Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-300-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-06
Bylos Nr.
1A-154-300-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
E., E. M., S. U., S. Š.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-300/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.1., 1.2.26.2.1., 1.2.27.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nuteistajam E. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu l metams 2 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė E. M. skirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti S. U., S. Š., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad kartu su S. U. 2009 m. spalio 5 d. apie 21:20 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, ties baru (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, sudavę nukentėjusiajam L. K. rankų kumščiais ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau keturių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas pakaušyje, nosies srityje, dešiniame skruoste, krūtinės ląstos sumušimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis nuteistas už tai, kad kartu su S. U. ir S. Š. 2009 m. spalio 5 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini) mieste, ties baru (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, prieš L. K. valią įstūmę jį į automobilio „Škoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam L. K. laisvę.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio l d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) mieste, name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas paieškomas, sulaikymo metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekančius (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2- osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąjį patrulį A. M. ir patrulį Ž. S., o būtent, sudavė vyriausiajam patruliui A. M. vieną smūgį rankomis į krūtinę, tuo sukeldamas A. M. fizinį skausmą, toliau aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, muistydamasis, neleisdamas uždėti antrankių, įplėšdamas patrulio Ž. S. tarnybinės uniformos striukės kišenę, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui A. M. ir patruliui Ž. S..

Šalies argumentai

Nuteistasis E. M. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs. Nurodo, jog nukentėjusysis L. K. teisme nei paneigė, nei patvirtino, kad jis prievarta buvo įkištas į automobilio bagažinę ir teigia, kad L. K. pats sutiko lipti į automobilio bagažinę, kad būtų nuvežtas į ligoninę.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. M., apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo L. K., liudytojų E. Š., I. U., L. M., S. B., G. A., D. B., R. K., H. P., M. S., D. M., A. M., Ž. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolais, specialisto išvada ir padarė teisingą išvadą, kad E. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde kaltės dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių ir šios veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu ginčija nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje faktines aplinkybes, o skundu prašo sušvelninti bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusikalstamų veikų padarymo

Nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, paneigia nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiojo L. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo (1 t., 48–50 b. l.), tiek apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (3 t., 85 b. l.), kur nukentėjusysis parodė, kad pirma jam į veidą trenkė S. U., po to prie jo pribėgo E. M. ir pradėjo jį mušti, jis prarado sąmonę ir prabudo bagažinėje. Be kita ko, tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, o būtent liudytojų G. A. (3 t., 109–110 b. l.), S. B. (3 t., 109 b. l.), L. J. (3 t. 108–109 b. l.) parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kur jie parodė, jog matė, kaip prie baro (duomenys neskelbtini) buvo mušamas jaunuolis, kuris paskui buvo įkištas į bagažinę. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viską susieja į vieną bendrą grandinę, iš kurios susidaro išsamus nusikalstamos veikos vaizdas, t. y., kad nukentėjusysis L. K. buvo prievarta patalpintas į automobilio bagažinę, tokiu būdu neteisėtai atimant jo laisvę.

Vertinant tai, kas prieš tai išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl E. M. kaltės ir remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo E. M. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje.

Dėl paskirtos bausmės nuteistajam

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. M. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme yra laikomas recidyvistu.

Nuteistojo E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, pripažino dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams – savo dydžiu nežymiai, tačiau didesnė negu Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams – savo dydžiu taip pat nežymiai didesnė negu Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams – savo dydžiu taipogi nežymiai, tačiau didesnė, negu Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), dėl to šios bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes nežymiai, tačiau didesnes nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes, todėl švelninti jas dar labiau apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisVirginija Žindulienė