus, tačiau kas šaukė, nematė. Paklausė: „kas yra“. Matė greitai artėjantį žmogų. 3-4 metrų atstumu suprato, kad tai jam iš matymo pažįstamas asmuo - A. D.. A. D. buvo agresyviai nusitekęs, jis užsimojo kumščiu ir surėkė: „ateik čia, gaidy“. Praeityje buvo keletą kartų jo sumuštas, todėl pagalvojo, kad ir vėl gali sumušti. Dėl sumušimų jis niekur nesikreipė, tik buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. A. D. pasakė: „ar mažai dar esi gavęs“ ir ruošėsi suduoti smūgį į galvos sritį. Tuo pat metu jis (t.y. T. V.) sudavė A. D. vieną kartą kumščiu į krūtinę. A. D. vėl užsimojo ir norėjo jam trenkti, bet nespėjo, kadangi jis vėl sudavė A. D. vieną kartą kumščiu į krūtinę. Po šio smūgio A. D. nugriuvo ant žemės. Buvo tamsu, jis priėjo prie A. D. pasižiūrėti. A. D. nekalbėjo, bet judėjo. Įsitikinęs, kad A. D. gyvas, paliko jį gulėti, o pats nuėjo į saloje vykusią šventę. Maždaug po 10-15 minučių jį prie įėjimo į salą sulaikė policijos pareigūnai. Pirmos apklausos metu pasakė, kad sudavė A. D. du kartus į galvos sritį, turėdamas galvoje, kad sudavė į krūtinę arčiau galvos, tiesiog ne taip išsireiškė. Gulinčiam A. D. smūgių nesudavė, taip pasakė, nes nesitikėjo tokių pasekmių. Pagarsinus šiuos parodymus, T. V. pareiškė, kad nurodyta viskas teisingai, bet negali tiksliai pasakyti, kur pataikė nukentėjusiajam. Nesutinka, kad spardė jį gulintį.
Nukentėjusysis A. D. paaiškino, kad 2012-08-03 buvo Zarasų saloje šventė. Vakare, po 23 val. ėjo namo. Netoli savo namų prarado sąmonę. Pabudo Visagino ligoninės reanimaciniame skyriuje. Į ligoninę atėjo du policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jis turi pretenzijų jį sumušusiam žmogui. Pasakė, kad nežino kas jį sumušė, pretenzijų neturi.
Tą dieną buvo išgėręs alaus, bet girtas nesijautė. Namo ėjo vienas. Ligoninėje jam buvo nustatytas kaukolės pamato lūžis, ištinusios smegenys, tarp smegenų ir kaukolės dešinėje pusėje susidaręs krešulys, nubrozdinimas. Būdamas ligoninėje, sužinojo apie įvykį išsamiau. Su kaltinamuoju yra pažįstamas. Su juo ir anksčiau buvo konfliktų, tame tarpe ir fizinių, tačiau ne asmeninių, bet draugų rato. Praeityje, per 2012-ųjų Naujų metų sutikimą buvo kelių grupių muštynės. Jis (t.y. A. D.) dalyvavo vienoje pusėje, o T. V. - kitoje. Taigi, konfliktiniai santykiai susiklostė, kadangi priklauso skirtingoms priešiškai nusiteikusioms pusėms. Po šio naujametinio įvykio mieste susitikdavo, pats tiesiogiai su kaltinamuoju konfliktų neturėjo, jiedu nebuvo nei draugai, nei priešai. Po įvykio buvo susitikęs su kaltinamuoju, jis atsiprašė, apgailestavo dėl savo veiksmų ir sakė, kad susimušė dėl jo (t.y. A. D.) įžeidžiančių žodžių. Neneigia, kad būdamas išgėręs, galėjo pasakyti kažką įžeidžiančio kaltinamajam. Iki to momento, kol prarado sąmonę, T. V. nematė. Pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia
Liudytojas M. R. paaiškino, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. 2012-08-03 su draugu Čibliu važiavo gatve ir nuo 150 m atstumo pamatė, kad šalia Šiaulių ir Vilniaus gatvių sankryžos kažkas susistumdė. Ar susistumdymas vyko gatvėje, ar ant šaligatvio, tiksliai nepamena. Matė, kad kažkas kažką pastūmė. Ar buvo smūgiuota, negali pasakyti, nes buvo tamsu, matėsi tik siluetai. Abu stovėjo, kad kažkuris būtų griuvęs, nematė. Vienas tų asmenų buvo šiek tiek aukštesnis, kitas žemesnis. Važiuodamas ta pačia vieta po 10 minučių, pastebėjo šalia kelio gulintį žmogų. Sustojęs, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Priėjęs arčiau nebuvo.