Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. V. atstovo advokato R. R. (toliau – ir Advokatas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nutarimo, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, skiriant už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį po 868 Eur, viso 6944 Eur baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „BTH Food Services“ (įmonės kodas 303314379) darbdavio įgaliotu atstovu (direktoriumi), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., kadangi jo vadovaujamoje įmonėje, teikiančioje aptarnavimo paslaugas, šventėje, vykstančioje 2014 m. rugpjūčio 14-15 dienomis, „Harmonijos parke“, esančiame Vaizgakiemio kaime, Prienų raj., leido dirbti samdomiems darbuotojams (barmenams-padavėjams) V. D., A. S., S. S., V. E., R. E., J. N., R. B., A. K., esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su jais darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą. Šiais savo veiksmais S. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Advokatas akcentuoja, kad S. V. darbuotojams už jų atliktą darbą nemokėjo jokio atlyginimo. Taip pasielgė būtent dėl to, kad su jais dėl nieko nesitarė, todėl neturėjo jokio tikslo paskui su jais bendrauti ir atsiliepti į jų skambučius.

Advokatas pažymi ir tai, kad visi liudytojai įvardijo A. S., kaip darbų organizatorių. Būtent A. S. skirstė darbus, surinko komandą, nurodė kur ir kada liudininkams važiuoti, žadėjo sumokėti atlyginimą ir t.t. Tuo tarpu S. V. ir UAB „ALJANSAS AIBĖ" atstovą, pasak Advokato, liudininkai įvardijo kaip asmenis, kurie taip pat davė nurodymus, tačiau tokių nurodymų tikslus turinys ir pobūdis byloje nebuvo nustatytas. Be kita ko, visi liudytojai patvirtino, jog S. V. renginio dieną, renginio vietoje jei matė, tai tik ryte, t.y. jis nekoordinavo liudytojų darbo, nedavė jiems nurodymų, neprižiūrėjo atliekamų funkcijų tinkamumo ir faktiškai net nedalyvavo renginyje. Taigi, anot Advokato, tarp S. V. ir liudytojų nebuvo susiklostęs subordinuotas, pavaldumu pagrįstas, teisinis santykis.

Advokato teigimu, be aukščiau nurodytų materialiųjų teisės normų netinkamo taikymo, pirmos instancijos teismas taip pat padarė esminių procesinių klaidų ir pažeidimų, sąlygojančių nutarimo neteisėtumą.

Anot Advokato, skundžiamas nutarimas grindžiamas prieštaringais liudytojų parodymais, taip pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 87 straipsnio, reikalavimus. Teismas nenustatė ir nenurodė, kuriais konkrečiais faktais ar parodymais remdamasis kvalifikavo administracinio teisės pažeidimo egzistavimą, neišsklaidė abejonių dėl parodymų prieštaringumo.

Advokato nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad S. V. neturėjo jokio ryšio su liudytojais, o komunikacija dėl padavėjų-barmenų paslaugų UAB „BTH Food Services" vykdė S. Š., kuris bendravo tik su A. S., todėl pirmos instancijos teismas turėjo vertinti teisinio santykio susiklosčiusio tarp UAB „BTH FoodServices", atstovaujamos S, Š., ir A. S. pobūdį. Turint omenyje, jog nei Apeliantas, nei UAB „BTH Food Services" nevykdė jokios darbuotojų paieškos, nesusitikinėjo su potencialiais kandidatais ar bylos liudytojais, neorganizavo ir netelkė jokio kolektyvo, o visa tai darė tik A. S., Advokato nuomone šios aplinkybės indikuoja galimą civilinio teisinio santykio egzistavimą, kuris susiklostė tarp A. S. ir UAB „BTH Food Services" ar S. Š.. Apelianto nuomone, tarp šių subjektų susiklostęs teisinis santykis nepasižymi darbo teisiniams santykiams būdingais bruožais, tačiau turi esminius civilinių sutartinių teisinių santykių elementus.

