Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena Šeškauskienė Baudž. byla Nr. 1A–214-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1; 2.4.6.3.4; 2.1.4.6.1; 2.1.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2008 m. gegužės 15d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008-03-06 nuosprendžio, kuriuo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą – uždraudimą dvylika mėnesių vairuoti motorines transporto priemones.

Civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš R. B. R. J. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Tai yra jis 2007 m. gegužės 27 d. 08.30 val. kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, 32 km 550 m esančiame Žemaičių Kalvarijos seniūnijos teritorijoje, Plungės rajone, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų, jų turto saugumui, tuo pažeidė KET 53 punkto reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, tuo pažeidė KET 59 punkto reikalavimus, automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeidė KET 68 punkto reikalavimus, nustatytas lengvas (1,23 promilių) girtumas, nepasirinko saugaus atstumo iš galo, priekyje važiavusiam automobiliui „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. J., sustojus pasukti į kairėje pusėje esantį kelią, vedantį į Žemaičių Kalvarijos miestelį, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į šio automobilio galą, dėl to žuvo automobilio „Mitsubishi Lancer“ keleivis A. J..

Apeliantas tvirtina, kad teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio reikalavimų klausimą ir nepagrįstai atmetė civilinį ieškinį. Teigia, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, netinkamai taikė įstatymus, reglamentuojančius neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys atmestinas (CK 6.250 str.). Nurodo, kad iš nuosprendžio turinio visiškai neaišku, kokiu ieškiniu – pradiniu ar patikslintu – teismas vadovavosi ir kuo remdamasis nustatė, kad visa nusikaltimu padaryta žala atlyginta. Teigia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis nepateikė atsisakymo nuo ieškinio ar jo dalies, todėl teismas turėjo išspręsti tuos civilinio ieškinio reikalavimus, kurie buvo pareikšti - dėl 8 742,84 Lt turtinės ir 87 018,84 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas neišsprendė klausimo dėl A. J. pripažinimo nukentėjusiąja ir civiline ieškove, nors nuosprendyje nurodyta, kad dėl R. B. kaltės žuvus A. J. yra padaryta neturtinė žala tiek nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. J., tiek jo ir žuvusiojo motinai A. J.. Bylos nagrinėjimo metu A. J. nebuvo suteiktas joks procesinis statusas, jai nebuvo atstovaujama nei pagal įstatymą, nei pagal įgaliojimą, o buvo apklausta tik kaip liudytoja, taigi ji negalėjo pasinaudoti BPK 28 str. 2 d., 44 str. 10 d. ir 110 str. numatytomis teisėmis.

Nukentėjusysis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

R. B. nuteistas pagal BK 281 str. 6 d. pagrįstai, jo veika kvalifikuota teisingai, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nulėmė 2007 m. gegužės 27 d. eismo įvykį, kurio metu žuvo „Mitsubishi Lancer“ keleivis A. J. ir buvo sužalotas šį automobilį vairavęs R. J.. To neginčija nei nukentėjusysis, nei nuteistasis.

R. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 6 d., teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 str. nuostatų. Nepažeidžiant BK reikalavimų nuteistajam paskirta ir auklėjamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvylikai mėnesių vairuoti motorines transporto priemones. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Nustatęs R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 str. 1 d. 2 p., kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertino kritiškai, įvertinęs jo asmenybės bruožus, kad jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, būdamas nepilnametis, charakterizuojamas teigiamai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam minimalią įstatymo numatytą už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiams. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę R. B. vadovavosi BK 91 str. 3 d., tačiau to nenurodė, todėl ši klaida taisytina.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pritaikęs BK 92 str. 1 d. , 2 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Laikyti tokią bausmę neteisinga ar prieštaraujančia BK 61 str., 91 str., 92 str. nuostatoms nėra teisinio pagrindo.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas neišsprendė klausimo dėl žuvusiojo motinos A. J. pripažinimo nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota (t. 1, b.l. 171, t. 2, b. l. 18), kad nagrinėjimo teisme metu apklausiami nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. J. bei liudytoja A. J. patvirtino, kad byloje R. J. pareikštu civiliniu ieškiniu yra ginami ne tik jo, bet ir A. J. interesai. Be to, A. J. nepareiškė noro būti pripažinta nukentėjusiąja, civiline ieškove bei pareikšti savarankišką ieškinį R. B.. Ji teigė, kad susitarė su R. J., jog šis atstovaus ir jos interesus. Taigi Plungės rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagrįstai sprendė tik nukentėjusiojo R. J. pareikštą civilinį ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 312 str. 1 d., 2 d., 323 str. 1 d. nuostatomis, apeliacinį skundą padavusiai A. J. 2008-04-18 išsiuntė pranešimą, kad jos skundas dėl anksčiau minėtų aplinkybių nebus nagrinėjamas.

Apeliantas nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, nustatytu apylinkės teismo 2008-03-06 nuosprendžiu. Pasak nukentėjusiojo, teismas neteisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą ir nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai nustatė neturtinės žalos kriterijus, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę žalos dydžiui.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Teismas padarė neteisingą išvadą, kad nukentėjusiajam neturtinė žala yra atlyginta visiškai, tai yra apylinkės teismas konstatavo, kad dėl R. B. kaltės žuvus A. J., civiliniam ieškovui R. J. ir jo motinai A. J. atsiradusi neturtinė žala yra atlyginta visiškai, nes R. J. iš kaltinamojo tėvo gavo 31 257,16 Lt neturtinės žalos atlyginimui, o civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ R. J. neturtinei žalai atlyginti yra sumokėjęs 1 726,40 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis R. J. dėl brolio netekties patyrė didelį sukrėtimą, smarkiai į neigiamą pusę pasikeitė jo ir žuvusiojo motinos A. J. asmeninis gyvenimas, kad neigiami išgyvenimai ir emocinė depresija tęsiasi iki šiol. Nors teismas teisingai nustatė aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę ir įtaką ieškinio klausimui išspręsti. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad gera valia iš dalies atlyginta neturtinė žala nekentėjusiajam yra pakankama piniginė satisfakcija dėl artimojo netekties. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl R. B. kaltės autoįvykio metu žuvo žmogus, nukentėjusiajam R. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl nusikalstamos veikos padarinių nukentėjusiojo išgyvenimai laikytini itin dideliais. Artimo žmogaus netektis, jo laidotuvės, paties nukentėjusiojo sveikatos sužalojimas autoįvykio metu lėmė nukentėjusiojo liūdesį, depresiją, emocinius išgyvenimus bei fizinius sveikatos sutrikimus. Nuteistojo neatsargumas šiuo atveju negali būti kriterijus, suteikiantis pagrindą sumažinti neturtinės žalos dydį. Nors žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, tačiau itin šiurkščiai ir sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus – nuteistasis vairavo neturėdamas tam teisės, važiavo pažeisdamas saugaus eismo taisykles, transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas nepilnametis, tačiau nuosprendžio priėmimo metu jis jau buvo pilnametis, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad nuteistasis, būdamas jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, turi visas galimybes savarankiškai atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.

Įvertindama aptartų kriterijų visumą, teisėjų kolegija mano, kad nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teismų praktikos, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.), ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Apeliantas ginčija tik neturtinės žalos dydžio klausimą ir apeliaciniame skunde prašo priteisti 87 018,84 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad nukentėjusysis keitė reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio. Pirminiame ieškinyje (t. 1, b. l. 43) ir 2007-10-22 teismui pateiktame ieškinyje (t. 1, b. l. 140) nurodyta konkreti 80 000 Lt suma, tačiau jau 2007-11-13 patikslintame ieškinyje (t. 1, b. l. 153-154) ir apeliaciniame skunde nurodoma kita – 87 018,84 Lt – suma, tačiau byloje nėra duomenų, kodėl nukentėjusysis vėliau nurodė būtent tokią neapibrėžtą neturtinės žalos sumą, kuri nėra motyvuotai pagrįsta. Be to, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė teismui, kad žalą prašo priteisti pagal pirminį ieškinį (t. 2, b. l. 17), todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi pirminiu ieškiniu, kuriame reikalaujama priteisti neturtinė žala nurodyta 80 000 Lt. Pažymėtina, kad ši prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra reali. Tačiau byloje yra duomenų, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ R. J. neturtinei žalai atlyginti yra sumokėjęs 1 726,40 Lt, o nuteistojo tėvas nukentėjusiajam sumokėjo 40 000 Lt, iš jų - 8 742,84 Lt turtinei ir 31 257,16 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustačius, kad dalis neturtinės žalos yra atlyginta, iš nuteistojo R. B. nukentėjusiajam R. J. priteistina likusi nepatenkinta civilinio ieškinio reikalavimo dalis – 47 016,44 Lt neturtinės žalos atlyginimui (80 000 Lt – 1 726,40 Lt (kuriuos sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“) – 31 257,16 Lt (kuriuos sumokėjo nuteistojo tėvas) = 47 016,44 Lt).

Apeliacijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė teismui sąskaitą faktūrą, iš kurios nustatyta, kad paminklas kainavo 5 000 Lt, ir prašė šią sumą priteisti, todėl ši suma taip pat priteistina iš R. B. nukentėjusiajam.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutari a:

nukentėjusiojo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2008-03-06 nuosprendį pakeisti:

iš R. B. priteisti R. J. 47 016,44 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 5 000 Lt laidojimo išlaidų, tai yra išlaidų dėl paminklo pastatymo.

Nustatyti, kad paskiriant bausmę R. B. buvo taikyta BK 91 str. 3 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.