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 47) M. R. parodė, kad, neprivažiavus Vilniaus ir Šiaulių gatvių sankryžos, pastebėjo ant gatvės besistumdančius du jaunuolius. Vienas buvo žemesnis, apsivilkęs tamsiais rūbais, kitas buvo aukštas, vilkėjo šortus, jo viršutiniai rūbai buvo šviesūs. Aukštas jaunuolis puolė kitą, spardydamas kojomis. Jaunuolių veidų nematė. Pastebėjo, kad dešinėje gatvės pusėje stovėjo žalios spalvos sportinis krepšys su užrašu „Adidas“, butelis „Pepsi Cola“ ir butelis galimai brendžio. Antrą kartą važiuodamas pro tą pačią vietą, kur vyko konfliktas, pamatė kairėje gatvės pusėje, šalia šaligatvio gulintį jaunuolį. Pagarsinus šiuos parodymus, M. R. patikslino, jog pats nematė, kad būtų spardoma kojomis. Tuose parodymuose papasakojo tai, ką matė ir jam papasakojo draugas. Dalį parodymų atsimena pats, o dalis parodymų užrašyta iš draugo pasakojimo. Nemano, kad draugas melavo. Konflikto pradžios bei suduodamų smūgių nematė. Aukštesnis asmuo buvo aktyvesnis, jis labiau puolė. Važiavimas pro juos truko keletą sekundžių. Jie visą tą laiką mušėsi ir stumdėsi.
Liudytojas K. Č. paaiškino, kad tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, kadangi gyvena tame pačiame mieste. Buvo vasaros pabaiga, saloje vyko kažkoks renginys. Su draugu važinėjo automobiliu po miestą. Galėjo būti 2013-08-03. Pravažiuojant pamatė, besimušančius du vaikinus. Šone, kitoje kelio pusėje buvo padėta tašė ir „Colos“ butelis. Vienas vaikinas buvo apsirengęs tamsiais rūbais, kitas aukštesnis šviesių plaukų vaikinas buvo apsirengęs šviesesniais rūbais, vilkėjo šortus. Jie smūgiavo vienas kitam rankomis. Žemesnis ir tamsesnis vaikinas nugriuvo, galimai nuo smūgio. Paties nukritimo momento nematė, nežino ar jis krito veidu žemyn, ar ant nugaros. Prasukę porą kvartalų, grįžo į tą pačią vietą ir pamatė, kad vienas vaikinas guli. Draugas iškvietė policiją. Tuomet prie nukentėjusiojo priėjo kiti žmonės, pats priėjęs prie jo nebuvo. Iki įvykio kaltinamąjį ir nukentėjusįjį yra matęs, tačiau įvykio metu jų neatpažino, nes buvo tamsu.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 46) K. Č. nurodė, kad, neprivažiavus Vilniaus ir Šiaulių gatvių sankryžos, pastebėjo ant gatvės besistumdančius du jaunuolius. Vienas buvo žemesnis, apsivilkęs tamsiais rūbais, kitas buvo aukštas, vilkėjo šortus, viršutiniai rūbai buvo šviesūs. Šis jaunuolis puolė kitą, spardydamas jį kojomis. Jaunuolių veidų nematė. Įsukęs į Šiaulių gatvę, atsisuko ir pamatė, kad stovėti liko tik aukštesnis, šviesiais rūbais vilkintis jaunuolis. Važiuodami pro tą pačią vietą antrą kartą, pamatė vieną iš jų gulintį kairėje gatvės pusėje, šalia šaligatvio. Pagarsinus šiuos parodymus, K. Č. paaiškino, kad tuo metu, kai vaikinus pamatė, jie abu buvo stovintys. Ar tie smūgiai buvo rankomis, ar ir kojomis, tiksliai negali pasakyti. Prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tuomet prisiminė geriau.
Liudytojas nurodo, kad sustoję, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tuomet nuo salos ėjo būrelis žmonių, kurie sustojo prie gulinčiojo. Kai jie mušėsi, aplink žmonių nebuvo. Žmonių nebuvo ir sugrįžus prie gulinčio žmogaus. Muštynių pradžios nematė.
