Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-07 · Administracinė byla Nr. I-2020-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
I-2020-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00282-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. I-2020-595-2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00282-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 2.2; 2.3; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. J. (J. J.) pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam 2018 m. rugpjūčio 27 d. pablogėjo sveikata (pakilo temperatūra, kraujospūdis), dėl ko jis tą dieną ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į šeimos gydytoją. Kalėjimo administracija, vykdydama paskirtą nuobaudą, perkėlė jį 10 parų laikotarpiui bausmę atlikti į kameros tipo patalpą. Teigia, kad jį perkėlė atlikti bausmę sergantį, be to, kankinančiom sąlygom. Kameroje nebuvo elektros, jam nebuvo suteikta galimybė išsivirti karštos arbatos. Taigi, jis sąmoningai buvo kankinamas, buvo bandoma pakenkti jo sveikatai. Toks elgesys vertintinas kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Perkelti atlikti bausmę galėjo tik gydytojui nustačius, kad jis visiškai pasveikęs. Taigi, pareiškėjas prašo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai, kurią patyrė per 10 parų, kuomet sergantis buvo perkeltas atlikti bausmę į kameros tipo patalpą, atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 27 d. direktoriaus nutarimu buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato karšto vandens tiekimo į kamerų tipo patalpas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės neleidžia nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Taigi, nebuvo pareigos administracijai užtikrinti pareiškėjui galimybę turėti nuosavų maisto produktų. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti pareiškėjui paskirtos bausmės tikslus. Taip pat nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas medikų, po pirmos apžiūros pareiškėjui buvo duotos 2 tabletės Ibumax 400 mg. Daugiau pareiškėjas dėl sveikatos į Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus nesikreipė. Taip pat atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo partirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Nurodytas neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Nėra konkretizuojama, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodyto žalos dydžio. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Paaiškinimai dėl neturtinės žalos dydžio turi būti patvirtinti įrodymais. Konkrečiu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Prašo skundą atmesti.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. pateikė papildomai atsikirtimą į atsakovės atstovo atsiliepimą. Nurodė, kad kadangi taisyklės nenumato karšto vandens tiekimo į kamerų tipo patalpas, todėl paskirtos nuobaudos vykdymas jam turėjo būti atidėtas iki kol pasveiks arba paskirta nuobauda turėjo būti sušvelninta. Atsiliepime neteisingai nurodomas laikas, kuomet buvo matuota temperatūra, bei kad perkeliant į kamerų tipo patalpas nebuvo temperatūros. Gydytojas yra įrašęs, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. 10 val. ryto buvo 37,1 temperatūra. Perkeltas į kamerų tipo patalpas sergantis negalėjo susišildyti, užsikaisti arbatos, turėti karšto vandens kojoms mirkyti. Tokiu būdu jis patyrė orumo įžeidimą, tai yra žeminančios kalinimo sąlygos. Tai yra Konvencijos 3 straipsnio, 17 straipsnio, 18 straipsnio pažeidimai. Negalėjo turėti savo maisto, turėjo gerti vaistus, kadangi serga ŽIV, negalėjo vaistų gerti po valgio, dėl ko prasidėjo skrandžio problemos. Tai bandymas pakenkti sveikatai. Prašo skundą tenkinti ir priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad sergantis buvo perkeltas atlikti bausmės į kamerų tipo patalpą ir ten buvo laikomas 10 parų, sirgdamas negalėjo išsivirti karštos arbatos, nes nebuvo elektros. Teigia, kad jis sąmoningai buvo kankinamas, buvo bandoma pakenkti jo sveikatai, buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-594 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Taigi, nutarimo pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą 2018 m. rugpjūčio 28 d. 14.00 val. ir išleistas 2018 m. rugsėjo 7 d. 14.00 val. Tai patvirtina įrašai 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarime dėl nuteistojo nubaudimo.

Kaip nurodo pareiškėjas, jam 2018 m. rugpjūčio 27 d. pablogėjo sveikata: sloga, kosulys, kaulų sukimas, temperatūra +37,2 c., kraujospūdis 140/90, todėl kreipėsi į gydytoją. 2018 m. rugpjūčio 28 d. teigia dėl sveikatos būklės: sukilusio kraujospūdžio iki 130/90, kaklo, kelienų skausmų, pakilusios temperatūros +37.1 c, vėl kreipėsi į gydytoją. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad jis sergantis negalėjo būti perkeltas atlikti bausmės į patalpą, kurioje negalėjo išsivirti karštos arbatos, nes nebuvo elektros ir buvo laikomas ten kankinančiomis sąlygomis.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas elektros lizdas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, neįrengus kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, elektros lizdo. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 220 p. numatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, leidžiama su savimi pasiimti jiems priklausančius maisto produktus ir daiktus bei reikmenis, kurių nedraudžia turėti nuteistiesiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedas. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, atiduotų saugoti į sandėlį, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Maisto produktai, kurių nuteistieji su savimi nepasiėmė, atiduodami į sandėlį ir nuteistiesiems grąžinami atlikus nuobaudą. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Taigi, galiojančios teisės normos nenumato, kad būtų užtikrinama nuteistajam, perkeliamam atlikti nuobaudą į kamerų tipo patalpas, turėti galimybę išsivirti arbatos.

