- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-40-350/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32338-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Danutė Švitinienė, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
- Kategorijos
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) (toliau – ir nuteistasis) ir jo gynėjo advokato Eugenijaus Karoso (toliau – ir gynėjas) (toliau abu kartu – ir apeliantai) apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įkaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2021 m. vasario 4 d., iš A. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 1 393,06 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Bylos esmė
1. A. M. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 3 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Visaginas, asmeninio konflikto metu su nukentėjusiuoju P. J. (P. J.) (toliau – ir nukentėjusysis) metu, tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam ne mažiau kaip po vieną kartą į pilvo ir krūtinės sritį ir tuo P. J. padarė durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje dešinėje su krūtinplėvės pažeidimu, vidinės krūtinės arterijos pažeidimu ir hemopneumatoroksu bei durtinę – pjautinę žaizdą pilvo dešinėje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo įdėmiai peržiūrėti jo bylą.
1.1. Mano, kad yra nuteistas neteisingai, nes nenustatyta, kieno kraujo dėmės rastos įvykio vietoje. Be to, neaišku kuo nukentėjusiajam padaryta durtinė žaizda.
1.2. Liudytojas V. B. (V. B.) buvo apklaustas ką tik ištrauktas iš lovos ir būdamas girtas. Be to, jis nemoka lietuviškai, o apklausoje nedalyvavo vertėjas – šias aplinkybes liudytojas pats patvirtino teismo posėdyje. Liudytoja O. M., kuri neprižiūrėjo savo vaikų ir šiuo metu jais manipuliuoja, taip pat buvo apklausta ištempta iš lovos, būdama girta. Tokių asmenų parodymais tikėti negalima. Vienintelis liudytojas A. R. yra adekvatus žmogus, kurio parodymai, kad jis (nuteistasis) buvo sumuštas, nesikeitė. Tvirtina, kad įvykio metu buvo stipriai sumuštas, tačiau teismas jo ir A. R. parodymais netikėjo.
1.3. Pažymi, jog nukentėjusysis dėl įvykio neturi jokių pretenzijų, neatvyko į teismo posėdžius, neatsakė į jam siųstus šaukimus bei pranešimus socialiniuose tinkluose, kas reiškia, jog jis žino esantis kaltas ir bijo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Nurodo, jog teismas vadovavosi liudytojų O. M., V. B. ir A. P. (A. P.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie prieštarauja jų teismo posėdyje duotiems parodymams. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. apklaustas nedalyvaujant vertėjui bei jam būnant neblaiviam. Tuo tarpu teismo posėdyje O. M. atsisakė duoti parodymus.
2.2. Teismas nepatikrino nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumo bei, vertindamas P. J. parodymus, darė prielaidas. Siekdamas pašalinti visas abejones, teismas privalėjo imtis priemonių nukentėjusiojo atvykimui į teismo posėdį užtikrinti. Nėra jokių duomenų, ar P. J. buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Turint jo socialinių tinklų duomenis, buvo galima nuotoliniu būdu apklausti nukentėjusįjį, tačiau to net nebuvo bandoma daryti. Taip pat teismas nenurodo, kokioje užsienio valstybėje yra P. J. – tai kelia abejones teismo pateikta informacija.
2.3. Pažymi, jog policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nesulaikė A. M., taip pat nenustatytas nusikaltimo įrankis.
2.4. Teismo teiginys, jog A. M. nurodytas sužalojimas nėra patvirtintas objektyviais duomenimis, policijos pareigūnų vaizdo kameromis užfiksuotu vaizdu, yra niekinis, nes teismas nėra kompetentingas nustatyti kūno sužalojimų mastą – tą nustato tik ekspertai ar specialistai.
2.5. Taip pat teismas padarė išvadą, jog įvykio vietoje buvo tik du asmenys, tačiau policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro fone girdimi kiti vyriški balsai, iš kurių vienas patvirtina, kad sužalojimas padarytas peiliu. Tai reiškia, kad apklausti ne visi įvykio vietoje buvo asmenys.
2.6. Kadangi nepašalinti visi prieštaravimai bei nesurinkta tvirtų įrodymų, jog nusikaltimą padarė nuteistasis, jo atžvilgiu privalo būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis ir gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliaciniai skundai atmetami.
5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdama šių skundų ribų.
6. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose ginčijama A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, tai motyvuojant neteisingu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tuo, kad teisme nebuvo apklaustas nukentėjusysis, nenustatytas įrankis, kuriuo šiam buvo padarytas sužalojimas, reiškiamos abejonės dėl liudytojų V. B., O. M., A. P. parodymų patikimumo.
7. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 3 val., tiksliau nenustatytu laiku, savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Visaginas, konfliktuodamas su P. J., tyčia dūrė jam peiliu ne mažiau kaip po vieną kartą į pilvo ir krūtinės sritis, padarydamas sužalojimus, kvalifikuotus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš šio nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą grindė iš dalies paties A. M. parodymais apie nagrinėjamą įvykį, nukentėjusiojo P. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų V. B., O. M., A. P. parodymais. Svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu buvo ir A. M. elgesys po P. J. sužalojimo skubiai išvykstant į Jungtinę Karalystę, ką teismas įvertino kaip siekį išvengti gresiančios griežtos bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo motyvuotai atmestos nuteistojo keliamos versijos, kad jis, nors ir stumdėsi su nukentėjusiuoju, tačiau nedūrė peiliu, įvertinus šiuos parodymus kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams.
8. Nesutikti skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis motyvuotomis išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. M. kaltės yra pagrįstos teisme išnagrinėtų įrodymų visetu ir nekeliančios jokių abejonių.
9. Nėra ginčo dėl to, kad prieš nagrinėjamą įvykį A. M. bute buvo girtaujama: pradžioje A. M. girtavo su V. B., po to, šiam išėjus miegoti į savo butą, A. M. pas save pasikvietė pro šalį ėjusį savo pažįstamą A. P., kuris buvo kartu su A. M. iki tol nepažįstamu P. J., ir toliau girtavo su šiais asmenimis. Tarp A. M. ir P. J. kilo konfliktas dėl to, kad P. J. garsiai leido muziką ir, jie susimušė.
10. Viso proceso metu A. M. vienodai parodė, kad šiame jų konflikte daugiau niekas nedalyvavo, kai jie su P. J. mušėsi, jie bute buvo likę dviese, o A. P. jau buvo išėjęs ir daugiau į jo butą grįžęs nebuvo. Taip pat A. M. viso proceso metu neigė, kad muštynių metu naudojo peilį, ir kad juo P. J. sužalojo, bet parodė, kad po konflikto, kai P. J. iš jo buto išėjo, jis pamatė ant žemės gulintį peilį ir jį padėjo ant stalo, o po to labai greitai į jo butą atėjo policijos pareigūnai, kurie bute fotografavo ir jam pasakė, jog jis „prisidirbo“.
11. Tuo tarpu liudytojas A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai parodė, kad kilus konfliktui tarp A. M. ir P. J. dėl šio vis garsinamos muzikos, jis išėjo į tualetą, o grįžęs pamatė P. J. gulintį ant lovos sužalota krūtine, žaizda kraujavo ir dėl to jis paskambino pagalbos telefonu ir iš karto iš buto išėjo.
12. Tokius A. P. parodymus visiškai patvirtina objektyvūs įrodymai – Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys ir pokalbio išklotinė, iš kurių matyti, kad jis pranešė Centrui apie bute, Visagine, (duomenys neskelbtini) esantį peiliu sužalotą asmenį. Iš pokalbio išklotinės matyti, jog skambinęs asmuo žinojo tik namo numerį, bet nežinojo buto, kuriame yra sužalotas asmuo numerio, ir šį jam pasakė pokalbio metu šalia pranešėjo buvęs asmuo.
13. Atsižvelgiant į šių įrodymų visetą bei įvykio vietos apžiūros protokolus, kuriuose nurodyta, jog A. M. bute buvo rasta itin daug kraujo dėmių ant įvairių paviršių, ant stalo buvo rastas ir virtuvinis peilis su ant geležtės matomomis raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, akivaizdu, jog P. J. buvo sužalotas būtent A. M. bute tuo metu, kai ten buvo tik P. J. ir A. M., kas reiškia, jog P. J. sužalojo būtent A. M., o po to, kai P. J. buvo sužalotas, šiam būnant bute, į butą grįžęs A. P. apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui, o A. P. buto, kuriame yra nukentėjusysis, numerį skambinimo metu galėjo pasakyti tik A. M.. Šios aplinkybės visiškai paneigia A. M. nurodytą aplinkybę, kad P. J. iš A. M. buto išėjo peiliu nesužalotas.