Liudytoja R. M. paaiškino, kad su drauge ėjo iš šventės. Buvo tamsu. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo iki to laiko nepažinojo. Nukentėjusysis buvo labai girtas.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 48) R. M. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d., apie 23.30 val., ji kartu su savo drauge J. N. ėjo namo iš Zarasų salos, kurioje vyko festivalis „Roko naktys“. Lauke buvo tamsu. Einant Vilniaus gatve, netoli bažnytėlės „Tikėjimo žodis“ pamatė link jų artėjantį jaunuolį, kuris buvo apsirengęs baltais marškinėliais ir bridžais. Ta pačia gatve ėjo kitas jaunuolis, kuris buvo girtas, jis vilkėjo tamsius marškinėlius ir šortus. Pastarasis pradėjo kabinėtis prie baltais marškinėliais vilkinčio vaikino: mosikavo rankomis, kažką jam pasakė. Ką pasakė negirdėjo. Vaikinai susimušė. Buvo prieblanda, todėl, esant gatvės apšvietimui, gerai nematė kas kam sudavė, tačiau užfiksavo, kad vaikinas, kuris vilkėjo juodus marškinėlius, nugriuvo ant žemės, o kitas vaikinas, vilkintis baltus marškinėlius, spyrė ne mažiau trijų kartų gulinčiam vaikinui į dešinę ranką ir vieną kartą link galvos. Ar pataikė į galvą, nematė. Po to baltus marškinėlius vilkintis vaikinas paėmė nuo žemės tašę ir nuėjo link Šaltupės gatvės. Vaikinas, vilkintis juodais marškinėliais, liko gulėti ant žemės. Ji su drauge priėjo arčiau gulinčio vaikino. Matė, kad jis gulėjo ant nugaros, ranka, galva ir nosis buvo kruvini. J. N. telefonu pranešė apie įvykį policijai. Vaikinas, vilkintis baltais marškinėliais, kuris spardė gulintį vaikiną, buvo vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai trumpai kirpti, šviesūs, veido bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Kai vaikinai mušėsi tarpusavyje, aplinkui žmonių nebuvo. Pagarsinus parodymus, R. M. papildomai paaiškino, kad tamsiai apsirengęs vaikinas ėjo svyruodamas. Jis pradėjo žodžiais kibti prie šviesiai apsirengusio vaikino, kažką surėkė. Kai juos pamatė, jie buvo netoli, artėjo link jos ir draugės, tačiau pokalbio negirdėjo. Priekyje ėjo šviesius marškinėlius vilkintis vaikinas, jį pasivijo kažką šūkaudamas tamsius marškinėlius vilkintis vaikinas. Nukentėjusysis pastūmė šviesiai apsirengusį vaikiną ir jie pradėjo muštis. Pirmasis pradėjo mojuoti tamsiai apsirengęs vaikinas. Dėl ko jis nukrito, negali pasakyti. Buvo kažkokie judesiai kojomis. Ar tuo metu pro juos pravažiavo kokie automobiliai, nežino. Draugė skambino policijai. Kai priėjo, nukentėjusysis gulėjo, nejudėdamas. Įvykį stebėjo iš priešingos gatvės pusės.
Kiek smūgių buvo iš vienos ir iš kitos pusės ir nuo ko nukrito nukentėjusysis, pasakyti negali. Kai tamsiai apsirengęs vaikinas artėjo prie šviesiai apsirengusio, šis padėjo kuprinę ant žemės. Kai nukentėjusysis gulėjo, buvo kažkokie judesiai kojomis, bet, ar tai buvo smūgiai, negali pasakyti.
Liudytoja J. N. paaiškino, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta, žino tik iš matymo. Su Reda ėjo iš šventės. Tai galėjo būti 2012-08-03. Pamatė du vaikinus, kurie ėjo ne kartu - vienas vaikinas ėjo vienoje gatvės pusėje, kitas - kitoje. Nukentėjusysis, kuris buvo apsirengęs tamsiais rūbais, kažką rėkė. Smūgių neprisimena, tik pamena, kad tamsiai apsirengęs vaikinas nukrito. Šviesiai apsirengęs vaikinas priėjo prie jo, pasižiūrėjo ir nuėjo. Ji su drauge priėjo prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis gulėjo be sąmonės.
Apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 49 – 50) J. N. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d., apie 23.30 val., ji kartu su savo drauge R. M. ėjo namo iš Zarasų salos, kur vyko festivalis „Roko naktys“. Einant link Vilniaus gatvės, netoli bažnytėlės „Tikėjimo žodis“, pamatė, kad priešais jas ėję du jaunuoliai pradėjo muštis vidury gatvės. Kas kam sudavė smūgius ji nežino, neatkreipė į tai dėmesio. Vaikinų veido bruožų iš tolo nepastebėjo. Buvo sutemę, bet jau buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Apie ką tarpusavyje kalbėjo jaunuoliai, ji negirdėjo. Tuo metu aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Ji matė, kad vaikinas, kuris vilkėjo juodus marškinėlius, nugriuvo ant žemės, kitas vaikinas, vilkintis baltus marškinėlius, spyrė gulinčiajam kelis kartus arčiau galvos. Tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali. Po to vaikinas su baltais marškinėliai pasiėmė ant žemės gulinčią tašę iš išėjo, o sumuštas vaikinas liko gulėti. Priėjusios prie gulinčio vaikino, matė, kad jo veidas buvo kruvinas. Paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja paaiškino, kad negali pasakyti ar to konflikto dalyvis yra čia sėdintis kaltinamasis, nes nematė. Matė, kad buvo judesys su koja, bet ar tai buvo spyris, negali pasakyti. Įvykio metu mašinos gatve nepravažiavo, pravažiavo tik vėliau. Apklausos metu parodymai užrašyti teisingai. Kuris vaikinas prie kurio priėjo, pasakyti negali. Nukentėjusysis pirmas pradėjo rėkti, kibti prie kaltinamojo. Kaltinamasis priėjo prie gulinčio nukentėjusiojo ir apvertė jį koja ant nugaros. Rankomis judesių nebuvo, tai greičiausia buvo tik apvertimas, o ne spyris. Muštynes pradėjo nukentėjusysis, nes jis tuo metu buvo girtas. Smūgių rankomis nematė. Nukentėjusysis nukrito ne nuo smūgio, o dėl to, kad buvo girtas, jam susipynė kojos. Kaip nukentėjusysis nukrito ir ant kurios pusės, tiksliai nepamena. Kai priėjo, nukentėjusysis gulėjo ant nugaros. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš dalies teisingi. Negali tik patvirtinti dėl kojų, ar tai buvo smūgis, ar apvertimas. Ten kur nukentėjusysis nukrito, buvo asfaltas. Jis garsiai nukrito, su galva atsitrenkė į asfaltą. Kuria galvos vieta atsitrenkė, nematė, nes buvo tamsu.
Iš specialisto išvados Nr. G 417/12(08) matyti, kad A. D. dėl kaukolės skliauto ir pamato lūžimo, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo galvos smegenyse, tarp galvos smegenų dangalų ir po galvos smegenų dangalais padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes tai sudaro pavojų gyvybei. Kraujosruva ir žaizda priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b .l. 34-35).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-08-04 00:03 val. T. V. nustatytas 1,56 promilių girtumas (t. 1, b.l. 19).
Dėl veikos vertinimo
Įvykį betarpiškai stebėję liudytojai M. R., K. Č., R. M. ir J. N. matė konfliktuojančius vaikinus, matė, kad jie tarpusavyje stumdėsi, mojavo rankomis, sudavė vienas kitam smūgius. Iš liudytojų parodymų (to neneigia ir pats kaltinamasis) akivaizdu, kad būtent po T. V. veiksmų (smūgių) A. D. nugriuvo ir prarado sąmonę. Liudytojai iš karto iškvietė tiek policiją, tiek greitąją medicinos pagalbą. Visa tai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad tarp T. V. veiksmų ir kilusių pasekmių (A. D. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. D. sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Tie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek spiriant ar atsitrenkiant A. D. į kietą daiktą. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, konfliktas vyko gatvėje ir A. D. griuvo ant asfalto. T. V. teigia, kad nenorėjo ir nenumatė tokių pasekmių, t.y. kad A. D. bus sunkiai sutrikdyta sveikata. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog kaltinamasis turėjo konkretų tikslą padaryti vienokio ar kitokio sunkumo sužalojimą. Iš paties kaltinamojo bei liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjęs įvykio metu buvo akivaizdžiai girtas. Neblaivus buvo ir pats kaltinamasis. Tačiau jis, būdamas pakaltinamas, sveikas ir fiziškai stiprus, galėjo ir privalėjo suprasti, kad suduodant stiprius smūgius nukentėjusiajam, gali jį sužaloti arba jis gali susižaloti krisdamas. Kaltinamojo galėjimą numatyti pasekmes netiesiogiai patvirtina ir jo paties asmeninė patirtis. Kaip yra nurodęs T. V., jis pats praeityje buvo sumuštas ir dėl to net praradęs sąmonę. Todėl darytina išvada, kad T. V. nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, tačiau darydamas savo pavojingą veiką, suvokė jos pavojingumą, ir nors padarinių nedetalizavo, jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, t.y. veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia. Tokiu atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius. T. V. abejingumą veikos padariniams parodo ir tai, jog matydamas, kad A. D. prarado sąmonę, t.y. patyrė sužalojimą, net nebandė jam suteikti pagalbą ir abejingai pasišalino iš įvykio vietos.
Šalies argumentai
T. V. teigia, jog konflikto metu jis gynėsi. Tačiau tokį jo teiginį paneigia visuma byloje surinktų įrodymų. T. V. žodžiais tariant, konflikto metu jam buvo padaryta kraujosruva veide, taigi buvo sužalotas ir jis pats, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Laikytina, kad tokią versiją kaltinamasis iškėlė tik siekdamas sušvelninti savo padėtį. Aplinkybę, jog kaltinamasis nukentėjo konflikto metu, paneigia jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Tiek rašydamas paaiškinimą savo ranka, tiek du kartus apklausiamas įtariamuoju, T. V. iš esmės vienodai nurodė, kad tuo metu, kai A. D. šaukdamas įžeidžiančius žodžius priartėjo prie jo ir užsimojo ranka, jis (T. V.), bijodamas, kad jo nesumuštų, iš karto A. D. sudavė kelis smūgius kumščiu į galvą. Tai rodo, kad smūgius pirmas (A. D. dar nespėjus nieko padaryti) sudavė būtent T. V.. Akivaizdu, jog A. D. kaltinamojo negalėjo sužaloti. Specialisto išvadoje nustatyta, kad sužalojimai A. D. padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, tačiau besąlygiškai remtis šia išvada ir teigti, kad nukentėjusiam buvo suduoti tik du smūgiai negalima. Kaip matyti, specialistas tyrimą atliko 2012-11-28, t.y. po įvykio praėjus beveik trims mėnesiams. Išvados pateiktos remiantis medicinine dokumentacija, kuri buvo surašyta A. D. pristačius į ligoninę. Tuo metu specialistai didžiausią dėmesį skyrė galvos traumai, šioje kūno dalyje padarytiems sužalojimams ir jų užfiksavimui. Detaliai visas kūnas apžiūrėtas nebuvo. Tai reiškia, kad A. D. galėjo būti suduota ir daugiau smūgių. Šią aplinkybę patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 55 – 56). Šioje apklausoje T. V. nurodė, kad A. D. griuvus nuo jo smūgių, jis (T. V.) dar kelis kartus sudavė gulinčiam nukentėjusiajam kumščiu į galvą. Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis paneigė šiuos parodymus, teigdamas, kad taip sakyti liepė tyrėja, nes tokias aplinkybes yra nurodę liudytojai. Tokią kaltinamojo versiją teismas atmeta kaip nepagrįstą. Jei minėti parodymai būtų užrašyti tyrėjos iniciatyva, tai juose būtų nurodyta, jog spardė gulintį A. D., kadangi būtent taip parodė liudytojai. Liudytojos J. N. ir R. M. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad šviesiai apsirengęs vaikinas (T. V.) ant žemės parkritusiam vaikinui spyrė 2 – 3 kartus link galvos. Nors teisme liudytojos suabejojo ar tai buvo smūgiai koja, ar kitoks veiksmas, tačiau teismas vadovaujasi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie iš dalies sutampa ir su paties kaltinamojo parodymais, jog sudavė smūgius A. D. gulinčiam. T. V. teiginys, kad jis koja tik atvertė A. D., vertinamas kritiškai, kaip siekimas sušvelninti savo padėtį, kadangi tokia versija atsirado tik teisme. Nei karto ikiteisminio tyrimo metu T. V. nėra nurodęs, kad prieš pasišalindamas iš įvykio vietos, atvertė gulintį nukentėjusįjį. Apibendrinant aptartus įrodymus, darytina išvada, kad smūgiai A. D. buvo suduoti tiek pastarajam stovint, tiek jau nugriuvus. Jei konflikto pradžioje, A. D. artėjant prie T. V., pastarajam ir buvo pagrindas manyti, jog jo atžvilgiu gali būti vartojamas smurtas, tai po to, kai A. D. nuo smūgių nugriuvo, tokia grėsmė išnyko. T. V. nebebuvo jokio pagrindo toliau vartoti smurtą A. D. atžvilgiu. Kadangi smūgiai nukentėjusiajam buvo suduodami ir po to, kai jis jau buvo nugriuvęs, t.y. atrėmus jo galimai agresyvius veiksmus, nėra pagrindo laikyti, jog T. V. tik gynėsi.
