Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Danutės Brazdeikienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 5 mėnesiams su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Z. mušdamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, 2024 m. liepos 4 d., apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmęs abiem rankomis plastikinę dėžutę, kurioje buvo sudėti įvairūs daiktai, tyčia 2 (du) kartus sudavė savo sutuoktinei A. Z. į kairiąją galvos pusę, po to kumščiu sudavė A. Z. dar 3 (tris) kartus į galvos sritį, tokiais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai A. Z. sužalojimus: odos nubrozdinimą kairėje kaktos pusėje, poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais E. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 23 d. įtariamuoju apklaustas E. Z. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Su įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta. Psichikos ligomis nesirgo, tačiau dėl psichikos sutrikimų yra gulėjęs psichiatrinėse ligoninėse ir Parko ir Vasaros gatvėje. Yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir šiuo metu gydosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre Gerosios Vilties gatvėje. Yra registruotas narkologinėje įskaitoje. A. Z. yra jo sutuoktinė. 2024 m. liepos 4 d. apie 18.00 val. buvo su A. Z. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Sėdėjo kambaryje. A. Z. sėdėjo ant lovos, o jis ant lovos krašto, kalbėjosi. Bendravimo metu tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Konflikto metu A. Z. metė į jį kažkokią bateriją, jam truputį suskaudo, bet A. Z. dėl to jokių pretenzijų neturi. Jis supyko, paėmė abiem rankom ant lovos padėtą plastikinę dėžutę su daiktais, kaip jam atrodo dėžutėje buvo pultelis ir baterijos, ir du kartus sudavė ja A. Z. į galvos sritį. A. Z. abiem rankomis įsikibo jam į marškinėlius priekyje. Dėžutė nuo smūgių sulūžo, jis ją numetė ir norėdamas atstumti nuo savęs A. Z., dar, kaip jam atrodo, du, o ne tris kartus sudavė jai dešinės rankos kumščiu į galvos sritį. A. Z. rėkė, šaukė. Pamatė, kad jai bėga kraujas iš kaktos. A. Z. nubėgo į vonią, užsidarė ir kažkam skambino, kam nežino, o jis išėjo iš namų. Kad sudavė A. Z., sukėlė jai fizinį skausmą ir ją sužalojo, labai gailisi. Įvykio dieną buvo pavartojęs narkotinės medžiagos kristalų, kuri galbūt ir sukėlė tokią jo agresiją ir elgesį. Po šio įvykio suprato, kad turi kažką su savimi daryti, todėl atsigulė į ligoninę Vasaros gatvėje. Su A. Z. apie įvykį kalbėjosi, kiekvienas pripažino savo klaidas, jis A. Z. atsiprašė, jie susitaikė. Laikinai, kol vyks tyrimas, pabus pas mamą I. S. adresu (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 5 d. papildomai įtariamuoju apklaustas E. Z. parodė, kad su įtarimu susipažino, savo kaltę pripažįsta. Nori papildomai pasakyti dėl mėlynės, atsiradusios ant A. Z. kairės kojos. Tai buvo 2024 m. liepos 3 d., labiau į vakarą, kai kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis pavartojo narkotines medžiagas. Ji taip pat buvo pavartojusi, nors kalbėjo, kad reikia mesti vartoti. A. Z. tuo metu sėdėjo ant lovos, laikė ant kojų planšetę, jis norėjo su ja kalbėtis, o ji vis naršė planšetiniame kompiuteryje. Jis neatsimena, kaip taip gavosi, galimai norėjo patraukti planšetę, ar trenkti į planšetę, bet A. Z. patraukus planšetę, galėjo pataikyti jai į koją, tiksliau neatsimena, bet suduoti jai tikrai tyčia nenorėjo, tai gavosi netyčia. Tą vakarą jis jos atsiprašė, jie su ja bendravo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 17 d. įtariamuoju apklaustas E. Z. parodė, kad pranešimą apie įtarimą suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta ir laikosi savo parodymų, duotų 2024 m. liepos 23 d. ir 2024 m. gruodžio 5 d., neturi kuo juos papildyti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 22 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji A. Z. parodė, kad E. Z. yra jos sutuoktinis, duoti parodymus apie savo šeimą ir įvykį sutinka. 