- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- eI-2830-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00791-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Evelina Davidavičiūtė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatei Evelinai Davidavičiūtei, V. G. (V. G.), atsakovo atstovei Radvilei Bajelytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-7), prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-199(107) ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos pilietei L. P.“ (toliau – ir Sprendimas). Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo 33 proc. UAB “ECSCO” akcijų ir pradėjo verstis teisėta veikla Lietuvoje, 2016 m. gruodžio 27 d. sudarė darbo sutartį su įmone, gavusi leidimą gyventi Lietuvoje ketino pradėti dirbti. Tinkamam įmonės veiklos vykdymui privalomas pareiškėjos fizinis buvimas Lietuvoje, nes tik būdama įmonės akcininke ir darbuotoja galėtų nevaržomai tvarkyti įmonės dokumentaciją, dalyvauti įmonės valdyme bei plėtoti verslą, atlikti darbines funkcijas, todėl 2016 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. 2017 m. vasario 23 d. atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 28 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas – užsiėmimas ir ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. dirbti UAB „ECSCO“, dalyvauti įmonės valdyme, kaip pragyvenimo šaltinio įrodymą pateikė banko sąskaitos išrašą. Prie prašymo pridėjo UAB „ECSCO“ steigimo aktą ir įstatus, UAB „ECSCO” akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, UAB “ECSCO” buhalterinius dokumentus, darbo sutartis, akcininkų sąrašus ir kitus dokumentus, kurių reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatos. Buvo pateikta pareiškėjos darbo sutartis su įmone, patvirtinanti, kad pareiškėja yra ne tik įmonės akcininkė, formaliai investavusi asmenines lėšas į įmonę, bet realiai planuojanti dirbti įmonėje 8 val. per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Pareiškėja planavo pradėti darbą įmonėje gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi be leidimo jos darbas įmonėje negalimas. Atsakovas, atsisakęs išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai, savo sprendimą motyvavo tuo, kad: 1) pareiškėja nepagrindė pastarųjų 6 mėnesių iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo gyventi įmonės vykdytos veiklos; 2) pareiškėja neužsiima Lietuvos Respublikoje teisėta veikla; 3) pareiškėja savo, kaip akcininkės funkcijas gali vykdyti per įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu; 4) pareiškėjos pateikti duomenys leidimui gyventi Lietuvoje gauti neatitinka tikrovės, pareiškėjai tampant įmonės akcininke buvo tik siekiama legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje; 5) pareiškėja piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje, todėl atsakovas sprendė, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjos nuomone, atsakovas netinkamai vertino ir kvalifikavo faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėja teigia, kad nepagrįsta atsakovo išvada, kad nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. įmonė nevykdė jokios veiklos, nes šiuo laikotarpiu įmonėje niekas nedirbo. Nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. įmonėje dirbo tik buvęs jos akcininkas G. U., kuris išvyko iš Lietuvos 2014 m. spalio 29 d., tačiau jis dirbo nuotoliniu būdu iki 2016 m. lapkričio 14 d., nuotolinis darbas priskiriamas prie darbo teisinių santykių ir yra teisėtas. Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius įmonės vykdytą veiklą, gautas pajamas, todėl vien ta aplinkybė, kad įmonės darbuotojas dirbo nuotoliniu būdu, nesudaro pagrindo teigti, kad G. U. realiai nedirbo bendrovėje, o pati bendrovė negalėjo vykdyti deklaruotos veiklos. Pareiškėja nesutinka su skundžiamo Sprendimo motyvais dėl esamų įmonės darbuotojų – kad įmonės direktorė S. B. ir viena darbuotoja R. M. dirba (dirbo) kitose bendrovėse, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekę gauti leidimus laikinai gyventi; kad finansų konsultantų įmonėje nedirba. Aplinkybė, kad kai kurie įmonės darbuotojai dirba kitose įmonėse, kurių dalyviai irgi yra užsieniečiai, siekę gauti ar gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nekriminalizuoja nei įmonės, nei pareiškėjos. Įmonės akcijų įsigijimo momentas neturi reikšmės, kadangi pareiškėja atitinka visus Įstatymo reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti. Atsakovas formaliai vertino įmonės kitai bendrovei suteiktas asortimento formavimo, personalo mokymų, klientų konsultavimo bei reklamavimo paslaugas, neva pastarosios nėra finansinės paslaugos, kaip savo veiklos aprašyme deklaravo bendrovė. Pareiškėja nurodo, kad nebuvo informuota apie jokią rašytinę apklausą, nekalba lietuvių kalba. Pareiškėjai, atvykusiai pateikti dokumentų su atstovu, buvo tiesiog paduota anketa su klausimais ir liepta į juos atsakinėti, o pareiškėjos atstovo buvo paprašyta palikti patalpą. Pareiškėjai nebuvo leista naudotis įmonės dokumentais, telefonu, tokiu būdu sudarant kliūtis tinkamai užpildyti klausimyną. Pareiškėja pateikė teisingus atsakymus taip, kaip suprato pateiktus klausimus. Pareiškėja nesutinka su atsakovo argumentais Sprendime dėl įmonės veiklos fiktyvumo, kad virš įmonės buveinės nėra iškabos, nes teisės aktai neįpareigoja įmonės turėti iškabą. Apklausos metu visi įmonės darbuotojai patvirtino apie savo darbą įmonėje, papasakojo apie atliekamas funkcijas ir darbo pobūdį. Pareiškėja yra aiškiai įsitraukusi į įmonės veiklą. Aplinkybė, kad įmonės akcininke pareiškėja tapo prieš šešiolika dienų iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi nepaneigia jos veiklos vykdymo realumo. Teisės aktai nenustato minimalaus buvimo akcininku laikotarpio, Įstatymas įtvirtina tik minimalaus laikotarpio reikalavimą įmonės veiklai, bet ne akcininkui. Pareiškėja siekia ne legalizuoti savo buvimą Lietuvoje, o nevaržomai ir jai patogia forma plėtoti savo verslą Lietuvoje. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad viena iš įmonės akcininkių – A. G., pateikusi prašymą dėl leidimo laikinai gyventi tuo pačiu pagrindu, pateikdama tuos pačius dokumentus, prieš keletą mėnesių gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o kitam įmonės akcininkui – R. G., atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tais pačiais motyvais, kaip ir skundžiamame Sprendime. Skirtingų asmenų prašymus atmetant tais pačiais motyvais pareiškėjai kyla abejonių, ar jos atvejis buvo individualizuotas. Pareiškėja mano, kad atsakovas turėjo išankstinį nusiteikimą prieš visus įmonės akcininkus ir jos atvejis net nebuvo nagrinėjamas.
Atsiliepimas
A. D. atsiliepimu į skundą (b. l. 23-32) su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja, pateikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, deklaravo, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, yra UAB „ECSCO“ akcininke, ketina dirbti šioje įmonėje direktoriaus pavaduotoja. Priimdamas ginčijamą Sprendimą, Departamentas įvertino aplinkybių, susijusių su UAB „ECSCO“ darbuotojais, visumą. Trys Lietuvos Respublikos piliečiai (A. B., T. G. ir R. M.), kurių darbo sutartys buvo pateiktos kaip darbuotojų, kurie šioje bendrovėje dirba visą darbo laiką, buvo įdarbinti tik 2016 m. spalio 18-19 d. (t. y. vieną dieną prieš likusiems dviems įmonės akcininkams, kurie yra užsienio valstybių piliečiai, pateikiant prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo). Nustatytos