Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1378-503/2017Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00799-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.2.3.1; 3.4.1.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5(S)

2017 m. rugsėjo 6 d.

nedalyvaujant ieškovui V. K. (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atstovaujamas advokatės)

institucijos, teikiančios išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei J. A. dėl tėvystės nuginčijimo ir gimimo liudijimo duomenų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė teismo nuginčyti jo tėvystę atsakovei (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus V. K. atžvilgiu ir panaikinti V. K. gimimo liudijime nurodytus duomenis apie tėvą.Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovė papildomai paaiškino, kad tarp jo ir atsakovės santuoka nebuvo sudaryta. Jis 2001 m. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). 2004 m. gegužės 2 d. gavo leidimą nuolat gyventi šioje valstybėje, todėl išvyko iš Lietuvos nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini), ten gyvena iki šiol. 2004 m. spalį per televizijos SMS pažintis susipažino su atsakove. Pirmos pažinties metu atsakovė nurodė, kad yra netekėjusi, neturi vaikų, yra vieniša. Jis su atsakove 2004 m. epizodiškai palaikė artimus ryšius. Kadangi nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gyveno ir dirbo, į Lietuvą grįždavo retai. Grįžęs į Lietuvą su atsakove susitikdavo retkarčiais, dažniausiai vakarais, kadangi ji sakydavo, kad yra užsiėmusi, negali susitikti dienomis. Ji nekviesdavo jo pas save į svečius. Praėjus kelioms savaitėms nuo jų pažinties, pastebėjo ant atsakovės rankos vestuvinį žiedą. Atsakovė pasakė, kad nešioja, nes jai patinka. Iš atsakovės draugės sužinojo, kad atsakovė gyvena su sutuoktiniu L. V., turi dvi dukras. Tada atsakovė papasakojo, kad melavo dėl santuokos ir vaikų. Po to jis nebesidomėjo atsakovės asmeniniu gyvenimu, nes nematė bendros ateities. Kurį laiką jie tik retkarčiais susitikdavo artimiems santykiams. 2004 m. gruodžio 30 d. paskutinį kartą susitiko su atsakove, vėlesnių anksčiau aprašyto pobūdžio susitikimų neprisimena. 2005 m. gegužės viduryje gavo iš atsakovės SMS žinutę, jog ji laukiasi nuo jo kūdikio. Jis nepatikėjo, nes atsakovė jam pranešė tai ne iš karto sužinojusi, o po kelių mėnesių. Paskambinus pokalbio metu atsakovė jį įtikinėjo, kad laukiasi nuo jo, tvirtino, kad yra nėščia apie pusę metų. Taip pat atsakovė prašė finansinės pagalbos. Į klausimą, kodėl ji pranešė apie nėštumą po pusės metų, atsakė, kad pati nežinojo. 2005 m. gegužes 16 d. pirmą kartą pervedė 100,00 Lt į atsakovės sąskaitą. 2005 m. liepos antroje pusėje grįžo savaitei, kad galėtų aprūpinti daiktais naujagimį. Su atsakove važinėjo po parduotuves, pirko vaikui daiktus. Apipirkęs parvežė atsakovę namo. Tada pirmą kartą pamatė M. Z., už kurio atsakovė ištekėjo 2006 m. rudenį. Atsakovė paaiškino, kad M. Z. yra jos kaimynas. (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė V. N.. Jis buvo įsitikinęs, kad vaikas – jo sūnus. Kurią nėštumo savaitę gimė V., jis iki šiol nežino, atsakovė nerodė jokio dokumento. Atsakovė vengdavo teikti bet kokią informaciją, įskaitant gimimo dokumentus. 2006 m. gegužės 8 d. jis pirmą kartą pamatė V. Kelis pusdienius pabuvo su vaiku ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). 2006 m. rugpjūtį atvažiavo į Marijampolę, pasimatė su vaiku kelis kartus, kadangi atsakovė išreiškė nenorą, kad jis bendrautų su vaiku. Buvo atvejis, kai atvyko aplankyti vaiką nepranešęs, bet atsakovė jo neįsileido. Tada atsakovės kaimynė pasakė, kad atsakovė seniai gyvena su M. Z.. Buvo sunku su atsakove susitarti dėl sūnaus lankymo, ji nenorėjo, kad jie bendrautų. Su atsakove susitarė dėl kelių pusdienių bendravimo su sūnumi su sąlyga, kad jai duos pinigų. 2007 m. sausį jis atvažiavo į Marijampolę, kad pasimatytų su vaiku ir pasirašytų dokumentus dėl tėvystės pripažinimo bei pavardės suteikimo. 2007 m. (duomenys neskelbtini) pareiškimu pripažino tėvystę. Kai pasirašė dokumentus dėl tėvystės, pamatė, kad dokumente įrašyta J. Z.. Sužinojo, kad atsakovė ištekėjusi už M. Z.. Tada sužinojo, kad sūnus jau senai gyvena su kitu tėvu – M. Z.. 2008 m. gegužės 30 d. atsakovė su savo dukromis ir sūnumi atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini). Jo mama 2008 m. birželį pirmą kartą pamatė V. Jo mama pasakė, kad V. yra ne jo, nes nepanašus į jį. 2008 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė su vaikais grįžo į Lietuvą. Taigi 2008 metais jis su sūnumi gyveno 2,5 mėnesio, nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2008 rugpjūčio 13 d. 2009 m. gegužės pradžioje jis pasiūlė atsakovei kartu su vaikais vėl atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Atsakovė priėmė pasiūlymą ir paprašė pervesti pinigų kelionei. Jis 2009 m. gegužės 13 d. pervedė pinigų atsakovei, tačiau ji neatvažiavo. Su atsakove nepavyko susisiekti, su ja susisiekė, kai ji iš jo negavo pinigų vaiko išlaikymui beveik 3 mėnesius iš eilės. Pokalbio metu atsakovė jį žemino, sakydama, kad jis yra blogas tėvas, M. Z. yra geresnis tėvas V. ir labiau rūpinasi vaiku nei jis. 2009 m. rugsėjį jis atvažiavo į Marijampolę. Atsakovė neleido pasiimti vaiko. Jis sūnų pasiimdavo tada, kai atsakovei duodavo pinigų. Per 2009 m. rugsėjį jis pasiėmė vaiką 4 ar 5 kartus (dienai su nakvyne). Po to jie nesimatė apie 4 metus. 2013 m. birželio 17 d. jis susitiko su vaiku Marijampolėje. Tą dieną jie pasivaikščiojo parke, apsilankė picerijoje, jis nupirko vaikui dviratį. Po to jis nesimatė su sūnumi 3 metus. 2016 m. birželio 26 d. sūnus atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Vaikas su juo bendravo kaip su pažįstamu ar kiemo draugu, bet ne kaip su tėvu. Sūnus nenorėdavo fotografuotis kartu su juo ir močiute. Jautė, kad tarp jo ir vaiko nėra artimo tėvo ir sūnaus ryšio. Tada vaikas jam pasakė, kad nenori nei brolio, nei sesės ir, jei jis turės vaikų, tai jis bus jam ne tėvas ir jis jį gali pamiršti. Vaiko žodžiai sukėlė jam abejones dėl tėvystės. Kartais sūnaus elgesys būdavo nenuspėjamas, jis netikėtai pradėdavo pykti, rodyti kaprizus. Po vieno tokio atvejo, jis V. prašė, kad šis nusiramintų, bet V. pasakė: „neaiškink man, tu man – ne tėvas“. 2016 m. rugpjūčio 28 d. sūnus grįžo į Lietuvą. 2016 m. jis su sūnumi praleido du mėnesius ir dvi dienas, nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 28 d. Grįžus vaikui į Lietuvą, atsakovė prašė pinigų, priekaištavo, kad sūnus iš (duomenys neskelbtini) grįžo neapipirktas. Tačiau jis nupirko sūnui aprangą, avalynę, kitus būtiniausius daiktus. Tuo metu, kai vaikas buvo (duomenys neskelbtini), atsakovė jam išlaikymo pinigų nepervedė. Atsakovė taip pat priekaištavo, kad vaikas, būnant (duomenys neskelbtini), dirbo ir viską pirko už savo pinigus. Tačiau jis vaiką mokė namų ruošos. Dėl minėtų V. žodžių jis pagalvodavo, ar jis yra jo biologinis tėvas. Jis apgalvojo per dvylika metų vykusius įvykius ir suabejojo savo tėvyste. 