Advokatas akcentuoja, jog net jeigu apeliacinis teismas pripažintų, kad S. V. yra atsakingas už renginio metu nelegaliai dirbusius asmenis ir jis pirmosios instancijos teismo nutarimu yra teisingai pripažintas kaltu padaręs ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, jam teismo paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti nei protingumo nei proporcingumo nei teisingumo principų. Advokato nuomone, teismas nagrinėjamu atveju turėjo pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas skirti mažesnę nei sankcijoje numatytoji minimali nuobauda. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog tariamai nelegaliai pas S. V. dirbę darbuotojai dirbo vos vieną dieną. Tuo tarpu teismų praktikoje nurodoma, jog tais atvejais, kai nelegaliai dirbama buvo labai trumpą laiko tarpą, kaip kad ir šiuo atveju (vos 1 dieną), yra pakankamas pagrindas nukrypti nuo sankcijoje numatyto baudos minimumo ir skirti švelnesnę bausmę. Advokato manymu, vos per vieną dieną toks šių darbuotojų nelegalus darbas negalėjo stipriai iškreipti darbo rinkos ar turėti kitų ypatingai didelių neigiamų socialinių pasekmių. Žalą, kurią tariamai patyrė tiek valstybė, tiek nelegaliai dirbę asmenys, šiuo konkrečiu atveju yra labai menka. Kaip byloje nurodė liudytojas A. S., darbuotojams už darbą turėjo būti sumokėta po 150 litų (43,44 eurai). Nuo šios sumos darbdaviui būtų reikėję sumokėti maždaug 66 litus mokesčių valstybei (19,11 eurus), iš viso už visus 9 darbuotojus apie - 594 litus (172 eurus), o teismo paskirta bauda yra net daugiau kaip 40 kartų didesnė (paskirta bausmė - 6944 eurai (23 974 litai), nei ta nauda, kurią tariamai gavo S. V. nesudaręs darbo sutarčių ir nesumokėjęs mokesčių valstybei. Akivaizdu, kad paskirta bausmė savo dydžiu yra neproporcingai didelė ir neatitinka tariamai padarytu administraciniu teisės pažeidimu sukeltų padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur.

Vadovaujantis Darbo kodekso 98 straipsniu nelegaliu darbu laikytinas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią;

3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, byloje surinktais įrodymais (liudytojų V. D., A. S., S. S., V. E., R. E., J. N., R. B., A. K. parodymais ir paaiškinimais, S. Š., J. J. parodymais, rašytiniais dokumentais) nustatyta, kad S. V., būdamas atsakingas už V. D., A. S., S. S., V. E., R. E., J. N., R. B. ir A. K. įdarbinimą UAB „BTH Food Services“, leido dirbti UAB „BTH Food Services“ minėtiems asmenims, esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su jais darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas S. V. kaltės klausimą, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, kurie skirtingai negu kad teigia Advokatas, yra nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu visi nelegaliai renginyje dirbę asmenys patvirtino, jog rugpjūčio 14 d., jiems privažiavus prie „Harmonijos parko“‚ juos pasitiko S. V., su kuriuo jie vėliau, atsisėdę prie stalo, aptarė visus su darbo organizavimu susijusius klausimus. Taip liudytojas A. S. vienareikšmiškai nurodė, kad juos pasamdė S. V., su kuriuo jis tarėsi dėl darbo apmokėjimo ir kitų darbo sąlygų. Jo teigimu, jiems atvažiavus būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė kur turi stovėti barai, kur reikia pastatyti iškrautus šaldytuvus ir pan. (b. l. 20). A. S. pažymėjo, jog jie baigė darbą tuomet, kai S. V. jiems pasakė, kad jie yra laisvi. Tuo tarpu liudytojas R. B. paaiškino, jog S. V. jiems nurodė dvi merginas ir liepė, jam nesant, visais klausimais kreiptis į jas (b. l. 71). Liudytojas V. E. taip pat parodė, kad darbas prasidėjo tik po to, kai jie gavo nurodymus iš S. V. (b. l. 71). Tą patį teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas S. S., nurodęs, jog darbas prasidėjo tik po to, kai juos surinko S. V. ir buvo aptartas veiksmų planas (b. l. 72). Analogiškas įvykio aplinkybes teisme nurodė R. E., J. N., A. K.. Akcentuotina ir tai, kad visi aukščiau nurodyti liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu vienodai teigė, jog darbo dienos pabaigoje jiems pasikreipus į S. V. dėl darbo apmokėjimo, šis jiems atsakė, kad atsiskaitys antradienį. Tą pačią dieną žadėjo „sutvarkyti“ sutarčių pasirašymą (b. l. 71). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aukščiau aptartais liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta, jog visi darbuotojai faktiškai buvo pavaldūs S. V., vykdė jo nurodymus, baigė darbą tada, kai buvo sutarta su S. V. (24 val.). Dėl darbo apmokėjimo visi asmenys taip pat kreipėsi būtent į S. V., kuris jiems atsakė, kad atsiskaitys vėliau, t. y. antradienį, tačiau po to su jais bendrauti vengė, į skambučius neatsilipinėjo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje bei papildantys vieni kitus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų teisingumu. Be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent bylos baigtimi visiškai nesuinteresuotų liudytojų S. S. bei J. J. parodymai. Taip pastarasis patvirtino, kad būtent S. V. kampanija buvo atsakinga už maisto ir gėrimų tiekimą renginio metu, o barmenus pasamdė pats S. V.. Liudytojas patvirtino nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimus, jog jie skambino jam prašydami darbo apmokėjimo, tačiau jis atsakė kad sumokėti turėtų tas, kuris juos samdė, t. y. S. V.. Taip pat liudytojas patvirtino, jog A. S. buvo jam sakęs, kad būtent S. V. žadėjo jiems sumokėti už darbą (b. l. 75). Tuo tarpu apklaustas teisme liudytojas S. S. nurodė, jog prašydamas jo susitikti su A. S., S. V. paaiškino, kad jau dėl visko su A. S. susitarė. S. S. teigimu, jo susitikimo su A. S. metu jis tik nurodė renginio vietą bei paaiškino kur reikės nuvažiuoti. Dėl darbo apmokėjimo A. S. tarėsi su S. V. (b. l. 74-75).