Byloje yra pateikti pareiškėjo fiksuoti medicininiai duomenys: Asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad 2018-08-28, 10.10 val. temperatūra +37,1, skundėsi, jog vakar karščiavo iki +37, kraujospūdis buvo 140/90, skauda sprandą, suka kaulus, sąnarius, sąmoningas, orientuotas, nustatytas kraujospūdis 130/90, nurodyta, kad pilvas ramus, gydymui skirta medikamentai Diclac, Mydocalm, Ibumax. Nenurodyta jokia diagnozė, nėra jokių įrašų, kad dėl sveikatos būklės pareiškėjas negali būti perkeltas atlikti bausmės į kamerų tipo patalpas. Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas skundėsi sveikatos sutrikimais, ar buvo nustatyta, kad jis serga (diagnozuota kokia nors liga), 2018m. rugpjūčio 28 d. 14.00 val., - perkėlimo į kamerų tipo patalpas metu, t.y. nenurodyti sveikatos sutrikimai, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti jam paskirtos nuobaudos. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 28 d., 18.00 val. buvo atvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą pas budinčią slaugytoją dėl šaltkrėčio ir galvos skausmų. Apžiūrėjus pareiškėją, buvo nustatyta, kad kraujospūdis 140/80 mm Hg, kūno temperatūra 37,2 C, buvo duotos dvi tabletės Ibumax 400 mg. 2018 m. rugpjūčio 29 d., 19.00 val. pareiškėjas buvo atvestas pas budinčią slaugytoją dėl karščiavimo, buvo nustatyta, kad kraujospūdis 130/80 mm Hg, kūno temperatūra 36.7 C, medikamentai nebuvo duoti. Daugiau į Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus nesikreipė. Tai patvirtina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. rugsėjo 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 24-6414 (b. l. 42). Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl dantų skausmo pas odontologą nuteistasis nesikreipė. 2018 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas prašymu prašė iškviesti jį pas gydytoją, nurodydamas, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. jis geria jam gydytojo infektologo paskirtus vaistus, tačiau dėl maisto davinio trūkumo juos turi gerti ant tuščio skrandžio, todėl kyla skrandžio skausmai, taip pat nurodė, kad dantis valo šaltu vandeniu, tai kenkia dantims (b. l. 6). Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. rugsėjo 13 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad J. J. 2018 m. birželio 21 d. buvo teikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo infektologo konsultacija, tačiau nei asmens sveikatos istorijoje, nei gydytojo infektologo konsultacijos išraše nėra nurodyta konkreti valanda, kada gerti vaistus (b. l. 40). Kaip minėta, 2018 m. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. rugsėjo 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 24-6414 patvirtina, kad pareiškėjas nesikreipė dėl dantų skausmo pas odontologą. Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas privalėjo gerti infektologo jam paskirtus vaistus nustatytu laiku ir kad jam nebuvo sudarytos sąlygos (jei gertų paskirtus vaistus), medikamentus vartoti kamerų tipo patalpoje. Taigi, matyti, kad perkėlimo momentu atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas, pareiškėjas sveikatos sutrikimais nesiskundė. 2018-09-07 pareiškėjas jo prašymu buvo apžiūrėtas dėl skrandžio skausmų, skundėsi maudžiančio pobūdžio skausmais, kadangi kaip nurodė vartoja daug vaistų nuo ŽIV, tačiau apžiūrėjus buvo nustatyta, kad bendra būklė patenkinama, oda ir matomos gleivinės švarios, plaučiuose alsavimas vezikulinis, širdies veikla ritmiška, liežuvis švarus, pilvas ramus, diagnozuota funkcinė dispepsija, gydymui skirtas medikamentas. Nustatyta, kad Lukiškių TI-K atsakė pareiškėjui į jo 2018-08-29, 2018-08-30, 2018-08-31, 2018-09-04 prašymus raštais, kurie pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį nebuvo apskųsti. Kaip minėta, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į teisinį reglamentavimą, Lukiškių TI-K neturėjo pareigos užtikrinti pareiškėjui galimybės kamerų tipo patalpose turėti nuosavą maistą, konkrečiai galimybę išsivirti arbatos. Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 17 rašte Nr. 96-3441 „Dėl karšto vandens ir nuosavo maisto turėjimo kamerų tipo patalpose“ į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašymą dėl pasinaudojimo šiltu vandeniu (b.l. 41) yra nurodęs ir tai, kad pareiškėjui tris kartus per dieną yra išduodamas karštas maistas, taigi, vaistus galima vartoti su maistu (b.l. 38-39). Išaiškino pareiškėjui šias nuostatas, nurodydami, jog siekiant įgyvendinti pareiškėjui paskirtos bausmės tikslus bei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jam yra apribota dalis nuteistojo teisių (b.l. 38-39). Kaip minėta, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęs Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 96-3441, 2018-09-17 raštą Nr. 96-3443, 2018-09-19 raštą Nr. 96-3471 (b.l. 38-39). Lukiškių TI-K 2018-09-17 rašte Nr. 96-3443 pažymėjo, jog nebuvo gauta duomenų apie aplinkybes, kuriomis vadovaujantis nuobaudos skyrimas turėtų būti atidėtas ar panaikintas. Taigi, ištyrus ir įvertinus aplinkybes bei įrodymus, nenustatyta, kad pareiškėjas esant laikiniems nežymiems jo sveikatos sutrikimams, be kita ko, įvertinus tai, kad serga ŽIV, dėl to vartoja daug medikamentų, negalėjo atlikti bausmės ir būti perkeltas į kamerų tipo patalpas. Juolab, kaip minėta, perkėlimo momentu, nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai, perkėlimo momentu pareiškėjas neprašė medicininės apžiūros. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo stebima 2018 m. rugpjūčio 27, 28, 29 dienomis, jis buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojų. Taigi, atsižvelgiant į jo nusiskundimus, buvo reaguojama ir buvo teikiama medicininė pagalba. Nenustatyta, kad buvo ribojamos jo galimybės vartoti paskirtus vaistus, kurie, kaip minėta, galėjo būti vartojami su duodamu tris kartus per dieną karštu maistu.

Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina, užtenka nustatyti esant tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės atstovo nurodytais argumentais, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Be to, nurodytos aplinkybės neatitinka realios situacijos, nenustatyta, kad pareiškėjas visą bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliai ir sistemingai skundėsi žymiais sveikatos sutrikimais, jam buvo diagnozuota tam tikra liga, dėl kurios nebūtų galima atlikti bausmės, ir kad Lukiškių TI-K nebūtų reagavęs į pareiškėjo prašymus, nusiskundimus, kad nebūtų suteikęs medicininės apžiūros. Tokių faktų fiksuotų nėra. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokie kankinimo veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti, konkrečiai kada ir kas juos atliko, kaip jie pasireiškė. Priešingai, kaip minėta, pareiškėjui buvo teikiama medicininė priežiūra, jo prašymais buvo apžiūrimas, stebimas, buvo skirti medikamentai. Kaip minėta, kamerų tipo patalpoje, kur vykdant nutarimą buvo perkeltas pareiškėjas nuobaudai atlikti, teisės aktai nenumato elektros lizdo įrengimo, galimybės turėti savo maistą (arbatą), karštą vandenį. Be to, nėra pateikta gydytojo pažyma, kad pareiškėjas negalėjo būti perkeltas į kamerų tipo patalpas dėl sveikatos būklės, nėra duomenų ir įrodymų, kad pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl trumpalaikio sveikatos sutrikimo (jau perkėlus atlikti bausmę) bausmės atlikimo vietoje pareiškėjui būtų grėsęs pavojus sveikatai ar gyvybei. Be kita ko, nenustatyta, kad pareiškėjęs būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu atidėti paskirtos nuobaudos vykdymą ar pakeisti skirtą nuobaudą kita.

Pareiškėjas tvirtina, kad Lukiškių TI-K pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

62 Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patiria, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs perkeltas atlikti bausmės žmogaus orumą žeminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Nenustayta tokių duomenų ar faktų apie pareiškėjo sveikatos būklę, bausmės atlikimo kamerų tipo patalpose reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktų, t.y. priežasčių, kurios sudarytų prielaidas manyti, kad skunde nurodytų aplinkybių ir faktų visuma yra pagrindas neturtinei pareiškėjo žalai atlyginti, kad egzistuoja visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Nenustatyta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o paskirtos nuobaudos atlikimas sugriežtintomis sąlygomis ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama bausmės (kalinimo) pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Konkrečiu atveju, pareiškėjo laikymo sąlygas įtakojo jo paties apsisprendimas, atsisakant vykdyti teisėtus administracijos nurodymus, ko pasekmėje buvo skirta nuobauda. Skunde nurodyti pareiškėjo teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos ir net 5000 Eur sumai Lukiškių TI-K veiksmais perkeliant jį atlikti paskirtos nuobaudos vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė