Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. A., atstovaujamo advokatės Nataljos Kucharevos, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Visagino m. 1-jo notarų biuro notarė Ana Skrupskaja.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra S. A., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir pirmos eilės įpėdinis. Po S. A. mirties atsirado palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini).

CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Taigi tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. A. ir V. A. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Rybinsko m. CMS, akto įrašo Nr. 164.

1992-09-29 S. A. kreipėsi pareiškimu leisti privatizuoti nuomojamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė Ignalinos valstybinei atominei elektrinei. Pareiškime nurodė, kad su ja, kaip pagrindine nuomininke, bute šeimos nariai ir kiti nuomininkai neįregistruoti. 1992-01-08 eksploatacinės įmonės pažyma patvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) niekas negyveno. Už butą S. A. 1992-07-28 įmokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis 7018 rublių. Byloje nėra duomenų, kad tarp S. A. ir V. A. buvo sudarytas susitarimas privatizuoti nekilnojamuosius daiktus. Duomenų apie V. A., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje nėra.

Visagino m. apylinkės teismo 1998-05-18 sprendimu civ. b. Nr. 2-175-1998 santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Rybinsko m. CMS, akto įrašo Nr. 164, tarp S. A. ir V. A., nutraukta. Teismo sprendime konstatuota, kad nuo 1983 m. sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, šeimyninių santykių nepalaiko, ginčo dėl turto nėra. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nutraukdami santuoką S. A. ir V. A. ginčijosi dėl S. A. vardu registruotos nuosavybės, kad siekė ją pasidalinti. Be to, nėra jokių įrodymų, kad V. A. įgijo ginčo nekilnojamuosius daiktus kaip jungtinę nuosavybę (1992-08-05 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4662 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 sudarė S. A.). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 1992-08-05 pagal 1992-08-05 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4662 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 priklauso S. A. nuosavybės teise. Be to, S. A. ir V. A. santuokos nutraukimo momentu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. Duomenų, kad V. A. kreipėsi į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, byloje nėra.

Įvertinus esamą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė S. A. iki mirties momento (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendė:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki pareiškėjo I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties momento (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė S. A. asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjo I. A., paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.