T. V. veika kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kuriame įtvirtintas sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų. Tokia veikos kvalifikacija nėra pagrįsta. Kaip nurodo kaltinamasis, būtent pats nukentėjęs pradėjo jį įžeidinėti ir artinosi grasindamas, mojuodamas rankomis, t.y. agresyviai nusiteikęs. Tokie kaltinamojo parodymai nėra paneigti. Priešingai, liudytojos J. N. ir R. M. patvirtina, kad būtent nukentėjęs kažką šūkavo kaltinamajam, artėdamas prie jo nuo kitos gatvės pusės. Nukentėjusiajam priartėjus, prasidėjo muštynės. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, kad jie buvo pažįstami, tarp jų jau praeityje yra buvę konfliktų, t.y. dar iki šio įvykio buvo susiklostę priešiški santykiai. Todėl, įvertinus šias aplinkybes (priešiškus asmeninius santykius, konfliktą pradėjo pats nukentėjęs) nėra jokio pagrindo teigti, kad T. V. sudavė smūgius ir sužalojo A. D. iš chuliganiškų paskatų. Minėtomis aplinkybėmis T. V. veika iš BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į BK 135 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
T. V. pripažįsta faktines aplinkybes, pripažįsta, kad būtent dėl jo veiksmų nukentėjęs patyrė sužalojimą ir nuoširdžiai gailisi. Tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. T. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, jam nustatytas 1,56 promilių girtumas. Neabejotinai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl tai laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad T. V. būdamas pilnametis ir pakaltinamas padarė sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Praeityje T. V. neteistas. Iki veikos padarymo jis vienuolika kartų baustas administracine tvarka (devynis kartus iš jų už kelių eismo taisyklių pažeidimus) (t. 1, b.l. 89 – 95). Į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitas neįrašytas (t. 1, b.l. 85), charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 87).
Kaip jau minėta, BK 135 syt. 1 d. numatyta tiktai laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų, todėl tokios rūšies bausmė ir skirtina. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, provokuojantį nukentėjusiojo elgesį (konfliktą pradėjo pats nukentėjęs), tai, jog nukentėjęs atleido kaltinamajam ir pretenzijų jam neturi, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, kuri savo dydžiu artima minimaliai.
T. V. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 978,38 Lt už A. D. gydymą (t. 1, b. l. 38 - 43). Nustatyta, kad žala A. D. sveikatai padaryta nusikalstamais T. V. veiksmais. Ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai.
Nukentėjusysis A. D. civilinio ieškinio nėra pateikęs.
Bylos nagrinėjimo metu liudytojams buvo apmokėtos kelionės išlaidos už 327,90 Lt. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Daiktinį įrodymą – iš įvykio vietos paimtą kraujo nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1 ir saugomą Utenos apskrities VPK Zarasų r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas
NUSPRENDĖ:
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą vaiką, numatytą BK 135 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš T. V. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“) 978,38 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis Lt 38 ct) už A. D. gydymą.
Iš T. V. priteisti 327,90 Lt (tris šimtus dvidešimt septynis Lt 90 ct) proceso išlaidų valstybei.
Daiktinį įrodymą – iš įvykio vietos paimtą kraujo nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1 ir saugomą Utenos apskrities VPK Zarasų r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.