2024 m. liepos 4 d., apie 18 val. jie su E. Z. buvo namuose, sėdėjo kambaryje ant lovos ir kalbėjosi. Bekalbant dėl anksčiau buvusių įvykių, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu E. Z. paėmė abiem rankom ant lovos padėtą plastikinę dėžutę, kurioje buvo sudėti įvairūs daiktai (televizoriaus pultelis, vaistai, kitos smulkmenos) ir ta dėžute du kartus sudavė jai į kairiąją galvos pusę. Dėžutės dangtis lūžo, dėžutė įskilo. Tuomet E. Z. numetė dėžutę į šoną ir dar tris kartus, vienos ar abiejų rankų kumščiais, tiksliai negali pasakyti, nes nematė, iš viršaus sudavė į galvos sritį. Po šių veiksmų E. Z. pats išsigando, ką padarė. Pamatė, kad jai laša kraujas iš prakirstos vietos kaktoje, nubėgo į vonią, atsinešė sušlapintą rankšluostį ir juo pradėjo valyti jai kaktą. Ji buvo šoko būsenoje, nespėjo sureaguoti, ji net nesugebėjo šaukti, tik mušimo metu spėjo pridengti galvą rankomis. Nuo smūgių jai labai skaudėjo sumuštas vietas, galvą. Ji verkė, visa drebėjo. Po to ji atsikėlė nuo lovos ir apeidama E. Z., išėjo iš kambario į laiptinę. Bijojo, kad E. Z. vėl jos neužpultų. Buto durys liko praviros, E. Z. ėjo jai iš paskos. Paskambino pagalbos telefonu 112, o E. Z., išgirdęs, kad kviečia policiją, apsiavė batus ir išbėgo iš namų. Į namus atvyko greitoji pagalba ir policija. Medikai ją apžiūrėjo, suteikė pirmąją pagalbą, su pareigūnais pabendravo ir išvažiavo su medikais į ligoninę. Tą patį vakarą po apžiūros ją paleido į namus. Įvykio metu ji buvo blaivi. Šiuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, todėl jokių narkotikų ar psichotropinių medžiagų nevartoja. E. Z. taip pat gydosi nuo priklausomybės, tačiau jam būna atkryčiai. Mano, kad kelios dienos prieš šį įvykį jis buvo pavartojęs narkotinės medžiagos kristalų. Nuo šios medžiagos, praėjus jos veikimui, žmonės tampa labai impulsyvūs, agresyvūs. Mano, kad taip nutiko ir E. Z.. Įvykio dieną buvo visą laiką kartu namie, E. Z. tikrai nieko nevartojo. Po šio įvykio E. Z. kitą dieną buvo paguldytas į ligoninę Vilniuje, Vasaros gatvėje. Sužinojo, kad jis bandė nusižudyti. Po ligoninės jam labai pagerėjo, jis atsiprašė jos, labai pergyveno, kad taip pasielgė. Ji E. Z. patikėjo, priėmė atgal į namus, jie susitaikė. Dėl abdukcijos nesikreipė. Įvykio metu nukentėjo, patyrė fizinį skausmą, jai padaryta fizinė ir moralinė žala, prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Jai padarytos neturtinės žalos pinigais nevertina ir ieškinio šiame tyrime neteiks. Prie apklausos prideda išrašą iš ligoninės, plastmasinės dėžutės ir savo veido, iškart po sumušimo ir kitą dieną ryte, darytas nuotraukas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 5 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji A. Z. parodė, kad patikslina parodymus, duotus pirminės apklausos metu. Kaip ir papasakojo pirminėje apklausoje, 2024 m. liepos 4 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto metu jos sutuoktinis E. Z. du kartus sudavė jai plastikine dėžute į galvos sritį ir dar tris kartus vienos ar abiejų rankų kumščiais, tiksliai neprisimena, sudavė į galvos sritį. Dėl tokių E. Z. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jokių kitų smurtinių veiksmų minėto įvykio metu E. Z. prieš ją nenaudojo. Plastikinę dėžutę po įvykio ji nufotografavo, o po to išmetė. Nuotraukas pateikė prie pirminės apklausos protokolo. Specialisto nustatyta mėlynė kairėje blauzdoje atsirado dieną prieš minėtą įvykį. 2024 m. liepos 3 d. apie 17.00 val. su E. Z. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo kambaryje ant lovos, kojas taip pat buvo sukėlusi ant lovos ir jas ištiesusi. Ant kojų buvo pasidėjusi planšetinį kompiuterį. Tarp jos ir E. Z. vyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis vartoja narkotikus ir su tuo nesusitvarko. Pamatė, kad E. Z. prie jos artėja sugniaužęs kumštį. Priartėjęs, jis norėjo trinktelėti į planšetę, bet ji spėjo ją patraukti ir jo kumštis pataikė jai į kairiosios blauzdos šoną iš vidinės pusės. Jai skaudėjo, kitą dieną atsirado mėlynė. Sekančią dieną, kai po 2024 m. liepos 4 d. konflikto buvo nuvežta į ligoninę, apžiūrėjęs ją gydytojas mėlynę ant kojos pastebėjo ir užfiksavo. Apie mėlynės atsiradimą ant kojos jam pasakė tą patį, ką ir dabar. Dėl mėlynės ant kojos jokių pretenzijų E. Z. neturi. Jis taikėsi ne į ją, o į daiktą, sužaloti ir sukelti jai fizinio skausmo nenorėjo. Taip gavosi netyčia, nes ji patraukė planšetę. Pirminės apklausos metu apie tai neužsiminė, nes manė, kad tai nereikšminga. Anksčiau būdavo atvejų, kai E. Z. susinervinęs gadindavo daiktus, daužydavo juos kumščiu, pvz. yra trenkęs kumščiu į televizorių, duris. Tai, kad jis trenks į planšetę, matė, nes į ją buvo nukreiptas E. kumštis, todėl ją ir patraukė. Į kitas gydymo įstaigas dėl sužalojimų nesikreipė, ieškinio dėl jai padarytos fizinės ir moralinės žalos neteiks. Prašo nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl kojos sumušimo, nes E. Z. tai padarė netyčia.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo O. K. 2024 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad vyr. patrulio L. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 4 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, savo žmonos A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. nenustatytą kiekį kartų, abiejų rankų kumščiais trenkė jai į veido ir galvos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą.