aplinkybės leido atsakovui daryti pagrįstą išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (iki 2016 m. gruodžio 28 d.) G. U. realiai UAB „ECSCO“ nedirbo, o pati įmonė, nesant realiai dirbančių darbuotojų (G. U. buvo vienintelis UAB „ECSCO“ įdarbintas darbuotojas iki 2016 m. gegužės 5 d.), faktinės veiklos nevykdė. Pareiškėja skunde nepaaiškino, kokias paslaugas, kokiu būdu, kokioje vietoje suteikė UAB „ECSCO“ (kurioje tuo metu dirbo tik G. U.) UAB „Alesora“, kokiu būdu ir kur G. U. 2016 m. balandžio 18 d. (tuo metu, kai nebuvo Lietuvoje) į kasą priėmė pinigus iš UAB „Alesora“. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėja privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „ECSCO“ vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ne vėliau kaip nuo 2016 m. birželio 28 d. (t. y. ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo). Priimant ginčijamą Sprendimą, buvo įvertinti dokumentai, apibūdinantys UAB „ECSCO“ veiklą. Departamentas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus apie įmonės veiklą, Sprendime pažymėjo, kad pagal 2016 m. spalio 6 d. paslaugų teikimo sutartį UAB „ECSCO“ įsipareigoja UAB „Rigvila“ teikti paslaugas, susijusias su maitinimu, personalo mokymus apie produktų pristatymą klientams, privačių klientų konsultavimą asortimento klausimais, degustacijų ir prezentacijų organizavimu bei derinimu, kitais maitinimo veiklos reklamavimo veiksmais – šios paslaugos nėra finansinės paslaugos, nors visuose veiklos aprašymuose, paaiškinimuose buvo nurodoma, kad įmonė vykdo tik finansines paslaugas. Esminę reikšmę turi ne tai, kad pagal įmonės įstatus įmonei nedraudžiama užsiimti su maitinimu susijusių paslaugų teikimu, o ta aplinkybė, kad nei įmonės veiklos aprašyme, nei pareiškėjos, įmonės direktorės, darbuotojų paaiškinimuose tokia veikla nebuvo nurodyta, todėl buvo nustatytas prieštaringų duomenų pateikimo faktas. Apklausos metu pareiškėja negalėjo įvardinti nė vieno darbuotojo. Prieš priimant ginčijamą sprendimą buvo nustatyta, kad UAB „ECSCO“ įdarbinta L. M., Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, 2014 m. birželio 5 d. yra deklaravusi savo išvykimą gyventi į užsienio valstybę. Galimybė Departamentui apklausti užsienietį, pateikusį prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, įtvirtinta Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas). Užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos apklausos rezultatai vertintini kaip paviršutiniški, akivaizdžiai stokojantys konkretumo ir žinių, pareiškėja nerodė noro bendradarbiauti ir teikti išsamią informaciją Departamentui – jos pateikiami paaiškinimai būdavo atmestini, itin lakoniški ir abstraktūs, nepaaiškinantys vykdomos veiklos, konkrečiai neatsakantys į pateikiamus klausimus. Pareiškėjos apklausa buvo vykdoma rusų kalba, kadangi pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, visi klausimai jai turėjo būti aiškūs ir suprantami, ji galėjo pateikti išsamius atsakymus. Apklausos metu pareiškėja buvo paprašyta nurodyti įmonės, kurios akcininke yra, pavadinimą, pareiškėja nurodė: „Brislita“, nors kreipdamasi su prašymu siekė gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu UAB „ECSCO“. Pareiškėja nežino asmenų, su kuriais kartu yra UAB „ECSCO“ bendrasavininkai bei valdo įmonę, taip pat galima teigti, kad pareiškėja nedalyvauja aktyviame įmonės valdyme, neturėjo jokios konkrečios informacijos apie įmonės darbuotojus, todėl galima pagrįstai įtarti, jog pareiškėja fiziškai niekuomet net nebuvo apsilankiusi įmonės biure, nežino, kas jame dirba, negalėjo apibūdinti, kaip atrodo pastatas, kuriame yra įmonės biuras, ir pan. Departamento nuomone, pareiškėjos atsakymai į jai užduotus konkrečius klausimus apie įmonės veiklą ir jos funkcijas įmonėje, kurie yra esminiai, vertintini kaip neišsamūs bei neįrodantys pareiškėjos tikslo atvykti į Lietuvos Respubliką vykdyti teisėtą veiklą. Tai rodo, kad pareiškėjos tikslas neatitinka tikrovės. Pareiškėja apklausos metu pati patvirtino, kad nėra įsitraukusi į UAB „ECSCO“ valdymą, nes į klausimą: „Ar Jums kas nors padeda (padės) tvarkyti įmonės reikalus?“ atsakė: „Kol kas reikalus tvarko direktorius ir buhalteris“. Pareiškėja nenurodė jokių ekonominiais skaičiavimais pagrįstų priežasčių dėl to, kodėl verslui pasirinko būtent Lietuvą, todėl galima teigti, kad pareiškėja investavo Lietuvos Respublikoje nepasidomėjusi verslo aplinka šalyje. Buvo nustatyta, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir apie savo darbą UAB „ECSCO“. Ši išvada buvo padaryta sulyginus duomenis iš pareiškėjos pateiktos 2016 m. gruodžio 27 d. darbo sutarties Nr. 8/1 su pareiškėjos pateiktais atsakymais apie jos darbą įmonėje apklausos metu. Prieštaringi duomenys nustatyti ir dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nes kreipdamasi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, ji nurodė, kad jos būsimas adresas Lietuvoje: (duomenys neskelbtini), tačiau apklausos metu negalėjo įvardinti jokio gyvenamosios vietos adreso. Pareiškėjos argumentai, kad jai yra trukdoma dalyvauti įmonės valdyme bei plėtoti verslą, yra vertintini ypač kritiškai, nes iš pareiškėjos apklausos metu surinktų duomenų yra žinoma, kad pareiškėja ne tik nėra pradėjusi vykdyti teisėtos veiklos UAB „ESCSO“, tačiau nėra pakankamai susipažinusi su UAB „ECSCO“ veikla, neturėjo atsakymų į elementarius su įmonės veikla susijusius klausimus. Pareiškėja kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo būtent teisėtos veiklos pagrindu, t. y. ji atvyksta į Lietuvos Respubliką, kad galėtų nuolat ir efektyviai valdyti UAB „ECSCO“, prižiūrėti įmonėje vykstančius procesus, ieškoti verslo partnerių, priimti sprendimus įmonės vardu ir pan., todėl manytina, kad atvykstančio gyventi akcininko žinios apie įmonę turi būti pakankamai detalios, prilygti įmonės vadovo žinioms. Tokios aplinkybės kaip pareiškėjos negalėjimas nurodyti pagrindinių klientų, detalizuoti įmonės vykdomos veiklos, motyvuoti, kodėl pareiškėja nusprendė verslu užsiimti būtent Lietuvoje, priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertintos surinktų duomenų visumoje. Priimant ginčijamą sprendimą esminę reikšmę turėjo ne ta aplinkybė, kad pareiškėja neatsakė į kurį nors vieną konkretų klausimą, atmintinai nežinojo tikslių skaičių, tačiau neturėjo duomenų apie klausiamus apytikslius finansinius duomenis, nežinojo minėtų dydžių iš viso, išsamiai neatsakė į daugelį esminių klausimų, susijusių su įmonės veikla ir jos deklaruotais tikslais. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjai įrodyti ketinimų tikrumą ir įmonės veiklos vykdymą, tačiau pareiškėja neįrodė, kad jos deklaruojamas tikslas (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą UAB „ECSCO“) yra realus ir atitinkantis tikrovę. Departamentas, įvertinęs aplinkybių visumą, nustatė, kad pareiškėja siekė tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikslą. Sprendimas priimtas ir tuo pagrindu, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Aplinkybė, kad pareiškėja yra UAB „ECSCO“ akcininke, savaime nepaneigia pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės – surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėja teikė prieštaringus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos. Kiekvieno užsieniečio prašymas yra nagrinėjamas individualiai. Pareiškėjos ir kito akcininko atvejai negali būti tapatinami, nes pareiškėjos atveju buvo atlikta jos apklausa, kurios rezultatų įvertinimas individualizuoja priimamą sprendimą. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jį priimant buvo įvertinti pateikti dokumentai ir pareiškėjos pateikti paaiškinimai apklausos metu. Buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės. Skundo teiginių, kad pareiškėja yra įsitraukusi į įmonės veiklą, nepatvirtina nei pateikti dokumentai, nei pareiškėjos asmeniškai duoti paaiškinimai apklausos metu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Pareiškėjos atstovas V. G. nurodė, kad įmonės veikla pagrįsta apskaitos dokumentais, nepagrįstai buvo spręsta, kad G. U. įmonėje nedirbo. Nustatytas pareiškėjos leidimo laikinai gyventi tikslas yra atsakovo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Teigė asmeniškai dalyvavęs pareiškėjos apklausoje, jo buvo paprašyta palikti patalpą, buvo sukurta stresinė situacija, neleista naudotis dokumentais. Pareiškėjos atsakymų įvertinimas subjektyvus, neaiški jų vertinimo metodologija. Pareiškėjos veiksmuose nebuvo nelegalios migracijos grėsmės – ji bendradarbiavo su atsakovu, jos ketinimų realumą įrodo sudaryta darbo sutartis. Atstovas nurodė, kad pareiškėja turi ekonomikos bakalauro išsilavinimą, todėl turėjo reikiamą darbo patirtį dirbti pagal darbo sutartį. Atsakovės atstovė nurodė, kad faktas, kad buvo atlikta pareiškėjos apklausa, rodo, jog Sprendimas priimtas individualizuotai. Su įmone pareiškėja susijusi tik tuo, kad yra akcininkė, apklausos metu nurodė ne tą įmonės pavadinimą, kurios akcininkė teigia esanti, nesutapo pareiškėjos duomenys apie būsimą darbą įmonėje, nežinojo esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje kyla ginčas dėl Departamento 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-199(107), kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi).
Pareiškėja 2016 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 33-42). Prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, prašymą grindė tuo, kad ji yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,ECSCO“ akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, pateikė savo paso kopiją, UAB ,,ECSCO“ išrašytas sąskaitas-faktūras, UAB ,,ECSCO“ veiklos aprašymą, iš kurio matyti, kad įmonė užsiima finansinių paslaugų teikimu, UAB ,,ECSCO“ 2016 m. gruodžio 27 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą, duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, iš kurių matyti, kad įmonės akcininkai yra pareiškėja (nuo 2016 m. gruodžio 12 d.), A. G. (nuo 2016 m. rugsėjo 27 d.) ir R. G. (nuo 2016 m. rugsėjo 26 d.), UAB ,,ECSCO“ kasos pajamų orderius, UAB ,,ECSCO“ įstatus, steigimo aktą, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, didžiosios knygos išrašą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., žiniaraštį, UAB ,,ECSCO“ sąskaitos banke išrašą, Juridinių asmenų registro išrašą, darbo sutartis, sudarytas UAB ,,ECSCO“ su Lietuvos piliečiais A. B. ir T. G. dirbti visą darbo dieną pardavimo vadybininkais nuo 2016 m. spalio 19 d. ir su Lietuvos piliečiu R. M. dirbti visą darbo dieną nuo 2016 m. spalio 18 d. pardavimų vadybininku, pažymas apie tai, kad pareiškėja neteista, apie sąskaitų likučius bankuose, UAB ,,ECSCO“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, UAB ,,ECSCO“ sutartį, sudarytą su UAB ,,Brislita“ dėl UAB ,,ECSCO“ buhalterinės apskaitos tvarkymo (b. l. 43-118), 2016 m. gruodžio 27 d. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią pareiškėja priimama dirbti UAB ,,ECSCO“ direktoriaus pavaduotoja nuo tada, kai bus gautas leidimas gyventi Lietuvoje (b. l. 151-152). Nagrinėjant pareiškėjos pateiktą prašymą 2016 m. gruodžio 28 d. Departamente buvo atlikta pareiškėjos apklausa, pareiškėja užpildė apklausos lapą (b. l. 119-134).
Departamentas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – Migracijos valdyba) dėl UAB ,,ECSCO“ veiklos patikrinimo. Migracijos valdyba atliko patikrinimą ir 2017 m. vasario 7 d. raštu Nr. 10-S-24327(1.46-10-27) pateikė Departamentui patikrinimo metu surinktus duomenis ir dokumentus (b. l. 154-175).
Departamentas 2017 m. vasario 23 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėja yra viena iš UAB ,,ECSCO“ akcininkų, turinti 33,33 proc. akcijų, įmonė registruota 2013 m. kovo 12 d., teikia finansines paslaugas. Įmonė iki 2016 m. gegužės 5 d. negalėjo vykdyti veiklos, nes joje nebuvo darbuotojų, finansinių konsultantų įmonėje nėra. Du įmonės darbuotojai dirba (dirbo) ir kitose bendrovėse, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi. Įmonės veiklos adresu iškabos apie įmonę nėra. Iš pareiškėjos apklausos Departamentas nustatė, kad jos žinios apie įmonės veiklą, darbuotojus menkos ir paviršutiniškos, pareiškėja nežinojo įmonės pavadinimo, nurodė pavadinimą ,,Brislita“, nežinojo kitų akcininkų, todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėja nėra įsitraukusi į įmonės valdymą, t. y., šiuo metu užsienietė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima, nepriima jokių sprendimų dėl įmonės veiklos, tai reiškia, kad duomenys, kuriuos ji pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; pareiškėja siekė formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl jos pateikti duomenys neatitinka deklaruojamų tikslų. Departamentas konstatavo, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė; pareiškėja neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi (b. l. 177-182).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., numatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra sąlygos, nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kurios, be kitų, yra: duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Sisteminis aptartų teisės aktų nuostatų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėja, teikdama prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Pareiškėja UAB ,,ECSCO“ veiklos aprašyme nurodė, kad įmonė teikia atstovavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje bei VĮ Registrų centre paslaugas juridiniams asmenims, teikdama, keisdama, tikslindama ir pildydama klientų duomenis įvardintų institucijų duomenų bazėse, taip pat teikia kitas panašaus pobūdžio administracines, smulkias buhalterines paslaugas (b. l. 138). Tačiau Migracijos valdybos atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės paneigia šias atsakovui deklaruotas aplinkybes. Iš įmonės direktorės S. B. 2017 m. sausio 24 d. Migracijos valdybai pateikto paaiškinimo (b. l. 161-162) matyti, kad įmonė teikia konsultacines paslaugas užsieniečiams, kaip Lietuvoje atidaryti įmones, apie Lietuvos mokesčių sistemą. Iš Migracijos valdybos specialistės N. G. 2017 m. vasario 3 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 155-156), UAB ,,ECSCO“ darbuotojų A. B. 2017 m. sausio 25 d. ir R. M. 2017 m. sausio 31 d. paaiškinimų, pateiktų Migracijos valdybai (b. l. 163, 167) matyti, kad minėti darbuotojai dirba pardavimų vadybininkais, atsakingi už klientų paiešką. Kitas pardavimų vadybininkas T. G. nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 24 d. išleistas nemokamų atostogų (b. l. 147), nes išvyko į Norvegiją. Nuo 2017 m. sausio 13 d. į apskaitininkės pareigas visai darbo dienai priimta I. G., Migracijos valdyba nustatė, kad ji atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (b. l. 165-166). D. S. nustatė, kad dar viena įmonės darbuotoja – L. M., yra deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos 2014 m. birželio 5 d., šios aplinkybės pareiškėja nepaneigė. Taigi iš nustatytų aplinkybių neaišku, kurie darbuotojai teikė pareiškėjos deklaruojamas paslaugas, kadangi pardavimo vadybininkai buvo atsakingi tik už klientų paiešką, o apskaitininkės darbo pobūdis susijęs su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu. Migracijos valdybos specialistė 2017 m. sausio 24 d., nuvykusi įmonės veiklos adresu, darbo vietoje rado tik direktorę S. B., deklaruota įmonės buveinės ir darbo vieta buvo nepažymėta iškaba su įmonės pavadinimu ar bent teikiamų paslaugų apibūdinimu (b. l. 155-156).
Be to, D. S. nustatė, kad įmonėje dirbantys darbuotojai dirba ir kitose įmonėse, kurių akcininkai siekia gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kad UAB ,,ECSCO“ buvo sudariusi sutartį su UAB ,,Rigvila“ teikti paslaugas, susijusias su maitinimu, nors buvo deklaruojama, kad UAB ,,ECSCO“ teikia finansinio pobūdžio paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą abejoti, ar įmonė iš tiesų užsiima pareiškėjos deklaruota veikla. Nors pareiškėja pateikė įmonės išrašytų sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių kopijas, kurios turėtų patvirtinti paslaugų teikimą, šie dokumentai nepaneigia prieštaringų faktų apie įmonės veiklą ir pagrįstų abejonių dėl atsakovui teiktos informacijos tikrumo.
Pagal Aprašo 84.2 punktą Departamentas arba migracijos tarnyba, siekdami nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje, apklausą raštu atlieka Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas. Užsienietis iškviečiamas ir apklausiamas raštu – užpildo Migracijos departamento arba migracijos tarnybos parengtą apklausos lapą. <...> Užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Remiantis minėtomis Aprašo nuostatomis, teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. A-3281-822/2015), užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę.
Kaip minėta, pareiškėja, teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, yra UAB ,,ECSCO“ akcininkė, pateikė darbo sutartį, iš kurios matyti, kad po leidimo laikinai gyventi gavimo ketino dirbti įmonėje direktoriaus pavaduotoja po 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę (b. l. 151-152). Tuo tarpu 2016 m. gruodžio 28 d. apklausos lape (b. l. 119-134) pareiškėja nurodė neteisingą įmonės, kurios akcininkė yra, pavadinimą, negalėjo įvardyti kitų įmonės akcininkų, darbuotojų. Pareiškėja apklausos lape dėl būsimų darbo pareigų įmonėje nurodė, kad planuoja būti darbo ir klientų pritraukimo vadybininke (informacija nesutampa su darbo sutarties duomenimis), teigė, kad įmonė veikia nuo 2015 m. (pagal Juridinių asmenų registro duomenis įmonė įsteigta 2013 m. kovo 12 d. (b. l. 93)), negalėjo įvardinti net apytikslių įmonės veiklos rodiklių. Pareiškėja įmonės akcininke tapo sudarydama akcijų pirkimo-pardavimo sutartis 2016 m. gruodžio 12 ir 14 d. (b. l. 83-86), o su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi kreipėsi jau 2016 m. gruodžio 28 d. Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja turi reikalingą jos darbui UAB ,,ECSCO“ darbo patirtį, yra įgijusi ekonomikos bakalauro išsilavinimą, tačiau iš 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjos prašymo (b. l. 37) matyti, kad pareiškėja nurodė baigusi Sankt Peterburgo valstybinį medicinos universitetą. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 28 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė būsimą adresą Lietuvoje: (duomenys neskelbtini), o apklausos metu paaiškino, kad po persikraustymo planuoja išsinuomoti butą. Taigi, teismas vertina, kad pareiškėjos prašyme ir apklausos metu pateikti duomenys yra prieštaringi, ji nėra įsitraukusi į įmonės veiklą ir valdymą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad apklausos metu jai nebuvo leista naudotis dokumentais, ji nekalba lietuvių kalba, jos atstovo buvo paprašyta išeiti iš patalpos, apklausos metu ji neprivalėjo pateikti tikslių duomenų apie įmonę; teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas teigė, kad atsakymai buvo vertinti subjektyviai, tendencingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad apklausos lapai pareiškėjai buvo pateikti rusų kalba, ji juos užpildė rusų kalba. Kadangi pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, spręstina, kad ji supranta ir moka rusų kalbą, be to, pati apklausos metu nurodė, kad su klientais ketina bendrauti rusų kalba (b. l. 132), todėl pripažintina, kad pareiškėja galėjo išsamiai ir teisingai suprasti jai apklausos metu užduotus klausimus ir pateikti išsamius atsakymus į juos, atstovo nedalyvavimas apklausos metu negalėjo sutrukdyti pareiškėjai pateikti išsamius atsakymus į jai užduodamus klausimus. Pripažintina, kad pareiškėjos apklausa nedalyvaujant jos atstovui leido Departamentui gauti objektyvesnius atsakymus į klausimus, nustatyti tikruosius leidimo laikinai gyventi gavimo tikslus. Pažymėtina, kad Įstatymo ir Aprašo nuostatos suteikia Departamento atstovams ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti užsieniečio pateikiamus atsakymus sprendžiant klausimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o užsieniečio pateikiami atsakymai turi būti vertinami kitų surinktų dokumentų ir informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjos apklausos atsakymų vertinimas priimant Sprendimą buvo subjektyvus ar tendencingas. Pareiškėjos pateikti atsakymai į apklausos metu užduotus klausimus yra abstraktūs, kai kurie akivaizdžiai neatitinka jos pateiktų dokumentų turinio, matyti, kad iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama pateikti itin išsamių ar detalių atsakymų, tačiau ji negalėjo atsakyti į esminius, su įmonės veikla susijusius klausimus, netgi nurodė neteisingą įmonės, kurios akcininke tapo, pavadinimą. Tai, kad priimant Sprendimą buvo atlikta pareiškėjos apklausa, leidžia daryti išvadą, kad buvo siekiama nustatyti objektyvias aplinkybes, patikrinti informaciją, tiesiogiai susijusią su pareiškėja ir būtiną pagrįstam ir objektyviam sprendimo, nagrinėjant pareiškėjos prašymą, priėmimui. Todėl atmestini pareiškėjos skundo teiginiai dėl to, kad Sprendimas nėra individualizuotas.
Dėl nurodytų duomenų visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Sprendimu teisingai nustatė, kad pareiškėja siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka jos deklaruojamų tikslų, t. y. neatitinka tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos). Todėl Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja, teikdama prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.
Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 ,,Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kai pareiškėja neužsiėmė ir neketino užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo jos siekio dirbti UAB „ECSCO“. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pripažintina, kad pareiškėja UAB ,,ECSCO“ akcininke tapo formaliai, Departamentui pateikė dokumentus, formaliai atitinkančius Įstatymo reikalavimus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir šiuo pagrindu pagrįstai atsisakė jai išduoti leidimą laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu iš esmės yra siekiama sudaryti galimybes gauti leidimą laikinai gyventi tiems įmonių akcininkams, kurie yra įsitraukę į įmonių valdymą, aktyviai dalyvauja valdant įmonę ir priimant sprendimus jos vardu. Tuo tarpu iš pareiškėjos apklausos duomenų matyti, kad dėl įmonės valdymo sprendimus iš esmės priima ir reikalus tvarko direktorius ir buhalteris, pareiškėja kaip akcininkė įmonės valdyme ir kontrolėje aktyviai nedalyvauja (b. l. 133). Skunde pareiškėja pati teigia, kad buvusiam direktoriui G. U. dalyvauti įmonės valdyme buvimas užsienio valstybėje netrukdė. Remiantis suformuota teismų praktika, užsieniečiai, nesantys nuolatiniais aktyviais bendrovės dalyviais, savo, kaip akcininko funkcijas gali vykdyti per įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014 ir kt.). Todėl pripažintina, kad pareiškėja savo, kaip akcininko, teises turi galimybę įgyvendinti ir negyvendama Lietuvos Respublikoje.
Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos L. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.