Apeliacinio skundo argumentai, jog tarp S. V. ir nelegaliai renginyje dirbusių asmenų nebuvo jokio susitarimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo jau buvo minėta, jog V. D., A. S., S. S., V. E., R. E., J. N., R. B., A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu vieningai nurodė, jog jiems atvykus į renginio vietą, juos pasitiko S. V., su kuriuo jie prieš pradėdami darbą aptarė veiksmų planą bei iš kurio gavo visus nurodymus. Taigi duodamas nurodymus minėtiems asmenims, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau aiškiai suvokė, jog renginio metu barmenais - padavėjais dirbs aštuoni asmenys, kuriems jis turės sumokėti žadėto dydžio atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, net ir trumpam laikui įdarbinant asmenis, su jais turi būti sudaromos darbo sutartys. Akcentuotina, kad siekiant palengvinti asmenų įdarbinimo procedūrą tokiais atvejais, įstatymo leidėjo buvo priimtas Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas. Pagrindinė laikinojo įdarbinimo įmonių veiklos sritis – darbuotojų paieška ir jų "nuoma" darbo jėgos pritrūkusiam darbdaviui. Laikinojo įdarbinimo įmonės laikinai įdarbina darbuotojus atrinktus pagal užsakovo keliamus reikalavimus. Trumpalaikis įdarbinimas ypatingai naudingas darbdaviams, kuriems nereguliariai prireikia darbo. Pažymėtina, kad laikinai įdarbinant darbuotojus, darbuotojas sudaro darbo sutartį su įdarbinimo įmone, prisiimančia visas darbdavio funkcijas. Laikinasis darbuotojas įgyja visas socialines garantijas, t.y. sudaroma darbo sutartis, o ją nutraukus, darbuotojams išmokamos visos priklausančios kompensacijos. Tuo tarpu laikinojo darbo naudotojui lieka atsakomybė už saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimą. Šiuo atveju apie laikinojo darbuotojo darbo pradžią ne vėliau kaip prieš valandą iki jo darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai praneša įdarbinimo įmonė. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepasinaudojus aptariamo įstatymo suteikiamomis galimybėmis, jis pats, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, privalėjo sudaryti su jo įdarbintais asmenimis darbo sutartis, tokiu būdu užtikrinant jiems visų socialinių garantijų suteikimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad S. V. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį, nustačius, jog jis leido dirbti samdomiems darbuotojams (barmenams-padavėjams) V. D., A. S., S. S., V. E., R. E., J. N., R. B., A. K., nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir laiku nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą.

Apeliaciniu skundu Advokatas taip pat prašė taikyti S. V. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nurodydamas, jog jam paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti nei protingumo nei proporcingumo nei teisingumo principų.

Advokato dėmesys atkreiptinas į tai, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavę, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti S. V. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Skirdamas nuobaudą apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo trumpalaikiškumą, pažeidėjo asmenybę (dirbantis), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei paskyrė S. V. minimalaus dydžio ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą. Dar labiau švelninti S. V. paskirtą nuobaudą nėra teisinio pagrindo.

Advokato nurodomas argumentas dėl S. V. neteisėtais veiksmais Valstybei padarytos žalos dydžio (172 Eur) bei jam paskirtos nuobaudos dydžio neproporcingumo, neturi jokios reikšmės sprendžiamam klausimui. Pažymėtina, kad nelegalus darbas priskirtinas prie vienų iš pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, kuriais iškraipoma konkurencija tarp įmonių ir darbo rinka, daroma tiek žala valstybei, nemokant su darbo santykiais susijusių įmokų ir mokesčių, tiek asmenims, neužtikrinant jų darbo ir socialinių garantijų. Būdamas įmonės vadovu, S. V. turėjo užtikrinti, kad prieš darbo pradžią su V. D., A. S., S. S., V. E., R. E., J. N., R. B., A. K. būtų sudarytos darbo sutartis, apie jų įdarbinimą įstatymo nustatyta tvarka pranešant VSDFV teritoriniam skyriui. Pažeidėjui nesiėmus šių veiksmų bei pažeidus galiojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyto dydžio nuobauda.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdami apeliacinius skundus administracinių teisės pažeidimų bylose, teismai vadovaujasi ATPK nuostatomis, nenumatančiomis žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo padavimą. Advokato dėmesys atkreiptinas į tai, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, ABTĮ nuostatos netaikomos, tad S. V. sumokėtas 29 Eur žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. V. atstovo advokato R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nutarimą palikti nepakeistą.

Grąžinti S. V. sumokėtą 29 Eur žyminį mokestį (mokėjimo nurodymas Nr. 502, mokėtojas R. R.).

Nutartis neskundžiama.