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio L. S. 2024 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad 2024 m. liepos 24 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad vyko žodinis konfliktas, kurio metu jos vyras E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kelis kartus, kiek kartų pasakyti tiksliai negali, abiejų rankų kumščiais, trenkė jai į veido ir galvos sritį, ji pajuto fizinį skausmą. Mergina buvo labai išsigandusi ir drebėjo, sunkiai valdė emocijas, matėsi akivaizdi baimė. Vyras smurtauja ne pirmą kartą, jau yra sėdėjęs pataisos namuose. GMP 0884 merginą išsivežė į RVUL. Mergina daugiau papasakoti apie įvykį negalėjo, nes buvo labai susijaudinusi.

Iš 2024 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad garso įrašas patalpintas faile "BPC skambu io ra as (ID 92289587362, skambu io prad ia 2024-07-04 18 58 43)". Įrašo trukmė - 2 min. 30 sek. Garso įrašo stenograma: Bendrojo pagalbos centro darbuotoja – BPC pranešėja moteris - MBPC - Vienas, vienas, du, klausau? M - Labas vakaras, policiją galima? BPC - Sakykit, kokiu adresu kviečiat? M - (duomenys neskelbtini).BPC - (duomenys neskelbtini)? Namas koks? M - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini) butas? M - Taip. BPC - Dėl ko kviečiat? M - Sumušė vyras. BPC - Jus sumušė? M - Taip. BPC - Prieš kiek laiko? M - Ką tik, prieš 10 minučių. BPC - Reikalinga greitoji? M - Reikalinga. BPC - Kas sužalota pas jus? M - Galvą praskėlė. BPC - Kraujuoja? M - Taip. BPC - O, galit suspausti su steriliu kokiu tvarsčiu ar rankšluosčiu švariu? Ar labai stipriai bėga kraujas? M - Nestipriai. BPC - Kiek jums metų? M - (duomenys neskelbtini).BPC - O, kur dabar vyras yra? M - Pabėgo. Išgirdo, kad policiją kviečiu. BPC - Dabar va pabėgo? M - Taip, ką tik. BPC - Kaip apsirengęs buvo? M - Su tokiais šortais geltonais, su mėlyna striuke, aukštas. BPC - Plaukai kokie? M - Tamsiai rudi. BPC - Trumpi? M - Taip. BPC - Ar yra vaikų namuose? M - Ne. BPC - Jūsų vardas, pavardė? M - A. Z.. BPC - O vyro kaip? M - E. Z.. Kalbasi kaip pateks pareigūnai į butą. BPC - Jūs viena namuose dabar? M - Taip. BPC - Užsirakinkit, kad vyras negrįžtų, gerai? Pasitiksit tarnybas, gerai? Greitoji atvažiuos, apžiūrės galvą. Neverkit, nusiraminkit, užsirakinkit, gerai? M - Gerai. BPC - Gerai, laukite tarnybų, viso gero. Įrašo pabaiga.