2016 m. lapkričio 9 d. jis su sūnumi nuvyko pasidaryti biologinės tėvystės tyrimą į UAB „(duomenys neskelbtini) klinika“. Klinikoje paėmė jo ir sūnaus veninio kraujo ėminius. Tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į (duomenys neskelbtini) laboratoriją. Joje buvo atliktas genetinis giminystės ryšių (biologinės tėvystės) tyrimas. Po tyrimų atsakovė jam dėl to priekaištavo, kilo konfliktas, kurio metu atsakovė jam parašė per „Skype“: „pamiršk tą vaiką, atsisakyk jo“. Po konflikto su atsakove jam per „Skype“ parašė sūnus: „Jei aš tau darau gėdą, tai <...> nerašyk ir neskambyk. <...> Dar nori kad atvažiuočiau“. 2016 m. lapkričio 29 d. jis gavo tyrimo atsakymą su teismo medicinos specialisto išvada elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini). Praėjus 2 ar 3 savaitėm, gavo biologinės tėvystės tyrimo atsakymo ir teismo medicinos specialisto išvados originalus. Tada sužinojo, kad jis nėra biologinis V. K. tėvas. Jį ištiko šokas. Jis suprato, kad atsakovė iš pradžių žinojo, jog V. – ne jo vaikas. Atsakovė siekė finansinės naudos, sąmoningai melavo. Dėl dvasinių išgyvenimų jam sutriko miegas, darbingumas. Iš karto nesakė atsakymo rezultatų V. ir atsakovei, nes nenorėjo vaikui sukelti emocinio šoko ir sugadinti artėjančių žiemos švenčių ir atostogų. Po 2016 m. lapkričio 23 d. konflikto, atsakovė prašė duoti 300,00 Eur keturračiui motociklui nupirkti. Kai jis norėjo pakalbėti su vaiku dėl keturračio, vaikas nėjo su juo kalbėtis. 2016 m. gruodžio 2 d. jis gavo iš atsakovės žinutę su V. nuotrauka į „Skype“. Pirmą kartą per vienuolika metų atsakovė parašė, kad V. yra jų abiejų vaikas. Anksčiau atsakovė sakydavo, kad V. yra tik jos vaikas. 2016 m. gruodžio 24-25 d. pirmą kartą per vienuolika metų tiek atsakovė, tiek vaikas pasveikino jį su Šv. Kalėdomis. Anksčiau nei atsakovė, nei vaikas nesveikino jo su šventėmis. Dėl to jis buvo sakęs pastabas atsakovei. 2017 m. kovo 2 d., paskambino atsakovei per „Skype“ ir pasakė, kad gavo biologinės tėvystės tyrimo atsakymą bei sužinojo, kad jis nėra biologinis V. tėvas. Tačiau atsakovė įtikinėjo jį, kad V. yra jo biologinis vaikas. Jis atsakovei pasakė, kad nėra ir socialinis tėvas, kadangi nuo vaiko gimimo jis jo neaugino ir vaikas visą laiką augo ir gyveno su kitais tėčiais. Be to, pats vaikas nejaučia poreikio bendrauti ir palaikyti glaudesnį ryšį su juo, nes nuo ankstyvos vaikystės nesusiformavo vaiko prieraišumas prie jo, kaip tėvo. Be to, visą laiką buvo nepastovus, labai retas, nereguliarus ir nenuoseklus bendravimas tarp vaiko ir jo. Nuo 2016 m. gruodžio 24 d. nutrūko vaiko bendravimas su juo, iki šiol vaikas nerašė jam žinučių, neatrašė į žinutes. Jis siekia nuginčyti tėvystę, kadangi jis nėra biologinis tėvas, o vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę. Todėl atsakovė privalo imtis veiksmų tikrajai vaiko tėvystei nustatyti, nurodant biologinį tėvą. 2017 m. kovo 16 d. jis nuvyko į gimnaziją, kurioje mokosi V. Jis pirma susitiko su gimnazijos psichologe. Psichologė pasikalbėjo asmeniškai, jam nedalyvaujant, su V., nes norėjo vaiką psichologiškai paruošti tokiai žiniai. Po to dalyvaujant psichologei jis susitiko su V., paaiškino vaikui, kad nėra biologinis jo tėvas. Psichologė paaiškino situaciją vaikui, paklausė, ar jis nori žinoti, kas yra biologinis jo tėvas. Vaikas pasakė, kad nori žinoti, kas yra jo biologinis tėvas, ir paklaus to mamos. Jis atkreipė dėmesį, kad retai grįždavo į Lietuvą. Kai grįždavo, retai matydavosi su vaiku. Būdamas Lietuvoje jis stengėsi, kuo dažniau matytis ir bendrauti su vaiku. Bet atsakovė sudarydavo konfliktines situacijas ir kliūtis, kad jie negalėtų bendrauti. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) jis retai bendravo su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis – telefonu, internetu per programą „Skype“. Jo ir vaiko bendravimas vyko per atsakovę. Dažniausiai su atsakove būdavo sunku susisiekti telefonu ir internetu. Kai vaikas buvo ikimokyklinio amžiaus, jis su vaiku beveik nebendravo. Jis 3-4 kartus per metus susisiekdavo ir pabendraudavo pusvalandį su V., bet jo ir vaiko bendravimo metu, jis daugiau kalbėdavo su atsakove. Jo ir vaiko tolesnis (2013-2016 m. imtinai) bendravimas vyko retai. Jis bendraudavo su pačiu vaiku tik 5-6 kartus per metus, kai vaikas buvo 7-8 metų amžiaus, ir tik 6-7 kartus per metus, kai vaikas buvo 9-10,5 metų amžiaus. Kol vaikas neturėjo savo asmeninės „Skype“ paskyros, jis galėjo susisiekti su vaiku tik per atsakovę. Jų pokalbiai per „Skype“ trukdavo apie 20-30 minučių. Jie būdavo trumpi, nes vaikas nejausdavo poreikio bendrauti. Kadangi nebuvo bendrų temų, jų pokalbiai išsisemdavo po kelių klausimų - atsakymų ir jie neturėdavo apie ką kalbėti. Neretai į jų pokalbius įsitraukdavo ir kalbėdavo sau aktualiais klausimais atsakovė, nutraukdama jo ir vaiko dialogą. 2016 birželio 9 d. vaikui pasidalinus asmeninės „Skype“ paskyros kontaktais, jų bendravimas toliau vyko per vaiko „Skype“ paskyrą. Jie bendravo daugiausiai tekstinėmis žinutėmis. Kartais dėl bendravimo stiliaus jam kilo įtarimų, kad su juo bendravo ne V., o atsakovė. Kadangi vaikas augo su mama, tai vaikas yra visiškai pavaldus motinai, lengvai pasiduoda jos įtakai. Vaiko mama aktyviai formuoja vaiko suvokimą apie jį kaip tėvą ir vaiko santykį su juo. Iš vaiko pasisakymų („man mama sakė, kad aš tėvui niekad nerūpėjau, tėvas pats nenorėjo bendrauti su manimi“) suvokė, kad atsakovė siekė vaikui formuoti, kiek galima blogesnę nuomonę apie jį. Jie su atsakove nuolat konfliktavo, konfliktų metu atsakovė sakydavo, kad jis yra blogas tėvas, jos vyras yra geresnis tėvas V. ir labiau rūpinasi vaiku nei jis, kad vaikui nereikalingas toks tėvas, kaip jis, liepdavo jam pamiršti vaiką, jo atsisakyti. Per 11 metų su V. jis gyveno 4 mėnesius ir 16 dienų: nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2008 m. rugpjūčio 13 d. ir nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 28 d. Per 11 metų, sudėjus visą bendravimo laiką per „Skype“ ir gyvai, jis su vaiku realiai bendravo apie 5-6 mėnesius. Tarp vaiko ir jo nesusiformavo emocinis (glaudus, nuoširdus, artimas tarpusavio) ryšys ir glaudūs, emociškai tvirti santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), todėl gautų išvadų pagrindu yra nustatyta, kad jis nėra atsakovės vaiko tėvas. Svarbu nustatyti asmenis siejantį socialinį ryšį, tokio ryšio pripažinimą, tarp jų susiklosčiusius santykius, vaiko savijautą ir požiūrį į minėtus santykius. Tėvo ir vaiko glaudūs santykiai nebuvo susiformavę, nes jis tik teikdavo išlaikymą, o sąlygų bendrauti atsakovė nesudarydavo. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su tėvystės nuginčijimu sutiko, ieškinį pripažino visiškai (2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 25 sek. – 5 min. 33 sek.; 16 min. 48 sek. – 16 min. 55 sek.; 39 min. 02 sek. – 39 min. 10 sek.). Paaiškino, kad ieškovui tiek metų vaiko nereikėjo, kai grįždavo į Lietuvą, jam vaiko nereikėdavo. Paskambindavo jo sesė, ji pati nuveždavo vaiką jam, palikdavo, šis pabūdavo 2-3 valandas, palikdavo vaiką savo seseriai, išeidavo su savo drauge. Sutinka, kad ieškovas nėra vaiko tėvas. Nesutinka, kad vaikui atimtų pavardę. Tarp ieškovo ir vaiko ryšio dabar iš vis nėra. Pasveikino vaikas su gimtadieniu birželį per „Skype“, neatrašė. Vaikas parašė močiutei, kad pasveikintų nuo jo, nes ieškovas jam neatrašė. Ieškovas klausimą dėl tėvystės pradėjo kelti šiemet, vasarį. Iki tol santykiai buvo tokie, kad jie atskirai, ieškovas tik išlaikymui lėšų atsiųsdavo. Išlaikymas nepriteistas, ieškovas mokėjo savo noru. Ieškovo auklėjimo, ugdymo nebuvo. Ieškovas (duomenys neskelbtini) gyveno visą laiką nuo vaiko gimimo ir dar kurį laiką prieš tai. Kai vaikas gimė, jie po pusantrų metų važiavo pas notarą duoti ieškovo pavardę vaikui, po to vasarą buvo su vaiku pas ieškovą tris mėnesius. Kai vaikas gimė, su V. ji buvo išsiskyrusi. V. augino M. Z., su kuriuo ji buvo susituokusi, taip pat turėjo draugą. Jie nė vieno blogo žodžio prie V. nepasakę, su jais V. bendravo. Dėl vaiko išlaikymo parašydavo ieškovui, paklausdavo, kada praves pinigų. Kai su M. pradėjo gyventi, V. buvo 3 metų. M. nėra vaiko tėvas. Kai ieškovas buvo vaiką pasiėmęs vasarai, vaikas su močiute visą laiką buvo. Anksčiau su močiute vaikas bendravo, abejonių dėl tėvystės močiutė jai neišsakė. Ieškovas turi turėti visus vaiko gimimo dokumentus, jis turėjo nėštumo knygutę. Kai pastojo, kol ieškovas buvo Lietuvoje, ji visą laiką buvo su juo kartu. Padėjo ieškovas vaiką apipirkti. Institucijos, teikiančios išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje nurodė, kad skyriaus specialistui nepavyko pabendrauti su ieškovu, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini). Skyriaus specialistas lankėsi atsakovės namuose. Atsakovė gyvena gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso jos sugyventiniui. Skyriaus specialistui nepavyko sužinoti V. K. nuomonės dėl ieškinio reikalavimų, nes lankymosi metu vaiko namuose nebuvo. Atsakovė teigė, kad jos sūnus ieškovą pažįsta ir laiko jį tėvu. Tarp ieškovo ir V. K. yra susiformavę tėvo ir sūnaus santykiai. Atsakovė teigė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Skyriaus specialistų nuomone, teismui pripažinus, kad ieškovas nėra V. K., biologinis tėvas, turėtų būti nustatyta vaiko kilmė iš tėvo. V. K. kilmės iš tėvo nustatymas atitiktų CK 3.161 straipsnio nuostatą, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Tėvystės nuginčijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai. Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui proceso dalyvių paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovė J. A. santuokos sudarę nebuvo. 2004 m. gegužės 2 d. ieškovas gavo leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), todėl išvyko iš Lietuvos nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) iki šiol. 2004 m. pabaigoje ieškovas buvo sugrįžęs į Lietuvą, grįžimo metu jis ir atsakovė palaikė artimus santykius. 2005 m. gegužės viduryje ieškovui atsakovė pranešė, kad laukiasi nuo jo kūdikio, nurodė, kad yra nėščia apie pusę metų. Nėštumo metu ieškovas pervedė ieškovei pinigų, nupirko daiktų būsimam vaikui. (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė sūnų V. N.. Ieškovas vaiką pirmą kartą aplankė 2006 m. gegužės 8 d., jis su vaiku praleido kelis pusdienius ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Ieškovas į Lietuvą atvyko 2006 m. rugpjūtį, per kurį su vaiku matėsi kelis kartus. 2007 m. (duomenys neskelbtini) pareiškimu, patvirtintu notarės, ieškovas pripažino tėvystę atsakovės sūnui, suteikė jam savo pavardę. 2007 m. (duomenys neskelbtini) pareiškime dėl tėvystės pripažinimo buvo įrašyta atsakovės pavardė – Z. Tuo metu ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė yra ištekėjusi už M. Z.. Nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2008 rugpjūčio 13 d. atsakovė su V. K. ir dukromis svečiavosi pas ieškovą (duomenys neskelbtini). 2009 m. ieškovas ir atsakovė tarėsi, kad atsakovė su vaikais vasarai atvyktų pas ieškovą į (duomenys neskelbtini). Atsakovė su vaikais pas ieškovą neatvyko, dėl to tarp jų kilo ginčas, kurio metu atsakovė ieškovui nurodė, kad M. Z. yra geresnis tėvas V. K. ir juo labiau rūpinasi nei ieškovas. 2009 m. rugsėjį ieškovas atvyko į Lietuvą. Per 2009 m. rugsėjį ieškovas buvo pasiėmęs V. K. 4 ar 5 kartus. 2013 m. birželio 17 d. ieškovas buvo susitikęs su V. K. ir praleido su juo pusdienį. Nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 28 d. V. K. buvo atvykęs ir gyveno pas ieškovą. Ieškovo teigimu, vaikas su juo bendravo kaip su pažįstamu ar kiemo draugu, bet ne kaip su tėvu. Ieškovas jautė, kad tarp jo ir vaiko nėra artimo tėvo ir sūnaus ryšio. Viešnagės metu V. K. pasakymai bei elgesys sukėlė ieškovo abejones dėl tėvystės jo atžvilgiu. 2016 m. lapkričio 9 d. ieškovas su V. K. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini) klinika“ biologinės tėvystės tyrimui atlikti. Pagal minėtoje klinikoje paimtą tiriamąją medžiagą, genetinį giminystės ryšių (biologinės tėvystės) tyrimą atliko (duomenys neskelbtini) laboratorija. Pagal atlikto tyrimo rezultatus, kuriuos ieškovas gavo 2016 m. lapkričio 29 d., ieškovas nėra biologinis V. K. tėvas. Po tyrimų atlikimo tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas, kurio metu atsakovė nurodė ieškovui pamiršti vaiką ir jo atsisakyti, o V. K. ieškovui nurodė, kad šis jam nerašytų ir neskambintų. Iki 2016 m. gruodžio 24 d. V. K. ieškovo nebuvo sveikinęs jokių švenčių proga. Nuo 2016 m. gruodžio 24 d. ieškovo ir V. K. bendravimas nutrūko. 2017 m. kovo 2 d. ieškovas per kompiuterinę programą „Skype“ pasakė atsakovei apie biologinės tėvystės tyrimo rezultatą. 2017 m. kovo 16 d. ieškovas su gimnazijos, kurioje mokosi V. K., psichologe pasakė V. K., kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) ieškovas bendravo su V. K. nuotolinio ryšio priemonėmis – telefonu, kompiuterine programa „Skype“. Kai V. K. buvo ikimokyklinio amžiaus, su juo ieškovas bendraudavo apie pusvalandį 3-4 kartus per metus, tačiau jų bendravimo metu, ieškovas daugiau kalbėdavo su atsakove, o ne su vaiku. Ieškovas bendraudavo su V. K. 5-6 kartus per metus, kai vaikas buvo 7-8 metų amžiaus, ir 6-7 kartus per metus, kai vaikas buvo 9-10,5 metų amžiaus. Jų pokalbiai per kompiuterinę programą „Skype“ trukdavo apie 20-30 minučių, jie būdavo trumpi, dažnai į jų pokalbius įsitraukdavo atsakovė. Dažniausiai ieškovas ir V. K. bendravo tekstinėmis žinutėmis. Per 11 metų ieškovas kartu su V. K. gyveno 4 mėnesius ir 16 dienų: nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2008 m. rugpjūčio 13 d. ir nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovas teikė išlaikymą V. K.. Ieškovas vaiko auklėjime, ugdyme nedalyvavo. V. K. nuo gimimo gyvena su atsakove, tam tikrą laiko tarpą augo su M. Z., su kuriuo buvo susituokusi atsakovė. Šiuo metu V. K. su atsakove gyvena atsakovės sugyventinio namuose. Siekiama nuginčyti ieškovo V. K. tėvystę vaiko – V. K., atžvilgiu. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties terminą.Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados). Tuo pačiu moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) yra pagrindas ir nuginčyti tėvystę. Byloje yra pateikti UAB (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialisto išvada ir UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 24 d. biologinės tėvystės tyrimo atsakymas, kuriuose nurodyta, kad V. K. nėra biologinis V. K. tėvas. Pateiktų teismo medicinos specialisto išvados ir biologinės tėvystės tyrimo atsakymo atsakovė neginčijo. Ginčo dėl tėvystės nuginčijimo nekilo.Tačiau tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Todėl yra svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas su vaiku nuo jo gimimo kartu gyveno keturis su puse mėnesio: nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2008 m. rugpjūčio 13 d. (tuo metu vaikui buvo 2 metai) ir nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 28 d. (tuo metu vaikui buvo 10 metų). Ieškovas ir V. K. bendraudavo nuotolinio ryšio priemonėmis retai: kai vaikas buvo ikimokyklinio amžiaus, jie bendraudavo apie pusvalandį 3-4 kartus per metus, kai vaikas buvo 7-8 metų amžiaus – 5-6 kartus per metus, kai vaikas buvo 9-10,5 metų amžiaus – 6-7 kartus per metus. Kai ieškovas iš (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo į Lietuvą, kur vaikas gyvena su motina, jie susitikdavo taip pat retai: ieškovas praleido su vaiku po kelis pusdienius 2006 m. birželį ir rugpjūtį, kai vaikas nebuvo nei metų laiko, 4-5 pusdienius 2009 m. rugsėjį, kai vaikas buvo 3 metų, 2013 m. birželio 17 d., kai vaikas buvo 7 metų, 2016 m. lapkričio 9 d. bei 2017 m. kovo 16 d., kai vaikas buvo 11 metų amžiaus. Paskutinio susitikimo metu, 2017 m. kovo 16 d., ieškovas vaikui pasakė, kad nėra biologinis jo tėvas. Šiuo metu ieškovo ir V. K. bendravimas nutrūkęs, atsakovė patvirtino, kad ryšio tarp ieškovo ir vaiko dabar iš vis nėra. Be to, vaikas kurį laiką augo šeimoje su atsakovės sutuoktiniu M. Z.. Šiuo metu vaikas gyvena su motina jos sugyventiniui priklausančiame name. Teismas sprendžia, kad vaikas pažįsta ieškovą kaip tėvą, tačiau tarp jų emociškai stiprūs santykiai nesusiformavę, kadangi jie nuo vaiko gimimo bendravo ir matėsi retai, šeimoje, kurioje augo vaikas, tam tikrą laikotarpį buvo kitas vyras, ne ieškovas – vaiko tėvas, ieškovas neprisidėjo prie vaiko auklėjimo ir ugdymo, tik teikė materialinę paramą. Be to, vaikas apie tai, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas, buvo informuotas dar iki šios civilinės bylos iškėlimo.Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo ir atsakovės paaiškinimais, jų nurodytomis aplinkybėmis. Išdėstyti faktai, ieškovo ir atsakovės paaiškinimai yra nuoseklūs, sutampantys.. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir V. K. nėra stipraus emocinio ryšio, vaikas nėra prie ieškovo prisirišęs ir kad ieškovas nėra biologinis V. K. tėvas, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas. Nustatytina, kad ieškovas nėra V. K. tėvas, o šis nėra jo sūnus. Teismas sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo tėvystės nuginčijimas vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeis. Be to, nuginčijus ieškovo tėvystę, atsiras galimybė teismine tvarka nustatyti tėvystę, taip būtų užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinį tėvą ir būti jo globojamam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl duomenų apie vaiko tėvą gimimo liudijime panaikinimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. Pripažintini negaliojančiais V. K. gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantys duomenys, kad V. K. yra V. K. tėvas.Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 300,00 Eur už ieškinio parengimą, 400,00 Eur už atstovavimą teisme, 339,00 Eur už specialisto išvadą ir 31,00 Eur žyminį mokestį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.19 punktuose numatyta, kad už ieškinio parengimą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficiantas yra 2,5, už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1. Maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2016 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 822,80 Eur, 2017 m. pirmo ketvirčio – 817,60 Eur. Konstatuotina, kad 300,00 Eur išlaidos už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad išlaidos už ieškinio parengimą buvo apmokėtos, todėl jos pripažintinos pagrįstomis, realiomis ir būtinomis bei priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal Rekomendacijų 7, 8.19 punktus už 1 atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 81,76 Eur. 2017 m. rugpjūčio 17 d. posėdžio, kuriame ieškovą atstovavo advokatė, trukmė – 1 valanda (posėdžio reali trukmė – 40 min. 21 sek., suapvalinta pagal Rekomendacijų 9 punktą). Ieškovo nurodytos išlaidos už atstovavimą teisme – 400,00 Eur, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Be to, teismo posėdžio metu ginčo nekilo, atsakovė su ieškiniu sutiko. Todėl už atstovavimą ieškovui teisme pripažintini pagrįstomis, realiomis ir būtinomis išlaidomis 81,76 Eur, ir ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas sumokėjo 339,00 Eur už specialisto išvadą ir 31,00 Eur žyminį mokestį, pateikė sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis, realiomis ir būtinomis bei priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atlygintinų bylinėjimosi išlaidų valstybei bendra suma nesiekia 3,00 Eur, šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 307, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o šis nėra jo sūnus.

Panaikinti V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančius duomenis, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. K. tėvas.

Priteisti iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 751,76 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 76 euro ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Šį sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.