14. Nors teismo medicinos specialisto išvadoje ir medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog greitosios medicinos pagalbos darbuotojai P. J. sužalotą rado gulintį ant laiptų, tačiau aplinkybė, kaip P. J. po A. P. pranešimo apie jo sužalojimą ir iki atvykstant medicinos darbuotojams atsidūrė namo laiptinėje, atsižvelgiant į aptarus A. P. parodymus, jokios reikšmės neturi, nes akivaizdu, jog durtinis sužalojimas P. J. buvo padarytas A. M. bute.
15. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog teismas negalėjo remtis liudytojų V. B., A. P. bei O. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, jog po įvykio A. M. jiems pasakė, jog jis peiliu sužalojo P. J.. Pažymėtina, jog V. B. ir A. P. teisiamajame posėdyje savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš esmės patvirtino, tame tarpe V. B. patvirtino, jog jis ikiteisminio tyrimo pareigūnams sakė, kad A. M. jam pasakė, kad būtent jis sužalojo P. J., o A. M. motina O. M., davusi analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, teisme parodymus duoti atsisakė. Be to, kad po įvykio O. M. kartu su juo buvo nuėję pas A. M. po to, kai šis O. M. paskambino, teisme patvirtino ir liudytojas A. R., o tai reiškia, jog nėra pagrindo abejoti, kad po įvykio A. M. ir O. M. bendravo. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo išvadai, jog liudytojai V. B. ir O. M., duodami vienodus parodymus apie tai, jog A. M. jiems prisipažino sužalojęs P. J. sakė netiesą, o šių liudytojų nurodytą aptariamą aplinkybę akivaizdžiai patvirtina vėlesnis paties A. M. elgesys – jo butą apžiūrėjus policijos pareigūnams ir šiems jo nesulaikius, iš karto po to A. M. susisiekė su Didžiojoje Britanijoje gyvenančiu savo pažįstamu K. L., kuris nupirko jam lėktuvo bilietą į Londoną ir A. M. ten išvyko. Tai aiškiai rodo, jog A. M. suvokė padaręs nusikaltimą ir siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.
16. Apeliaciniuose skunduose nuosprendžio ydingumas grindžiamas ir aplinkybe, kad teisme nebuvo apklaustas nukentėjusysis P. J.. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui nepavyko nustatyti šio asmens buvimo vietos, todėl jis ir nebuvo apklaustas, tačiau kolegija konstatuoja, jog pastaroji aplinkybė nuosprendžio nedaro neteisėtu. Kaip matyti iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir 2020 m. spalio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų, P. J. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes – kad 2020 m. rugpjūčio 13 d., kartu su A. P. ir A. M. girtaujant pastarojo bute, tarp jo (nukentėjusiojo) ir nuteistojo kilo konfliktas dėl P. J. nuolat garsinamos muzikos, tačiau to, kas vyko toliau, kaip, kieno ir kuo jis buvo sužalotas, nurodė neprisimenantis ir dėl sužalojimo niekam jokių pretenzijų neturi. Iš tokios nukentėjusiojo pozicijos akivaizdu, jog jo parodymai nagrinėjamu atveju jokios reikšmės sprendžiant A. M. kaltės klausimą, net jei P. J. ir būtų dalyvavęs teisiamajame posėdyje bei būtų apklaustas, negalėjo turėti, nes jis sužalojimo aplinkybių visiškai neprisimena ir negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad jį sužalojo A. M..
17. Šiame kontekste, atsakant į apeliantų argumentus, pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas išnaudojo visas galimybes apklausti nukentėjusįjį – kreipėsi į policijos įstaigą dėl šaukimo į teismo posėdį šiam asmeniui įteikimo, rašė jam žinutes socialiniame tinkle ir, tik negavęs iš P. J. jokios informacijos, visiškai pagrįstai vadovavosi BPK 276 straipsnio nuostatomis ir pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
18. Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, jog įvykio metu pats A. M. buvo sužalotas. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, jog nukentėjusysis ir nuteistasis įvykio metu grūmėsi, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad A. M. negalėjo būti padaryti tam tikri sužalojimai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog galimai A. M. padaryti sužalojimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir ši aplinkybė sprendžiant dėl A. M. kaltės peiliu tyčia sunkiai sužalojus P. J., jokios reikšmės neturi, ji tik patvirtina byloje nustatytą įvykio eigą.
19. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, A. M. kaltė tyčia sunkiai sužalojus P. J. yra neginčytinai įrodyta byloje esančių įrodymų visetu, todėl skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį naikinti ar keisti skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. M. (A. M.) ir jo gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinius skundus atmesti.