Iš 2024 m. spalio 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad specialistas apžiūrėjęs A. Z. medicininius dokumentus, pateikė išvadą: A. Z. nustatyta odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje, poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2024 m. liepos 4 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2024 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pateiktos 5 skaitmeninės spalvotos nuotraukos. 4-iose nuotraukose užfiksuotas nukentėjusiosios A. Z. veido (dalies veido) atvaizdas.

Nuotraukose, patalpintose laikmenose "IMG_20240706-184252" ir "IMG_20240706_183817" prie A. Z. kairiosios akies išorinio krašto matosi melsvai rausva dėmė, panaši į hematomą su kraujosruvomis. Ties smilkiniu matosi žalsva, panaši į hematomą dėmė.

Nuotraukoje, patalpintoje laikmenoje "IMG_20240706_184244" ant A. Z. kaktos dešinėje pusėje tie plaukų linija matosi vertikalus raudonos spalvos įbrėžimas.

Nuotraukoje, patalpintoje laikmenoje "IMG_20240705_203127" ant A. Z. dešinės kaktos pusės užklijuotas tvarstis.

Nuotraukoje, patalpintoje laikmenoje "IMG_202407-05_154516" užfiksuota dėžutė. Dėžutė rudos spalvos, stačiakampio formos, užapvalintais kampais, dėžutės šonai su trikampio formos skylutėmis (perforacija). Dėžutė uždengta dangteliu su nuleistais kraštais. Dangčio viršus įskilęs, išlūžusi dalis dangčio krašto. Pagal vaizdą nuotraukoje dėžutė gali būti plastikinė.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo išvados ir kiti klausimai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu E. Z. savo kaltę dėl šios veikos pripažino pilnai. Parodė, kad panaudojo fizinį smurtą prieš A. Z. ir dėl to labai gailisi. Įvyko konfliktas, kurio metu supyko ir paėmęs daiktų dėžę su daiktais sudavė 2 kartus į galvos sritį. Dėžutė nuo smūgio sulūžo. Vėliau 2 ar 3 kartus sudavė kumščiu į galvos sritį.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis E. Z. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, taip pat jam inkriminuotu būdu nukentėjusiosios A. Z. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingus padarinius – nežymiai sutrikdė sveikatą. Nukentėjusiajai sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajai A. Z. padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo E. Z. veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją (galvos sritį), taip pat įrankį (dėžę su daiktais) suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikata, t. y. veikė tiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu. E. Z. anksčiau aptartais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusysis taip pat informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę E. Z. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai, veika buvo sukelti padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas. Smurtauta įrankiu, t. y. plastikine dėže, kurioje buvo daiktai, ir kumščiais, suduota iš viso 5 smūgiai, nesant jokios smurtą pateisinančios priežasties.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo E. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors byloje yra duomenų (paties kaltinamojo parodymai), kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – kristalų.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. Z. – jauno, darbingo amžiaus, nedirbantis, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2024 m. gegužės 8 d., šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje.

Praeityje teistas, taip pat už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (3 veikos) prieš tą patį asmenį. Liteko duomenimis, teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu už minėtų smurtinių nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pagal BK 75 straipsnį. 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuspręsta pasiųsti atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs.

Šiuo metu laikomas suimtu įtariant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per vienerių metų laikotarpį baustas vieną kartą už smulkiąją vagystę, informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra.

Byloje yra pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr. 89TPK-381/2024, kurioje nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. Z. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Pažymėta, kad E. Z. yra gydytas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, konstatuota diagnozė: (duomenys neskelbtini) dėl opioidų vartojimo, kiti (duomenys neskelbtini). Įrašytas į įskaitą Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. Nustatyta diagnoze: (duomenys neskelbtini) vartojant opioidus. Išvadoje nurodyta, kad iš farmakoterapijos metadonu programos išbrauktas 2024 m. rugsėjo 4 d.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam E. Z. už padarytą nusikalstamą veiką skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. Z. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 75 parų arešto bausmę. Teismas, mano, švelnesnėmis bausmėmis negalima pakeisti kaltinamojo elgesio, jos nebus veiksmingos ir nebus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 str., 49 str. 3 d.).

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 50 parų arešto.

Kaltinamajam E. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 42,85 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalota A. Z., nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 42,85 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Byloje pateiktas 2024 m. gruodžio 5 d. kaltinamojo E. Z. įsipareigojimas, jog atlygins padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu E. Z. skirti – 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmės.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš E. Z. 42,85 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų aštuoniasdešimt penkių centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už A. Z. gydymą“. Įpareigojant E. Z. sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1) Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

2) Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

3) Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).

Išaiškinti E. Z., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.